Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-786-391/2008 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui L. B. , tretieji asmenys V. M. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę B. pavardę;

2) nustatyti šalių nepilnametės dukters S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina;

3) priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, taip pat 15200 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimo nuo 2003-03-06 iki 2007-03-06;

4) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 300000 Lt vertės; automobilį Peugeot 306XR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės; 6.716.64555 vienetus vertybinių popierių SAMPO Kompassis 50 K, 31023,8 Lt vertės; sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir jose esančias 6547,41 Lt.; sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke ir jose esančias 35622,61 Lt.; sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke;

5) padalinti žemės ūkio (sodų) paskirties 0,1004 ha žemės sklypą bei jame esantį sodų paskirties pastatą, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr.159, 49536 Lt vertės, priteisiant ieškovei 2/3 dalis šio turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto;

6) pripažinti 130000 EUR paskolą asmenine atsakovo prievole;

7) priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlygimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1985-10-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. 1987-03-07 gimė sūnus L. B. , o 1991-12-28 gimė dukra S. B. . 2004-07-06 atsakovas išsikraustė iš šeimos buto. Nuo to laiko visiškai nesirūpino šeima ir vaikais, neskyrė lėšų jų išlaikymui. Dėl neaiškios atsakovo veiklos ir vedamo gyvenimo būdo bendras gyvenimas su juo neįmanomas. Nuo 2001 m. atsakovas daugiau dėmesio skyrė savo draugo J. U. šeimai, nei savo šeimai. Tokį atsakovo elgesį skaudžiai išgyveno šalių vaikai. Nuo 1999 m. balandžio mėn. ieškovė neturėjo duomenų, kuo atsakovas užsiėmė, jis pats apie tai irgi nepasakodavo. Kadangi atsakovas pats savo noru paliko šeimą prieš daugiau nei du metus, buvo nelojalus, moraliai bei materialiai nerėmė šeimos bei nevykdė kitų pareigų, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, ieškovei tapo žinoma, kad santuokos metu atsakovas galėjo būti neištikimas ir net susilaukti vaikų. 2006-04-15 ieškovės gyvenamuoju adresu atsakovui buvo atsiųstas laiškas, kuriame moteris pasivadinusi J. pasakojo apie jų bendrą sūnų S., kuriam 8 metai. Tai ne vienintelis ieškovei žinomas atsakovo neištikimybės atvejis, įrodantis, kad atsakovas ilgą laiką gyveno dvigubą gyvenimą. Santuokos metus atsakovas nesistengė išlaikyti šeimą, todėl šeimą išlaikė ieškovė. Nuo 1999 kovo mėn. pabaigos iki 2004-07-06 atsakovas faktiškai neturėjo pajamų, t.y. jis ilgą laiką užsiėmė veikla, kuri neduodavo jokių pajamų, tokiu būdu sąmoningai perkeldamas šeimos išlaikymo naštą ieškovei, todėl jos uždirbti pinigai buvo skiriami ne tik vaikų ir būsto išlaikymui, bet ir paties atsakovo pragyvenimui ir jo išlaikymui. Laikotarpyje nuo 2002-07-06 iki 2003-01-23, kai atsakovas gyveno pas savo motiną, pinigų ieškovė jo išlaikymui neskyrė. