- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-1116-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gureviciene, Jurate Damanskiene, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. C.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1116/2009
2.4.6., 2.4.7.
2009 m. gruodžio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Jurates Damanskienes, Leonardos Gurevicienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, nuteistajam A. R., gynejui adv. Romanui Bareikai, nukentejusiajam A. C., jo atstovui Arunui Petrauskui, vertejai Ingridai Kaplun, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. R. apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 42 str. 6 d., 67 str. ir 68 str., A. R. atimta teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Iš A. R. nukentejusiojo A. C. naudai priteista 3 945 Lt turtines ir 13 273, 60 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 2 950 Lt atstovavimo išlaidu.
Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentejusiojo A. C. naudai priteista 3 945 Lt turtines ir 1 726,40 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Iš A. R. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui priteista po 4 150,76 Lt.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. R. nuteistas už tai, kad neblaivus vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2007 m. rugsejo 5 d., po 16 val., kelyje Nr. 177 Ignalinos atomine elektrine - Visaginas, ketvirtajame kilometre, budamas neblaivus (nustatytos 1,86 promiles etilo alkoholio), važiuodamas jam priklausanciu automobiliu „NISSAN PRIMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau - KET) 53 punkta (eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ar aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio ir želdiniu), KET 68 punkta (draudžiama vairuoti transporto priemone neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichika veikianciu medžiagu (narkotiku, vaistu, kitu svaigiuju medžiagu. Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemone asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytu veiksniu arba neturi su savimi šiu taisykliu 61 punkte nurodytu dokumentu), KET 180 punkta ir 180.1 punkta (prieš pradedamas lenkti, vairuotojas privalo isitikinti, kad <...> ne vienas iš važiuojanciu paskui ji vairuotoju, kuriems galetu buti sukliudyta, nepradejo lenkti), nes noredamas aplenkti priešais ji važiavusia transporto priemone, neisitikino, kad jo vairuojama automobili „NISSAN PRIMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pradejo lenkti jam iš paskos motociklu „HONDA CBR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis A. C., del ko sukliude šiam atlikti lenkimo manevra, ir del to ivyko eismo ivykis, nes automobilis „NISSAN“ kairiaja dalimi kliude A. C. vairuojama motocikla „HONDA“, ir del to jis nesuvalde motociklo, pargriuvo, ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pasireiškusi dešinio stipinkaulio ir alkunkaulio kaulu lužimu, dešinio kelio sanario raišciu plyšimu, galvos smegenu sukretimu, dešinio stipinkaulio nervo trauminio pakenkimu (neuropatija).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendi ir priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad teismas ji pripažino kaltu del eismo ivykio neteisingai nustates šio ivykio faktines aplinkybes ir netinkamai ivertines irodymus, taip padarydamas esmini BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatu pažeidima.
Apelianto nuomone, jo teisme duoti parodymai buvo iškraipyti, nes del jam inkriminuotos veikos jis neprisipažino. Skundžiamame nuosprendyje nepagristai nurodoma, kad savo kalte jis pripažino iš dalies, nes neva jis aiškino, jog motociklininko galejo nepastebeti. Teigia, kad teisme nurode, jog motociklininko jis nepastebejo ir negalejo jo pastebeti del kelio reljefo bei motociklininko neleistinai viršyto didelio greicio, kas leme nepaprastai trumpa motociklininko priartejima prie jo automobilio. Atkreipia demesi i tai, kad šia aplinkybe taipogi paliudijo liudytojais apklausti G. M. ir V. V., taciau iš skundžiamo nuosprendžio motyvu yra akivaizdu, jog šie parodymai teismo liko neivertinti.
