- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- A2-38364-872/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24552-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- T. J.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės T. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-32161-608/2014 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei T. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei T. J. dėl 488,55 Eur (1686,89 Lt) skolos priteisimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės 488,55 Eur (1686,89 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja teigia, kad jokie šios bylos procesiniai dokumentai bei teismo sprendimas už akių jai nebuvo tinkamai įteikti. Sprendimas už akių buvo priimtas procesinius dokumentus atsakovei įteikus viešo paskelbimo būdu. Atsakovė tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena ir nuo 2008-10-15 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau nuo 2013-11-15 iki šiol atsakovė dirba UAB „Vitaresta“. Ši aplinkybė tiek ieškovui, tiek teismui buvo žinoma, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra dokumentas apie ieškinio ir teismo pranešimo išsiuntimą atsakovei – UAB „Vitaresta“ darbuotojai T. J. šios įmonės adresu Butrimonių g. 5, Kaunas. Taip pat byloje yra Sodros pažymą apie atsakovės įdarbinimus, patvirtinanti, kad atsakovė nuo 2013-11-15 dirba UAB „Vitaresta“. Dėl atsakovei nežinomų priežasčių į jos darbovietę siųsti procesiniai dokumentai nebuvo gauti, todėl apie iškeltą bylą atsakovei apskritai nebuvo žinoma. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, negalėjo pasinaudoti bendruoju ieškinio senaties terminu, nes priteista skola yra daugiau nei 10 metų senumo, taip pat negalėjo apskųsti teismo sprendimo apeliacine tvarka ar pareikšti prieštaravimus. Pagal bylos medžiagą, pirminis atsakovės kreditorius UAB „Tele2“, kuris 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido UAB „Gelvora“. Pagal CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pirmosios instancijos teismas, nesant jokio teisinio pagrindo, konstatavo, jog 2009-05-04 pranešimu atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, nors ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šis pranešimas atsakovei apskritai buvo išsiųstas. Taip pat iš pranešimo turinio matyti, jog atsakovei nebuvo siųsta reikalavimo perleidimo sutartis ar jos kopija. Vien dėl šios priežasties ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas prašomą priteisti skolą pagrindžia tik PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šios sąskaitos nebuvo apmokėtos. Be to, nesutampa ieškovo prašomos priteisti sumos ir sąskaitose nurodytos sumos.
Ieškovas atsiliepimo dėl atsakovės prašymo nepateikė, apie prašymo nagrinėjimą informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 9, 16).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas. Priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Pagal civilinėje byloje Nr. 2-32161-608/2014 esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą atsakovei už akių, tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės 488,55 Eur (1686,89 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 62-63). Byloje nustatyta, jog tarp UAB „TELE2“ ir atsakovės 2001-12-14 buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. NV670109907411, pagal kurią UAB „TELE2“ atsakovei teikė mobiliojo ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti. UAB „TELE2“ atsakovei išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2001-12-31 iki 2004-10-31 (b.l. 19- 53), kurių atsakovė neapmokėjo. Sprendimas priimtas atsakovei už akių bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, procesinius dokumentus atsakovei įteikus viešo paskelbimo būdu.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai yra vienintelė priemonė pašalinti šios šalies teisių ir interesų pažeidimus. Kita vertus, privalu atsižvelgti ir į patį ginčą, į teismo sprendimu nustatytų asmeniui teisių ar pareigų turinį arba jam taikytų draudimų (apribojimų) pobūdį. Šioje konkrečioje byloje buvo nagrinėjamas ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės skolą už mobiliojo ryšio paslaugas, suteiktas UAB „TELE2“. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009-05-04 pranešimu atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, nors ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šis pranešimas atsakovei apskritai buvo išsiųstas. Taip pat iš pranešimo turinio matyti, jog atsakovei nebuvo siųsta reikalavimo perleidimo sutartis ar jos kopija. Taip pat atsakovė teigia, jog byloje yra Sodros pažymą apie atsakovės įdarbinimus, patvirtinanti, kad atsakovė nuo 2013-11-15 dirba UAB „Vitaresta“, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių į jos darbovietę siųsti procesiniai dokumentai nebuvo gauti, todėl apie iškeltą bylą atsakovei apskritai nebuvo žinoma, ji neturėjusi galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, negalėjusi pasinaudoti bendruoju ieškinio senaties terminu, nes priteista skola yra daugiau nei 10 metų senumo, taip pat negalėjusi apskųsti teismo sprendimo apeliacine tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010). <...> prašymo atnaujinti procesą tenkinimo pagrindu gali būti nustatyta aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida, kuri gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilpra“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).