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatyti nereikia, kadangi jis pilnametis. Dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kuri ja visada rūpinosi, išlaikė, be to dukra nenori gyventi su atsakovu, kuris visiškai nesirūpina ir nesidomi jos gyvenimu. Dukra yra paauglė, lankanti Salomėjos Neries vardo gimnaziją, jos poreikiai vis didėja, todėl per mėnesį jos išlaikymui reikia apie 900 Lt. Kadangi dukra ir sūnus, kuris mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete, gyvena su ieškove, ieškovė turi nuolat gerinti jų gyvenimo sąlygas. Dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo turėtų būti priteista 450 Lt per mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Kadangi atsakovas nuo 1999 m. dukters ir sūnaus išlaikymui skyrė tik 2000 Lt, iš atsakovo turėtų būti priteistas ir įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo įsigytas 1998-06-01 pirkimo – pardavimo sutartimi už ieškovės asmenines santaupas ir lėšas, gautas 1998-05-15 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, paveldėtą iš ieškovės tėvo 1993-08-25 pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi atsakovas nuo 1999 m. neturėjo jokių pajamų, butu rūpinosi ir jį išlaikė ieškovė. Dėl šių priežasčių butas turėtų būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Automobilis, kurio preliminari vertė 6000 Lt, buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas 2004-07-11, t.y. po to, kai atsakovas išsikraustė, todėl turėtų būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. 1998-10-23 atsakovas įsigijo žemės ūkio (sodų) paskirties 0,1004 ha žemės sklypą bei sodų paskirties pastatą. Kadangi šį turtą atsakovas įsigijo santuokos metu, turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove gyvena du vaikai, taip pat į tai, kad atsakovas turi didelį įsiskolinimą už jo ir vaikų išlaikymą, ieškovei turi būti priteistos 2/3 minėto turto dalys, o atsakovui 1/3 dalis. 2005-12-12, 2006-04-28, 2006-01-25 ieškovė sudarė pavedimo pirkti investicinių fondų vienetus sutartis su AB SAMPO bankas. Kadangi vertybiniai popieriai buvo įsigyti ieškovės už jos asmenines lėšas, atsakovui kartu nebegyvenant su šeima, jie turėtų būti pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Kadangi bankuose ieškovės sąskaitos buvo atidarytos ir jose lėšos sukauptos, atsakovui palikus šeimą, sąskaitos ir lėšos jose taip pat turėtų būti pripažintos ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo iškviesta į Vilniaus miesto VPK, KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių, kur buvo informuota, jog atsakovas prieš pusmetį pasiskolino 130000 EUR. Ieškovei ši paskola nebuvo žinoma, todėl ji turi būti pripažinta atsakovo asmeniniu įsipareigojimu. Dėl atsakovo neleistino elgesio ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą. Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė dėl nepateisinamo ir grubaus atsakovo elgesio, visiško nesirūpinimo vaikais ir ieškove, nuolatinės baimės dėl vaikų saugumo. Atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą ir dvasinius nepatogumus, ribojo pilnaverčio gyvenimo, bendravimo galimybes (CK 3.37 str. 3.60 str. 3 d., 3.70 str. 2 d., 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.117 str., 3.118 str., 3.192 str., 3.200 str., 3.123 str. 1 d., 6.250 str. 1 d.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo pareikštą norą, neprieštarauja, kad nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina – ieškove, o iš tėvo – atsakovo būtų priteistas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai bei užtikrintų būtinas vaikui vystytos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