Šalies argumentai
Apeliantas neigia savo kalte pagal BK 281 str. 1 d. ir nurodo, kad tarp jo veikos ir atsiradusiu padariniu nera priežastinio ryšio. Teigia, kad tai A. C. vairuodamas motocikla „Honda“ nepasirinko saugaus greicio ir atsiradus kliuciai nesuvalde motociklo, atsitrenke i jo vairuojama automobili ir ji apgadino. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesilaike KET 53, 180 ir 180.1 punktuose numatytu reikalavimu, priešingai nei buvo nustatyta byloje, prieš pradedamas lenkimo manevra, pažvelges i šonini ir galinio vaizdo veidrodi, jis nepastebejo ji lenkianciu eismo dalyviu. Motociklininkas A. C. tuo metu dar buvo kelio idubime ir praktiškai jo matyti negalejo. Todel ijunges kairiji posuki, pradejo manevra. Visa demesi buvo sutelkes i priekyje važiuojanti automobili. Šis laiko tarpas užeme tas pacias kelias sekundes, kurias jis važiavo lygiagreciai su lenkiamu baltu automobiliu ir tiktai aplenkes ji ir noredamas grižti i savo judejimo juosta pajuto smugi i galine savo automobilio dali. Nuo smugio ji nubloške prieš balta lenkiama automobili i dešine puse ir tuo metu jis pradejo stabdyti. Ši aplinkybe liudija, kad butent A. C. važiavo viršydamas leistina greiti, neatsižvelge i važiavimo salygas, vietoves reljefa, eismo intensyvuma, kad galetu savalaikiai sustabdyti transporto priemone iki bet kokios iš anksto numatytos kliuties. Apelianto nuomone, šios aplinkybes rodo, kad A. C. šiu pareigu neivykde, nepasinaudojo galimybe aplenkti jo vairuojama automobili iš kaires, nors tokia galimybe turejo, pasimete ir atsitrenke i jo automobilio galine dali, kai jis jau buvo bebaiges manevra.
Skunde nurodoma, kad eksperto išvados del motociklo greicio buvo grindžiamos ignoruojant jo paaiškinimus ir pateiktus irodymus apie kelio reljefa bei atsiradusias kliutis po susidurimo, todel negali buti laikomos patikimais irodymais. Apeliantas nesutinka su eksperto pateiktu motociklo, kuri vairavo A. C., greicio apskaiciavimu, nes iš jo iniciatyva atliktos ivykio vietos papildomos apžiuros bei individualios imones „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu kelio išilginio profilio nustatymu matyti, kad nuvažiaves nuo šlaito, A. C. motociklas judejo dar apie 105 metrus, laužydamas medelius ir krumus, kurie stabde jo greiti. Todel akivaizdu, kad iki susidurimo eksperto nustatytas motociklo greitis yra neteisingas, nes motociklas važiavo žymiai didesniu nei 150 km/h. greiciu. Be to, nurodo, kad jo suformuluoti klausimai ir teismui pateikti irodymai, kurie galejo tureti lemiama itaka, nustatinejant tiesiogini priežastini ryši, ekspertiniui tyrimui nebuvo pateikiami, o tyrimas atliktas vien apsiribojant ikiteisminio tyrimo pareigunu surinktais duomenimis.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, teismo šališkuma rodo ne tik aukšciau nurodyta aplinkybe, bet ir tai, kad byla nagrinejant teisme buvo preziumuojama, jog jo kalte del eismo ivykio yra irodyta ir nekelia abejoniu. Del jam nesuprantamu priežasciu, teismas vieninteliu eismo ivykio kaltininku pripažino tik ji, nesprendes kito eismo ivykio dalyvio atsakomybes klausimo, nors ekspertizes akto išvadoje ir buvo konstatuota, kad eismo ivykio kilima salygojo abieju eismo dalyviu veiksmai. Taigi teismas ignoravo istatymo reikalavima, kad asmens kalte padarius nusikaltima negali buti grindžiama tiketinais ar kelianciais abejoniu duomenimis. Nuosprendis naikintinas del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti. Prokurore, nukentejusysis ir jo atstovas praše apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del A. R. kaltes padarius jam inkriminuota nusikalstama veika. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, A. R. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.
Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Nagrinejant byla nebuvo pažeistas rungimosi principas, gynybos teises nesuvaržytos. Objektyvus irodymu ivertinimas byloje, pagrindžiant nuteistojo kalte, kas aišku yra nepalanku kaltininkui, negali buti siejamas su teismo šališkumu.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas vairavo keliu transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu ir pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentejusiajam asmeniui padaryta didele turtine žala. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar nukentejusiajam padaryta didele turtine žala) bei priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo ar dideles turtines žalos padarymo.