Pareiškėja teigia, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie UAB „TELE2“ reikalavimo perleidimą UAB „Gelvora“, jos vardu pasirašytoje sutartyje su UAB „TELE2“ – ne jos parašas, be to, ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą teisme – nėra duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą per jos darbovietę. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, nurodė, jog apie priimtą sprendimą už akių ji sužinojusi tik 2015-06-19, kai antstolė Brigita Palavinskienė areštavo jos banko sąskaitą AB SEB banke. Civilinėje byloje Nr. 2-32161-608/2014 esanti pažyma, patvirtina, jog pareiškėja jai skirtus procesinius dokumentus gavo 2015-06-25. Pirminis jos prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2015-07-07 (b.l. 67). Teismas 2015-10-13 nutartimi nutarė tenkinti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, padaręs išvadą, jog ji nepraleido CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino.
Pagal civilinės bylos Nr. 2-32161-608/2014 medžiagą, pirminis atsakovės kreditorius UAB „Tele2“ 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovės skolą UAB „Gelvora“. Pagal CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009-05-04 pranešimu atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, nors ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šis pranešimas atsakovei apskritai buvo išsiųstas. Taip pat iš pranešimo turinio matyti, jog atsakovei nebuvo siųsta reikalavimo perleidimo sutartis ar jos kopija. Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turėjo būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą.
Įstatyme reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui, kurio buvimo vieta žinoma, momentas siejamas su dviem alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, jeigu šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį; naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą, išskyrus atvejį, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui raštu praneša pradinis kreditorius (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). <...> tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2006).
Minimu atveju, sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovas teismui pateikė tik 2009-05-04 atsakovei adresuoto pranešimo dėl reikalavimo perleidimo kopiją (b.l. 18), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šis pranešimas atsakovei apskritai buvo išsiųstas. Taip pat byloje nėra kitų duomenų apie tai, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota viešu skelbimu ar kita forma (CK. 6.109 str. 2 d.). Darytina išvada, jog ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių apie pranešimo atsakovei dėl reikalavimo perleidimo įteikimo faktą.
Atsakovė prašė ieškovo reikalavimams priteisti 488,55 Eur (1686,89 Lt) skolą, delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, teigdama, jog UAB „TELE2“ jai apskritai nėra suteikusi paslaugų, už kurias prašo priteisti skolą. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog atsakovės prašymas taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl 488,55 Eur skolos ir delspinigių priteisimo pagal UAB „TELE2“ ir atsakovės 2001-12-14 sudarytą Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį bei UAB „TELE2“ atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2001-12-31 iki 2004-10-31 yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.125 str. 1 d.).
Ieškovui neįrodžius, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie UAB „TELE2“ reikalavimo perleidimą UAB „Gelvora“, be to, ieškovės prašymu pritaikius bendrąjį ieškinio senaties terminą ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl 488,55 Eur skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatuotina, jog byloje priimtinas naujas sprendimas - ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinys atsakovei yra atmestinas (CK 1.125 str. 1 d., 1.109 str., CPK 366 str. 1 d. 9 p., 370 str., 371 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 str. 1 d. 3 p., teismas
nusprendžia:
Atsakovės T. J. prašymą tenkinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei T. J. dėl skolos priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.