1) Santuoką, įregistruotą 1985-10-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.4876) tarp S. B. ir L. B. nutraukti dėl L. B. kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. B. pavardę – B.;

3) Nustatyti nepilnametės S. B. , gim. 1991-12-28, gyvenamąją vietą su motina S. B. ;

4) Priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 450 Lt kas mėnesį nuo 2007-03-23 iki dukros pilnametystės,

5) Priteisti iš atsakovo 10800 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimo;

6) Pripažinti automobilį PEUGEOT 306XR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt. vertės, asmenine ieškovės nuosavybe;

7) Pripažinti 6.716.64555 vienetus vertybinių popierių SAMPO KOMPASSIS 50K, 31023,8 Lt vertės, asmenine ieškovės nuosavybe;

8) Pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe visas pinigines lėšas, esančias jos bankų sąskaitose: AB Ūkio banko Vilniaus filialo sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) , kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 35622,61 Lt; AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 6547,41 Lt; AB SEB Vilniaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 966,04 Lt;

9) Padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą – 300000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 337 Lt vertės žemės sklypą ir 49536 Lt vertės sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., iš viso 349873 Lt vertės: priteisti ieškovei 243750 Lt kompensacijos iš bendro turto ir 2/3 dalis, sudarančias 70749 Lt, bendro dalytino 106123 Lt vertės turto, iš viso turto už 314499 Lt; priteisti atsakovui 1/3 dalį, sudarančią 35374 Lt, bendro dalytino 106123 Lt vertės turto;

10) Ieškovės asmeninėn nuosavybėn priskirti turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 300000 Lt vertės; 1/3 dalis 0,1004 ha ploto žemės sklypo Nr.159, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 112 Lt. vertės; 1/3 dalį sodo pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 16512 Lt. vertės, viso turto už 316624 Lt;

11) Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priskirti turtą: 2/3 dalis 0,1004 ha ploto žemės sklypo Nr.159, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 225 Lt. vertės; 2/3 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 33024 Lt vertės, viso turto už 33249 Lt.

12) Priteisti atsakovui 2125 Lt kompensacijos iš ieškovės;

13) Priteisti ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo;

14) Pripažinti 130000 EUR paskolą bei su paskola, jos grąžinimu susijusias prievoles pagal atsakovo ir trečiojo asmens V. M. 2006-01-06 sudarytą privačią paskolos sutartį, asmenine atsakovo paskola, asmeninėmis jo prievolėmis;

15) Ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmesti;

16) Priteisti ieškovei 8086,93 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 11086,93 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo;

17) Išieškoti iš atsakovo 984,72 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą;

18) Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą dukrai išieškojimą iš atsakovo, paskirtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-22 nutartimi. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2004 m. liepos mėnesio gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi bendrą gyvenimą. Teismas nustatė, kad atsakovas nedirba, jo pragyvenimo šaltinis nėra aiškus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nuo 2002 m. birželio mėnesio draudžiamąsias pajamas turėjo tik epizodiškai: laikotarpyje nuo 2003-04-03 iki 2003-11-05 dirbdamas VšĮ „Sportas ir poilsis“, laikotarpyje nuo 2003-12-08 iki 2004-03-31 dirbdamas VšĮ Riedulio, futbolo ir teniso klube, po ko duomenų apie atsakovo darbą bei apie jo pajamas iš darbinės veiklos nėra. Teismas pažymėjo, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo eigoje pažymėjęs savo sunkią materialinę padėtį, siekė ir siekia įsidarbinti bent jau tam, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismas nustatė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams, šiuo metu neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, neremia pilnamečio sūnaus L. B. , aukštosios mokyklos studento. Taip pat jis nesidomi vaikų mokslais, jų pasiekimais, kasdieniais rūpesčiais, visiškai nusišalino nuo vaikų auklėjimo. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai liudijo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Teismas pažymėjo, jog yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas 2004 m. palikęs šeimą, daugiau kaip vienerius metus nesidomėjo šeima, visiškai šeima nesirūpino. Teismas konstatavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje paneigė savo neištikimybę, t.y. ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės fakto.

Teismas nustatė, kad ieškovė nuolat dirba, turi pakankamas pajamas, tinkamai auklėja vaikus, rūpinasi tinkamu gyvenimo sąlygų vaikams sudarymu. Teismas nustatė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Teismas pažymėjo, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiko Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas visiškai sutiko, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Teismas nustatė, jog atsakovas pripažino savo pareigą teikti išlaikymą dukrai ir sutiko su ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai forma ir dydžiu – kas mėnesį mokomomis 450 Lt dydžio išmokomis. Teismas padarė išvadą, jog tokio dydžio išlaikymo priteisimas atitinka įstatyme įtvirtintas nuostatas. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas nedirba, t.y. teismas nenustatė jo legalaus pragyvenimo šaltinio, bet atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbingumą.