Taigi, byloje nustatyta, jog A. R. 2007-09-05, po 16 val., kelyje Nr. 177 Ignalinos atomine elektrine - Visaginas, ketvirtajame kilometre, budamas neblaivus (1,86 promiles etilo alkoholio), važiuodamas jam priklausanciu automobiliu nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greicio ir, noredamas aplenkti priešais ji važiavusia transporto priemone, neisitikino, kad jo vairuojama automobili taip pat pradejo lenkti jam iš paskos motociklu važiuojantis A. C., del ko savo automobilio kairiaja dalimi kliude A. C. vairuojama motocikla. Kaip pagristai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais, apeliantas pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 68, 180, 180.1 punktu reikalavimus.
Keliu eismo taisykliu 53 punktas ipareigoja eismo dalyvius laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu; 68 punktas imperatyviai nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemone neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichika veikianciu medžiagu (narkotiku, vaistu, kitu svaigiuju medžiagu. KET 180 ir 180.1 punktai reikalauja, jog prieš pradedamas lenkti, vairuotojas privalo isitikinti, kad <...> ne vienas iš važiuojanciu paskui ji vairuotoju, kuriems galetu buti sukliudyta, nepradejo lenkti.
Apelianto argumentas, jog tarp jo veiksmu ir nagrinejamo ivykio metu kilusiu padariniu nera tiesioginio priežastinio ryšio, paneigiamas byloje surinktais, teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais: iš dalies paties nuteistojo parodymais, nukentejusiojo bei liudytoju parodymais, keliu transporto eismo ivykio vietos apžiuros protokolu su eismo ivykio schema, transporto priemones apžiuros protokolu, specialisto išvadomis, eismo ivykio autotechnines ekspertizes aktu, specialisto-autotechniko V.Šakeno teisme duotais paaiškinimais bei kitais byloje esanciais irodymais.
Apeliantas nesutinka su nuosprendyje išdestytu jo parodymu vertinimu, teigdamas, kad jo parodymai buvo iškraipyti. Kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams pritaria, konstatuodama, kad kaltinamojo parodymai nebuvo iškraipyti, taciau toks ju ivertinimas neatitinka ju turinio ir esmes. Toliau, jau destant nuosprendyje kaltinamojo parodymu turini, akivaizdu, kad savo kaltes del jam inkriminuoto nusikaltimo A. R. teisminio bylos nagrinejimo metu nepripažino. Taciau nuosprendyje nurodyta kaltininko pozicija, kad savo kalte jis prisipažista iš dalies, visgi nera itakojanti nuosprendžio teisetuma. Iš nuosprendyje išdestyto kaltinamojo parodymu turinio akivaizdu, jog jis kaltinima neigia. Tokia kaltinamojo pozicija teismas nurode del to, kad kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, teismo posedžio metu kaltinamasis nurode, jog prisipažista kaltu iš dalies. Taigi atmetami apeliacinio skundo argumentai del kaltinamojo parodymo iškraipymo. Cia taip pat atkreiptinas demesys, kad proceso dalyviai turejo teise pateikti del protokolo pastabas (LR BPK 261 str.).
