Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., gimu­sio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 161 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pažeidė Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m, rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VA-71 redakcija), 28.1. punktą, kadangi jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 31 d. nebuvo vedamas kasos operacijų žurnalas, kuris buvo pradėtas vesti tik nuo 2020 m. liepos 1 d.

Be to, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpio užrašų knygutėje esančius įrašus apie apskaičiuotas maitinimo ir viešbučio paslaugų pajamas palyginus su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato „Z“ ataskaitose fiksuota pajamų suma, rasta, kad (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) į apskaitą nebuvo įtraukta iš viso ne mažiau kaip 16176,85 Eur pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti 2775.71 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM: 15826,85 Eur. (16176,85 – 350) Eur (tame skaičiuje 746,81 Eur PVM) už maitinimo paslaugas ir 350 Eur (tame skaičiuje 28,90 Eur PVM) už viešbučio paslaugas. Tokiu būdu, A. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. lX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. lX-l960 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas; 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, tai yra, veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalimi, kuri nurodo „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau; 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama...“ 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“.

A. Š. paaiškino, kad su pažeidimais sutinka ir kaltę pripažįsta (b. l. 13, 26). Jis tiriant nusižengimą davė du kartus paaiškinimus, juose nurodytos visos aplinkybės susijusios su nusižengimų padarymu, parodymai teisingi, juos palaiko. Prašo skirti minimalias baudas ir baudų mokėjimą išdėstyti, atsižvelgiant į jo turinę padėtį. Jis gauna iš (duomenys neskelbtini) atlyginimą 600 Eur, turi žemės, iš kurios gauna į metus išmokas nuo 3000 Eur – iki 6000 Eur, turi 2005 m. gamybos Audi A6 automobilį, butą, kuriame gyvena ir gauna nedarbingumo išmoką 130 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. Š. kaltę, padarius ANK 161 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižen­gimo protokolas (b. l. 28-29), kuriame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplin­ky­bės; vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybinis pranešimas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje 2020-02-18 gautas anoniminis skundas dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų galimai nusikalstamų veiksmų. Skunde nurodyta, kad įmonė moka atlyginimus vokelyje, turi kavinę (duomenys neskelbtini) kurioje neapskaito pajamų. Nurodyta, kad akcininkai yra Č. Š. ir A. Š., apyvarta per mėnesį 20 tūkstančių eurų. Pagrindinė veikla maisto paslaugos, vidutinis darbuotojų atlyginimas – 550 Eur (b. l. 1); pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 2), 2020-08-13 patikrinimo aktas Nr. 04/11-1-19-7906-A, kuriame nustatytos nusižengimų padarymo aplinkybės nurodytos administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3-5), dokumentų ir daiktų paėmimo protokolas –paimta darbo knyga(b. l. 6-7), V. K. paaiškinimas (b. l. 8-9), tarnybinis pranešimas dėl patikrinimo (duomenys neskelbtini) atlikimo (b. l. 10), dokumentų ir daiktų paėmimo aktas, išimti Z ataskaitos, kasos operacijų žurnalas, banko sąskaitų išrašas, kasa 2020-01-06 (b. l. 11-12), A. Š. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo nuo 1992 m. Pagrindinė veiklos kryptis maitinimo paslaugos. Dažniausiai salės būna užsakomos gedulingiems pietums. Avansas už banketinę salę imamas iš nepažįstamų asmenų ir laikomas knygutėje, kuri paimta patikrinimo metu. Šiuo metu kavinėje dirba keturi žmonės. Patikrinimo metu barmenė neapskaitė 5 Eur, taip pat, darbo vietoje nebuvo kasos knygos (b. l. 13), specialisto paaiškinimas, kuriame nurodomos pažeidimų padarymo aplinkybės ir įstatymų pažeidimai (b. l. 16-25), A. Š. paaiškinimas (b. l. 26) kuriame nurodoma, kad žurnalas buvo paimtas 2019 m. VMI patikrinimo metu ir naujo jie nevedė, bet saugojo „Z“ ataskaitas. Dėl šio pažeidimo galisi, šiuo metu jau įsigijo kasos operacijų žurnalą ir jame klijuoja „Z“ ataskaitas. Patikrinimo metu rasti užrašai kuriuose užfiksuoti banketinių salių užsakymai ir apgyvendinimo paslaugos. Atlikus užrašų analizę ir ją sulyginus su oficialiais buhalteriniais dokumentais, „Z“ ataskaitomis, kasos operacijų žurnalu, bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašu, kasos knyga ir pateisinamais grynųjų pinigų dokumentais, buvo nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) apskaitą nebuvo įtraukta iš viso ne mažioau kaip 16176,85 Eur pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti 2775,71 Eur PVM. Su nurodyta suma ir neapskaičiuotais mokesčiais A. Š. sutiko, ši suma galėjo būti neapskaityta, nes darbuotojai ne visada spėja apskaityti banketinių salių nuomas ir apgyvendinimo paslaugas. Dėl pažeidimų gailisi.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. lX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. lX-l960 redakcija) 1 dalis, nurodo, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas; 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, tai yra, veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalis, nurodo „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 2 dalis, nurodo, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau; 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama...“ 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 dalis, kuri nurodo, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. Š. pažeidė Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 28.1. punktą, kadangi jo vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 31 d. nebuvo vedamas kasos operacijų žurnalas, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį, kurioje nusta­­tyta atsa­ko­­my­bė už kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimą, kai kasos aparatas naudojamas be kasos operacijų žurnalo ir pagal ANK 205 straip­s­­nio 6 dalį, kurioje nusta­tyta atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kai buhalterinė apskaita tvarkoma siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta ne mažiau 16176,85 Eur pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti 2775,71 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 78 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, admi­nis­t­ra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

A. Š. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus (ANK 8 straipsnio 1 dalis), pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs admi­nistracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straips­nio 1 da­lies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus nurodytas aplin­ky­bes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskiriant A. Š. ANK 161 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Kadangi vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jas apimant.

A. Š. pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, nes šiuo metu įmonėje situacija yra sunki, jo turtinė padėtis irgi priklauso nuo įmonės veiklos ir gaunamų pajamų, gaunamas darbo užmokestis įmonėje yra 670 Eur, jis turi butą Alytaus mieste, kuriame gyvena, turi 2005 m. gamybos automobilį Audi A6, žemės, iš kurios gauna išmokas, kurių dydis svyruoja nuo 3000 Eur iki 6000 Eur per metus, priklausomai nuo to, kokias kultūras augina ir kiek gyvulių laiko, be to gauna nedarbingumo išmoką, kurios dydi yra 126,77 Eur (b. l. 43-47).

ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir A. Š. turtą, bei gaunamas pajamas, baudos mokėjimas A. Š. išdėstytinas vieneriems metams.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 161 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, ir nubausti:

- pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį – 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda;

- pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti – 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

A. Š. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, nustatant per mėnesį sumokėti po 433,33 (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juri­dinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nuro­dytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (20113746752).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.