Teismas konstatavo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinyje buvo klaidingai nurodytas laikotarpis, už kurį ji prašė priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą: ieškinyje nurodytas laikotarpis nuo 2003-03-06 iki 2007-03-06, tačiau faktiškai ji prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už trejus metus iki jos kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t.y. nuo 2004 m. kovo mėnesio po 450 Lt į mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis nuo 2004 m. kovo mėnesio neteikė išlaikymo dukrai. Teismas pažymėjo, jog reikalavimo pagrįstumą patvirtino tai, kad atsakovas nuo 2004-04-01 neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad VĮ „Lietuvos loto“, kurioje atsakovas dirbo laikotarpyje nuo 1999-05-18 iki 2000-08-01, pilnai su atsakovu neatsiskaitė ir neišmokėjo atsakovui (pagal 2006-01-05 duomenis) 5884,09 Lt, neatleido atsakovo nuo pareigos sumokėti dukrai išlaikymo įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, atitinkantis įstatymą, tačiau tenkintinas iš dalies, kadangi prašomo priteisti įsiskolinimo dydis po 450 Lt nepakankamai pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis įstatyme numatytos minimalios mėnesinės algos dydžiu laikotarpyje, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteisė 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus, už laikotarpį nuo 2004-03-23 iki 2007-03-22, skaičiuojant po 300 Lt į mėnesį.

Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dalį santuokos metu įgyto turto pripažinti jos asmenine nuosavybe yra pagrįstas. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys nuo 2004 m. liepos mėn. gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie automobilio įsigijimą už ieškovės asmenines lėšas jau po to, kai atsakovas išsikraustęs iš šeimos buto, paliko šeimą, taip pat, kad vertybiniai popieriai ieškovės buvo įgyti už asmenines ieškovės pinigines lėšas šalims gyvenant skyrium ir iki vertybinių popierių įsigijimo jau ilgą laiką nevedant bendro ūkio, automobilį ir vertybinius popierius pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog analogiškais motyvais pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu ieškovės reikalavimas pripažinti jos asmenine nuosavybe nurodytose bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad banko sąskaitos buvo atidarytos ieškovės vardu. Teismas, konstatavęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas prisidėjo prie piniginių indėlių atsiradimo, prie jų kaupimo, minėtas pinigines lėšas pripažino asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad teismas, dar šalindamas ieškinio trūkumus, buvo nurodęs, kad reikalavimas pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe banko sąskaitas yra ydingas ir negali būti tenkinamas. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pripažinti jos asmenine nuosavybe šalių santuokoje įgytą 3-jų kambarių, 80,85 kv.m. bendro ploto butą, esantį Kalvarijų g. 123A-7, Vilniuje, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad butas buvo įgytas 1998-05-28 ir 1998-06-01 sutartimis, šalims gyvenant kartu, bendrai kuriant ateities planus. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, konstatavo, jog negalima pripažinti, kad išimtinai už ieškovės asmenines lėšas butas buvo įgytas šalių nuosavybėn, kad tik ieškovė asmeninėmis lėšomis ir darbu po buto įsigijimo prisidėjo prie jo remonto, pertvarkymo, prie jo gerinimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Teismas konstatavo, jog šalių santuokoje įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas iš viso buvo 349873 Lt vertės: butas (300000 Lt), žemės sklypas (337 Lt), sodo pastatas (49536 Lt). Teismas, atsižvelgęs į bendras nekilnojamojo turto rinkos verčių augimo tendencijas, konstatavo, kad ieškovės nurodyta turto vertė nepilnai atitinka realią šio turto rinkos vertę, bet kadangi tarp šalių ginčo dėl turto vertės nekilo, atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta turto verte, teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir juose nurodyta aptariamo turto verte. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklauso kompensacija iš bendro turto, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimam butui įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. Teismas nustatė, kad buvo panaudotos ieškovės asmeninės 78000 Lt lėšos, kurios sudarė 81,25 proc. visos buto įsigijimo kainos. Visas butas buvo įgytas už 96000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei priklauso kompensacija iš bendro turto, kurios dydis atitinkamai sudaro 81,25 proc. šalių turimo buto vertės, t.y. ieškovei priklauso 243750 Lt (300000 x 81,25: 100) dydžio kompensacija iš bendro turto. Teismas konstatavo, jog iš bendro šalių turto atėmus ieškovei priklausančią kompensaciją, bendro turto, kuris turi būti padalytas tarp šalių, liko už 106123 Lt.

