- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1678-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15643-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Atsakovas
- E. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
Procesinio dokumento kategorijos; 35.3.6; 45.2; 122.1; 122.3; 122.5.
SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 10 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1210-475/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Žaidas“ kreipėsi į teismą dėl 2009-04-01–2011-08-31 laikotarpiu susidariusio 1842,95 įsiskolinimo Lt už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo E. V..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimu ieškovės ieškinio pareiškimas atmestas. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Ieškovė, vykdydama jai priskirtas pareigas, apskaičiavo už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2011-08-31 1 842,95 Lt mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas atsakovui E. V., valdančiam asmeninės nuosavybės teise 211/1500 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šios išlaidos nebuvo sumokėtos, todėl susidarė skola.
Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 1996-04-02 buvo 211/1500 dalies pastato, gyvenamojoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, vėliau 2011-12-14 atsakovas padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalį broliams E. V. ir D. R. V.. Šios sutarties baigiamosiose nuostatose dovanojimo sutarties šalys nustatė, kad dovanos gavėjai neturi pretenzijų dėl įsiskolinimų mokant žemės mokestį bei mokant mokesčius, susijusius su pastatų eksploatavimų, jei tokie būtų, ir ateityje pretenzijų nereikš. Teismo vertinimu, dovanos gavėjai priėmė dovaną kartu su skolomis, neatsiejamai susijusiomis su dovana (CK 6.474 str.). Nekilnojamojo turto registre 211/1500 namo dalis nuosavybės teise nebepriklauso atsakovui, įrašas registre galioja nuo 2012-01-26. Teismas sprendime akcentavo tai, kad atsakovas pateikė ieškovei dovanojimo sutartį kartu su atsiliepimu į ieškinį, tačiau ieškovė dovanojimo sutarties nuostatos neginčijo, atsakovo pagal ieškinį nepakeitė. Teismas, nustatęs, kad atsakovas dovanojimo sutartimi perleido jam priklausiusią 211/1500 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), su visomis skolomis kitiems asmenims, o apdovanotieji priėmė dovaną tokiomis sąlygomis ir įregistravo savo nuosavybės teises pagal dovanojimo sutartį viešajame registre, ieškinį, pareikštą buvusiam pastato savininkui, atmetė (CK 6.474 str., CPK 178 str., 185 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą skundžia ieškovė UAB ,,Žaidas“, kuri prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Ieškovė UAB ,,Žaidas“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, CPK 2, 12 str. ir materialinės teisės normas, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais visiškai įrodytas atsakovo įsiskolinimas už jam suteiktas komunalines paslaugas ir namo priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė tik dėl tos priežasties, jog atsakovas tariamai neturi pareigos kartu su kitais bendraturčiais prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir atnaujinimo, nes pagal sudarytą dovanojimo sutartį (toliau Sutartis) už jo skolas yra atsakingi apdovanotieji, tačiau ši išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisės aktų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas dovanojimo sutartimi perleido jam priklausiusią 211/1500 dalį pastato, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visomis skolomis, apdovanotieji priėmė dovaną tokiomis sąlygomis, nes ieškinys buvo paduotas 2011-11-03, o dovanojimo sutartis sudaryta tik 2011-12-14, t. y. atsakovui jau daugiau kaip mėnesį žinant apie jo įsiskolinimą ieškovei ir jam teisme pateiktą ieškinį. Tačiau dovanojimo Sutartyje atsakovas (dovanotojas) nepažymėjo įsiskolinimo už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir atnaujinimą dydžio ir aiškiai nenurodė, kas įsipareigoja šį įsiskolinimą padengti (dovanotojas ar apdovanotieji).