Iš išsamesnes A. R. parodymu analizes matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-05 apklausiamas liudytoju A. R. parode, jog važiavo automobiliu kolonoje 80 km/h greiciu. Priešais ji važiavo daug automobiliu. Smugi i kaires puses galini sparna pajuto aplenkes autobusa, jam važiuojant savo kelio puse. Nuo smugio automobilis apsisuko ir sustojo. Motociklo jis nemate (t. 1, b. l. 82). Jau 2008-04-02 itariamojo apklausos metu jis teige, kad keliu eismo taisykliu nepažeide, eismo ivykis kilo ne del jo kaltes. Del to, kad autoivykio metu buvo išgeres, labai gailisi, taciau mano, kad ši aplinkybe nera susijusi su eismo ivykiu. Nurode, kad daugiau nieko neaiškins (t. 1, b. l. 89). Bylos teisminio nagrinejimo metu, kaip užfiksuota teisiamojo posedžio protokole, nuteistasis A. R. savo kalte pripažino iš dalies, patikslindamas, kad buvo isitikines, jog motociklininko nera, bet prisipažista, kad buvo išgeres, nesilaike tik 68 ir 180 punktu reikalavimu. Toliau teisiamojo parodymuose užfiksuota, kad apsvaiges jis nesijaute, buvo demesingas, todel to nesieja su autoivykiu. Prieš lenkiant, buvo isitikines, kad motociklininko nera, nes pažiurejo i veidrodeli. Motociklininko galejo nematyti, nes šis galimai važiavo tarp automobiliu. Išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir lenke „Audi“ automobili. Smugio nejaute, nesuprato kas ivyko. Susidurimas ivyko jam susilyginus su lenkiamu “Audi“ automobiliu (t. 2, b. l. 169-171). Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus ivertines visu byloje esanciu irodymu kontekste, juos atmete kaip neatitinkancius nustatytas faktines bylos aplinkybes del sekanciu aplinkybiu.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, nuosprendžio išvada, kad susidurimas tarp A. R. vairuojamo automobilio ir A. C. motociklo ivyko motociklininkui važiuojant priešpriešine eismo juosta, kai A. R. vairuojamas automobilis pradejo lenkimo manevra, o ne A. R. susilyginus su lenkiamu „Audi“ automobiliu, kaip teigia apeliantas, kaip jau buvo mineta, yra pagrista bylos medžiaga. Tiesiogiai autoivyki mate liudytojai G. M. ir V. D. patvirtino nukentejusiojo A. C. nurodytas susidurimo aplinkybes. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios šie liudytojai nuosekliai aiškino, kad abu per veidrodeli mate, kaip juos prisivijo dideliu greiciu važiuojantis motociklas, kuris išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, toliau važiuodamas kaire kelio puse pradejo lenkti priešais ji važiavusius automobilius: ju vairuojamus, taip pat „Nissan“ ir autobusa. Tuo pat metu „Nissan“ automobilis pradejo lenkti autobusa. „Nissan“ automobilis išvažiuodamas i kaire kelio puse, kaires puses galine dalimi nutrenke motocikla, kuris po smugio nuleke i kaire šalikele, o „Nissan“ apsisuko, ir sustojo dešineje kelio puseje. Šie liudytoju parodymai atitinka specialisto išvadoje Nr. 11-2790 (07) bei ekspertizes akte Nr. 11-726 (09) nustatyta autoivykio mechanizma.
Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvadoje Nr. 11-2790 (07) nurodyta, kad betarpiškai prieš eismo ivyki, automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judejo apie 110 km/h greiciu, o motociklas „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - apie 150 km/h greiciu. Tam, kad važiuojant motociklu apie 150 km/h greiciu, aplenkti apie 110 km/h greiciu važiavusi automobili „Nissan“, motociklininkui A. C. buvo reikalinga apie 437 m ilgio laisva kelio atkarpa. Šiu duomenu pagrindu Teismo ekspertizes centro Eismo ivykiu tyrimu skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakenas padare išvada, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas A. R. prieš pradedamas lenkima, susidariusioje kelio eismo situacijoje, duodamas kelia iš paskos apie 22 m atstumu važiavusiam ir lenkusiam motociklui „Honda“, kuri vairavo A. C., turejo technine galimybe išvengi šio eismo ivykio kilimo (t. 1, b. l. 46 - 51).