Teismas padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant šalims priklausančias bendro turto dalis. Dėl šios priežasties ieškovei priteistina didesnė turto dalis, t.y. ieškovei priteistinos 2/3 dalys bendro dalytino turto, o atsakovui – 1/3 dalys. Teismas, vertindamas ieškovei priteisiamo turto vertę, taip pat tai, kad bute yra nuolatinė ieškovės, šalių vaikų, tame tarpe nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta, butą, 300000 Lt vertės, priskyrė ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės asmeninėn nuosavybėn taip pat priskyrė 1/3 dalis žemės sklypo bei 1/3 dalis šiame žemės sklype esančio sodo pastato, o atsakovo nuosavybėn priskyrė 2/3 dalis žemės sklypo ir 2/3 dalis sodo pastato.

Teismas nustatė, kad atsakovas ir V. M. 2006-01-06 sudarė privačią paskolos sutartį, kurioje yra nurodyta, kad atsakovas skolinasi iš V. M. 130000 EUR, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31; atsakovas taip pat įsipareigojo nuo 2006-04-01 įsidarbinti ir penkis metus išdirbti „Baltijskaja promišlennaja kompanija“ Kaliningrade, Rusijoje, generalinio direktoriaus arba generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigose; ši privati paskolos sutartis nėra patvirtinta notaro. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties nuorašą teismo prašymu į bylą pateikė Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, kuriame atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto įgijimo apgaule ir netikrų dokumentų pagaminimo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, taip pat į bylą pateiktą privačią paskolos sutartį – jos sudarymo datą (sutartis sudaryta šalims jau ilgą laiką gyvenant skyrium), sutarties sąlygas, kurių aiškiai negalėjo paaiškinti net pats paskolos gavėjas, konstatavo, jog yra pagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti paskolą asmenine atsakovo paskola, iš paskolos sutarties kylančias pareigas, tame tarpe paskolos grąžinimo pareigą – asmeninėmis atsakovo pareigomis. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pagrįstai, prašydama pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašė įvertinti aptariamą privačią paskolos sutartį.

Teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos, ieškovės patirtos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo, tokiu būdu iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė išgyveno dėl atsakovo požiūrio į šeimą, dėl atsakovo visiško nesirūpinimo vaikais, nedalyvavimo jų auklėjime, dėl to, kad atsakovas paliko šeimą (CK 3.49 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.69 str., 3.70 str., 3.87 str., 3.88 str., 3.89 str., 3.98 str., 3.112 str., 3.116 str., 3.117 str., 3.118 str., 3.119 str., 3.123 str., 3.127 str., 3.163 str., 3.169 str., 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 6.461 str., CPK 93 str., 96 str.).

Atsakovas L. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1) Santuoką, įregistruotą 1985-10-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.4876) tarp S. B. ir L. B. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Esant ieškovės reikalavimui po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. B. pavardę – B. .

3) Esant ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnametės S. B. , gim. 1991-12-28, gyvenamąją vietą su motina S. B. .

4) Esant ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 450 Lt kas mėnesį nuo 2007-03-23 iki dukros pilnametystės, pervedant lėšas į dukros sąskaitą.

