- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-216-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- M., M. N., ir S
- Advokatai
- Arvydas Laurišas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 150 str. 2 d. vieneriems metams penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų laisvės apribojimo bausmių dalimis, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai šeši mėnesiai penkiolika dienų laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 11 d. (įskaitytinai) išbūtas laikas.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir S. M., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 1 d., apie 0 val. 30 min., Tauragės m., T. Ivanausko gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su S. M., pavartodami fizinį smurtą, tai yra S. M. spyrus J. S. į pilvą, kuri nuo smūgio nugriuvo, po to ją nutempus į tamsesnę vietą, kur S. M. laikant J. S., kad nepabėgtų, kėsinosi tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu su J. S. prieš jos valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas dėl aiškiai neteisingos bausmės paskyrimo. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino susidariusią padėtį ir jo požiūrį bei santykį su padarytu nusikaltimu. Jis pripažino nusikaltęs ir labai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai neturtinę žalą. Jis yra nepilnametis, nori mokytis, dėl netinkamo savo elgesio padarė reikiamas išvadas ir pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti. Kardomajame kalinime išbūtas laikas jam buvo fizinių ir dvasinių išgyvenimų laikas bei laikas apmastyti savo elgesį mokykloje ir su tėvais. Suėmime išbūtos 42 paros pakeitė jo požiūrį į gyvenimą: paleistas iš suėmimo vėl pradėjo lankyti mokyklą, geriau mokosi, pagerėjo ir elgesys mokykloje. Taigi yra visos sąlygos jam skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistasis M. N. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliantas itin jauno amžiaus, tačiau jau yra recidyvistas, naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti praėjus vos trims mėnesiams po 2007-08-01 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už pasikėsinimą su bendrininkų grupe pagrobti automobilį, priėmimo ir nepraėjus nė mėnesiui po 2007-10-12 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už 2006-10-21 ir 2006-11-04 įvykdytas automobilių dalių vagystes, priėmimo, neatlikęs minėtais nuosprendžiais paskirtų laisvės apribojimo bausmių. Naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti tuo paros metu, kuriuo jis ankstesniais nuosprendžiais buvo įpareigotas būti namuose, t. y. pažeisdamas teismo nustatytus įpareigojimus. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytas naujas sunkus nusikaltimas (nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje) yra logiška M. N. gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė ir tokiu savo elgesiu, nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, M. N. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti nusikaltimus.
BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte teismams išaiškino, kad skirdamas bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas privalo motyvuoti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas už tyčinio nusikaltimo padarymą yra tipinė bausmė recidyvistui, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam M. N. dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šioje byloje nenustatė, todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę neperžengiant sankcijos ribų.
Skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę, jauną amžių, į tai, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikaltimą ir atlygino padarytą neturtinę žalą), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio) bei kitas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.