Apylinkes teismo posedyje dalyvaves specialistas V.Šakenas patvirtino savo išvada ir papildomai paaiškino, kad eismo ivykio eiga sumodeliuota remiantis transporto priemoniu padetimis po eismo ivykio, automobilio „Nissan“ sugadinimu pobudžiu ir lokalizacija. Specialisto aiškinimu, „Nissan“ automobilio greiti jis nustate remiantis eismo ivykio užfiksuotais iki 43 m ilgio, lanko formos iš kaires i dešine nukreiptais automobilio ratu padangu slydimo pedsakais. Specialistas paneige nuteistojo teiginius del kelio dangos ir reljefo itakos automobilio ir motociklo greiciams bei matomumui. Specialistas parode, kad keliu transporto eismo ivykio vietos apžiuros protokole nebuvo duomenu apie tai, jog kelio danga buvo šlapia. Be to, paneige nuteistojo versija apie tai, kad sudetingas kelio reljefas itakojo ir galimybe pastebeti dideliu greiciu artejanti motocikla. Pasak eksperto, kelias buvo nesudetingas, 80 m atstumu nebuvo tokiu kalvu, kurie sukliudytu pastebeti artejanti motocikla. A. R. turejo gerai matyti ji lenkianti motociklininka (t. 2., b. l. 180-181). Ši specialisto nurodyta aplinkybe patvirtina liudytoju G. M. ir V. D. parodymu teisinguma, kai šie parode, jog mate kaire eismo juosta link ju artejanti A. C. vairuojama motocikla. Taigi aukšciau aptarti irodymai paneigia nuteistojo A. R. versija, kad neva prieš atliekant lenkimo manevra jis pažiurejo i veidrodeli ir nemate artejancio motociklininko.
Kad kuo išsamiau ištirti bylos aplinkybes, teisminio nagrinejimo metu buvo paskirta ir atlikta autotechnine ekspertize, iš kurios išvadu matyti, kad buvusioje kelio situacijoje techniniu požiuriu priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu turejo ir šio eismo ivykio kilima salygojo abieju eismo dalyviu veiksmai: motociklo „Honda“ vairuotojo A. C. veiksmai, - važiuodamas apie 150 km/h greiciu keliu J \E - Visaginas lenke priekyje važiuojancias transporto priemones (tokiu budu viršydamas leistina greiti ir keldamas gresme eismo saugumui) ir automobilio „Nissan Primera“ vairuojamo A. R. veiksmai, - prieš pradedamas lenkima tinkamai neisitikino, kad lenkti bus saugu ir sudare neišvengiama kliuti apie 150 km/h važiuojanciam ir jo vairuojama transporto priemone jau lenkianciam motociklui „Honda“, kuri vairavo A. C..
Esant aukšciau aptartiems irodymams, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindine aptariamo autoivykio kilimo salyga buvo nuteistojo A. R. veiksmai, prieštaraujantys KET 53, 68, 180, 180.1 punktu reikalavimams. Nors nukentejusysis A. C. taip pat pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, šie pažeidimai nebuvo kilusiu pasekmiu priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuteistojo automobilis nebutu trenkesis i A. C. vairuojama motocikla, nebutu kilusios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos pasekmes. Bylos irodymai patvirtina, kad aptariamo ivykio metu A. R., važiuodamas jam priklausanciu automobiliu, nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greicio ir, noredamas aplenkti priešais ji važiavusia transporto priemone, neisitikino, kad jo vairuojama automobili taip pat pradejo lenkti jam iš paskos motociklu važiuojantis A. C., del ko savo automobilio kairiaja dalimi kliude A. C. vairuojama motocikla, nesunkiai sutrikdydamas šio sveikata. Jeigu A. R. susidariusioje eismo situacijoje butu laikesis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, butu galejes išvengti nukentejusiojo sveikatos sutrikdymo. Taigi A. R. veika buvo butina ne tik eismo ivykio metu kilusiu pasekmiu salyga, bet ir šiu pasekmiu priežastis.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre ir vertino irodymus objektyviai. Tai, kad apeliantas nesutinka su specialisto ir autotechniko-eksperto išvadu vertinimu, nera vada teigti kad neištirtos visos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeista teise i gynyba. Mineti tyrimai buvo atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu, jie atitinka irodymams keliamu sasajumo ir leistinumo kriterijus, todel apeliacinio skundo argumentai, jog jie negali buti laikomi patikimais irodymais, yra nepagristi. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad teismas nera ipareigotas tenkinti visus proceso dalyviu prašymus besalygiškai, prašymu pagristumas yra vertinamas, atsižvelgiant i tokio prašymo reikalinguma.