5) Pirmosios instancijos teismo nustatytą automobilį PEUGEOT 306XR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt. vertės, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

6) Pirmosios instancijos teismo nustatytus 6.716.64555 vienetus vertybinių popierių SAMPO KOMPASSIS 50K, 31023,8 Lt vertės, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

7) Pirmosios instancijos teismo nustatytas visas pinigines lėšas, esančias jos bankų sąskaitose: AB Ūkio banko Vilniaus filialo sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) , kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 35622,61 Lt; AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 6547,41 Lt; AB SEB Vilniaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2007-05-28 sudarė 966,04 Lt, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

8) Pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą – 300000 Lt. vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 337 Lt vertės žemės sklypą ir 49536 Lt vertės sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., iš viso 349873 Lt vertės, padalinti taip:

- priteisti ieškovei 243750 Lt kompensacijos iš bendro turto;

- priteisti atsakovui iš pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, iš viso 49873 Lt vertės: žemės sklypo (337 Lt), sodo pastato (49873 Lt) – 100 proc., t.y. 49873 Lt vertės kompensaciją (atsakovas sodo sklypo ir sodo namo įsigijimui panaudojo savo asmenines pinigines lėšas);

- priteisti pirmos instancijos teismo nustatytą atsakovui 1/3 dalį, sudarančią 18750 Lt, bendro dalintino 56250 Lt (349873 - 243750 - 49873) vertės turto, o ieškovei iš viso priteisti 300000 Lt (56250 + 243750) vertės bendro turto dalį;

- Ieškovės asmeninėn nuosavybėn priskirti turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 300000 Lt vertės, viso turto už 380159,86 Lt (300000 + 6000 + 31023,8 + 35622,61 + 6547,41 + 966,04).

- Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priskirti turtą: 0,1004 ha ploto žemės sklypą Nr.159, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 225 Lt. vertės; sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., 33024 Lt vertės, viso turto už 49873 Lt.

9) Pripažinti su 130000 EUR paskolos grąžinimu susijusias prievoles pagal atsakovo ir trečiojo asmens V. M. 2006-01-06 sudarytą privačią paskolos sutartį, asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

10) Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą dukrai S. B. išieškojimą iš atsakovo L. B. , paskirtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas 2008-02-11 sprendimą priėmė be 2008-01-28 protokolo, t.y. minėtas protokolas buvo baigtas rašyti ir pasirašytas tik 2008-02-25. Dėl šio procesinio pažeidimo teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, priėmė tinkamai nepagrįstą sprendimą. Be to, minėtame protokole buvo neįrašyti arba neteisingai įrašyti esminę reikšmę bylai turintys bylos nagrinėjimo momentai. 2008-01-28 teismo posėdyje išaiškėjo naujos aplinkybės.

2) Teismas, pažeisdamas teisinio apibrėžtumo laikymosi reikalavimą, atsakovo reikalavimus kvalifikavo kaip paaiškinimus, bei nepagrįstai juos ir kitus byloje esančius įrodymus vertino tik ieškovės naudai. Taip pat teismas, neišsprendęs visų atsakovo pareikštų reikalavimų, priėmė neteisingą sprendimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir neteisingai priteisė iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3) Teismo motyvas, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo eigoje pažymėjęs savo sunkią materialinę padėtį, siekė ir siekia įsidarbinti, prieštaravo tiek byloje esantiems įrodymams, tiek įstatymams. Byloje esančios 2006-01-06 paskolos sutarties 3 p. akivaizdžiai liudijo atsakovo siekį įsidarbinti samdomu darbuotoju, tačiau teismas šio įrodymo netyrė, tinkamai nevertino, nepagrįstai paneigė atsakovo teisę užsiimti verslu. Teismas motyvuose nurodė tik samdomo darbo pajamas, kaip vieninteles galimas, netyrė ir nevertino atsakovo verslo sunkumų.

4) Teismas neteisingą sprendimą pripažinti automobilį, vertybinius popierius, visas pinigines lėšas, esančias ieškovės bankų sąskaitose, viso 80159,86 Lt sumoje, asmenine ieškovės nuosavybe, motyvavo tik nepagrįstu teiginiu, kad šalys nuo 2004 m. liepos mėnesio gyveno skyrium. Tokiu būdu teismas atėmė iš atsakovo teisę į lygią šios bendros nuosavybės turto dalį, viso 40079,93 Lt sumoje.

5) Teismas nepagrįstai į dalintino bendrosios nuosavybės turto vertę įtraukė ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn priskyrė 1/3 atsakovo asmenine nuosavybe įgytą sodo sklypą su pastatu. Teismas netyrė byloje ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių aiškiai išreikštą atsakovo valią minėtą turtą įsigyti asmenine nuosavybe, taip pat kitų byloje esančių įrodymų.

6) Teismas nepagrįstai asmeniniu ieškovės indėliu tik į buto pirkimą nustatė 81,25 proc., sudarančius 78000 Lt, o likusią 18,75 proc. dalį, sudarančią 18000 Lt, nustatė bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi buto pirkimui ir remontui atsakovas skyrė viso 70000 Lt asmeninių lėšų. Dėl šių aplinkybių kompensacinė ieškovės dalis – 52,7 proc. arba 158100 Lt, o atsakovo dalis – 47,3 proc. arba 141900 Lt.

7) Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nustatant šalims bendro turto dalis, pažeidė atsakovo teisę į lygią dalį. Teismas motyvą nukrypti nuo lygių dalių principo argumentavo vien formaliais pagrindais. Iš viso teismas nepagrįstai atėmė iš atsakovo asmeninės nuosavybės teisę į 181979, 93 Lt vertės bendrą sutuoktinių turtą.

8) Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 10800 Lt įsiskolinimą dukrai, vadovaudamasis ieškovės prieštaringais, nepagrįstais paaiškinimais dėl dukros išlaikymo.

9) 2006-01-06 privati 13000 EUR paskolos sutartis buvo sudaryta samdomo darbo užmokesčio sąskaita, siekiant užtikrinti šeimos ūkio išlaikymą ir vaikų auklėjimą bei švietimą. Atsakovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, dėl objektyvių priežasčių nuo 2006-04-01 negalėdamas vykdyti sutarties 3 p. nurodytų darbinių pareigų, nepanaudojo pinigų bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ši aplinkybė nepanaikino ieškovės prievolės kartu su atsakovu grąžinti skolą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas pasiskolintus pinigus išleido ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų dėl ieškovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad atsakovas vertino sutuoktinės kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolą teisėja pasirašė po 2008-02-11 sprendimo paskelbimo tik 2008-02-25, yra formalus CPK 170 str. 5 d. pažeidimas, neturėjęs įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes tai neužkirto kelio atsakovui pateikti pastabas dėl protokolo ir pasinaudoti apeliacijos teise, siekiant patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktos pastabos, su kuriomis sutiko pirmosios instancijos teismas ir jas pridėjo prie bylos (b.l. 271-272), neturi esminės teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes byla iš esmės išnagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pastabose dėl pirmosios instancijos teismo protokolo nėra jokios naujos, teisiškai reikšmingos išnagrinėtai bylai informacijos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl šeimos ir santuokos iširimo, nes atsakovas 2004 m. palikęs šeimą, daugiau kaip vienerius metus nesidomėjo šeima, visiškai šeima nesirūpino. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė iš esmės būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas.

Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai neturtinę žalą 5.000 Lt sumai. Neturtinės žalos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus.

Tai, kad atsakovas turi verslo sunkumų ir siekia įsidarbinti, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų ir neturi teisinės reikšmės byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti byloje priteistą įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui, nes atsakovas neįrodė, kad nuo 2004 metų teikė išlaikymą dukrai. Tokiu būdu iš atsakovo priteistas 10800 Lt įsiskolinimas dėl šalių dukters išlaikymo yra pagrįstas ir teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas sudarė teisingą turto balansą ir pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo bei pripažino automobilį, vertybinius popierius, visas pinigines lėšas, esančias ieškovės bankų sąskaitose, asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimų pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentas ir išvadomis dėl turto padalijimo ir jų nekartoja. Atsakovas neįrodė, kad 2006-01-06 privati 13000 EUR paskolos sutartis buvo sudaryta dėl šeimos interesų ir gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.168 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1652 Lt sumai (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. B. 1652 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. B. naudai.