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertui nebuvo pateikti kaltinamojo ir jo gynejo suformuluoti klausimai, kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, teismo posedyje ekspertui buvo pagarsintas 2008 09 01 gynejo R.Bareikos prašymas, o taip pat užduoti papildomi klausimai. I apeliaciniame skunde iš naujo keliamus klausimus ekspertas atsake. Taigi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo ir gynejo prašymai nebuvo ignoruojami. Pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu dalyvaves specialistas V.Šakenas motyvuotai atsake i nuteistojo ir jo gynejo klausimus. Dalyvaujant minetam specialistui teismo posedyje, t. y. žinant jam kaltinamojo pozicija, o butent versija del kelio reljefo ir blogo matomumo ivykio vietos kelio ruože, buvo nustatinejamas šios versijos tikroviškumas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posedžio protokolo, teismo posedyje nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, specialistas, jau po kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytoju apklausos, vis tiek savo išvada palaike. O 2008 09 01 gynejo prašymas buvo išsprestas 2009 09 03 teismo nutartimi (t. 2, b.l.131-132). Pažymetina, kad prašymo netenkinimas, t. y. jo išsprendimas vienai iš proceso dalyviu pusei (šiuo atveju gynybai) nepalankiu budu, negali buti prilyginamas tokio prašymo ignoravimui. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, minetame prašyme nurodyti procesiniai veiksmai butu pertekliniai ir netikslingi. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo tinkamai, t. y. detaliai ir išsamiai, vadovaujantis LR BPK reikalavimais, atlikta ivykio vietos apžiura (t. 1, b.l.6-9), nubraižyta eismo ivykio vietos schema (t. 1, b.l.11), apžiuretas automobilis „Nissan primera“ (t. 1, b.l.13-17) ir motociklas „Honda CBR“(t. 1, b.l.20-22). Šie, o ir gynybos pateikti dokumentai, t. y. visa baudžiamosios bylos medžiaga buvo pateikta ekspertams. Kaip numato LR BPK 196 str., siekiant patikrinti ar patikslinti liudytoju parodymus del ivykio, gali buti atliekami liudytoju parodymu patikrinimai vietoje, taciau šiuo atveju paminetu gynejo prašyme liudytoju parodymu tikrinti ivykio vietoje, pagrindo nebuvo, o šiu liudytoju bei nukentejusiojo ir paties kaltinamojo parodymu fiksavimas techninemis priemonemis ju turinio nepakeistu. Kaip jau mineta, i klausima, ar A. C. vairuojamas motociklas galejo buti kelio akloje zonoje, t. y. buti nematomas, buvo atsakyta užduodant ši klausima teismo posedžio metu, i kuri ekspertas aiškiai atsake, kad taip buti negalejo. Cia taip pat pažymetina, kad kaip nustatyta iš kitu vairuotoju, važiavusiu kolonoje, parodymu, jie motociklininka, skirtingai nuo nuteistojo A. R., mate. Tai patvirtina išvada, kad A. R. nepasižiurejo i veidrodeli, arba pasižiurejo nepakankamai, kad isitikintu, jog jo vairuojamo automobilio niekas nelenkia. Itakos tokiam vairuotojo elgesiui turejo jo neblaivumas.
Nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad skirdamas ekspertize teismas ignoravo gynybos pateiktus irodymus apie kelio reljefa bei kliutis po autoivykio judanciam motociklui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mineti gynybos pateikti dokumentai teismo buvo priimti ir su visa baudžiamosios bylos medžiaga perduoti ekspertams tyrimui atlikti. Paskirdamas ekspertize ir formuluodamas klausimus ekspertams, teismas negali nurodineti ekspertams, kokiais butent dokumentais jie turi remtis. Ekspertai tiria visa jiems pateikta bylos medžiaga, atsako i užduotus klausimus, kurie turi buti formuluojami be jokio išankstinio bylos duomenu vertinimo. Taip pat pažymetina, kad priimant galutini sprendima byloje, irodymus ivertina ir išvadas del kaltes pateikia teismas, kaip tai ir buvo padaryta.
Tokiu budu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje surinktus irodymus, padare pagristas išvadas del A. R. kaltes. Pagrindo naikinti apkaltinamaji nuosprendi ir A. R. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera. Visagino miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, naikinti ar keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. R. skunda atmesti.