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis nustatė, jog apdovanotieji įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už per laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2011-08-31 susidariusią 1842,95 Lt skolą. Teismas tik nustatė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Susipažinus su 2011-12-14. Sutarties turiniu (b. l. 39–48), akivaizdu, jog dovanotojas perdavė apdovanotiesiems tris nekilnojamuosius daiktus ir apdovanotieji būtent šiuos daiktus priėmė, t. y. 211/1500 dalį pastato (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1. p.), 1/6 dalį kitų kiemo statinių (Sutarties 2.3. p.), 211/1500 dalį žemės sklypo (Sutarties 2.5. p.). Todėl ieškovės nuomone, akivaizdu, jog sutartimi apdovanotieji įsipareigojo priimti daiktus (dovanas), o dovanotojas įsipareigojo juos perleisti apdovanotiesiems, tačiau apdovanotieji neįsipareigojo priimti su dovanojamais daiktais susijusių skolų.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Sutarties baigiamąsias nuostatas, kuriuose pažymėta, jog „Dovanotojas pareiškia, kad dovanojamas turtas niekam neparduotas, nedovanotas, neišnuomotas, neįkeistas, nesudaryta panaudos sutartis, žinių apie galimas ar reiškiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu dovanos gavėjams įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininko teises į dovanojamą turtą neturi. Arešto ir draudimų nėra. Teisme ginčų nėra.“ (Sutarties 7 psl.) ir kurios yra svarbios teisingam bylos išsprendimui.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, jog atsakovas, žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teisme užvestą civilinę bylą Nr. 2-1210-475/2012 dėl skolos priteisimo, sąmoningai klaidino tiek asmenį, gavusį dovaną, tiek teismą, jog jam nėra žinoma apie trečiųjų asmenų (ieškovės) pretenzijas. Atsakovo vengimas atsiskaityti turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, o pagal CK 1.137 str. 3 d. tokios teisės teismo neginamos. Be to, visą skolos susidarymo laikotarpį būtent atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, nes jam priklausė 211/1500 dalis pastato, todėl jam pagal CK 4.82 str. 3 d. egzistavo prievolė atsiskaityti su ieškove už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros paslaugas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra sudaręs dovanojimo sutartį, kurioje net nepažymėta apie Sutarties sudarymo dieną buvusį įsiskolinimą, negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo imperatyvios pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis dovanojimo sutarties nuostata, kad „Dovanos gavėjai neturi pretenzijų dėl įsiskolinimų mokant žemės mokestį, bei mokant mokesčius, susijusius su pastatų eksploatavimu, jei tokie būtų, ir ateityje pretenzijų nereikš“ (Sutarties 7 psl.), padarė išvadą, kad atsakovas perleido skolas apdovanotiesiems, teismo išvada yra ydinga, nes iš minėtos sutarties nuostatos lieka neaišku, ar apdovanotieji tik suvokia esant įsiskolinimą ieškovei ir neprieštaraus, kad dovanotojas tą įsiskolinimą padengs, ar atvirkščiai – įsiskolinimą turės pareigą dengti patys apdovanotieji. Nekonkreti dovanojimo sutarties nuostata, savaime suprantama, yra skirta suklaidinti teismą ir ieškovę, nustatant už skolos padengimą atsakingą asmenį.
Be to, netgi padarius teorinę prielaidą, jog apdovanotieji įsipareigojo apmokėti 1842,95 Lt dydžio skolą ieškovei, pagal CK 6.466 str. 3 d. toks sandoris nelaikytinas dovanojimu, nes atsakovas perdavė dovanas savo broliams, o šie įsipareigojo apmokėti dovanotojo (atsakovo) skolas, t. y. atsakovas perdavė turtą kitiems asmenims už atlyginimą (įsipareigojimą apmokėti skolas). Šiuo atveju vadovaujantis CK 6.466 str. 3 d. akivaizdu, jog dovanojimo sutartis gali būti pripažinta sudaryta tik dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę, jeigu prievolės esmė neleidžia daryti kitokios išvados.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas E. V. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė priskaičiavo 1 842,95 Lt mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui E. V. nuo 2009-04-01 iki 2011-08-31 teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir pateikė sąskaitą apmokėjimui, tačiau atsakovas įsiskolinimo nemoka.
Atsakovas byloje ginčija pareigą sumokėti įsiskolinimą ieškovei, tuo pagrindu, kad: 1) tarp šalių nėra sutarties dėl teikiamų paslaugų, 2) atsakovas nedavė sutikimo remonto darbams atlikti, 3) skolos sumą, kurią reikalauja iš atsakovo priteisti ieškovė, apskaičiuota butui Nr. 4, esančiam (duomenys neskelbtini) , nors atsakovas yra tik tam tikros dalies patalpų savininkas, 4) atsakovas nuo 2011-12-14 sudarė patalpų dovanojimo sutartį, todėl atsakovas jokių teisių į pastatą neturi. Todėl atsakovo manymu, ieškovės ieškinys yra atmestinas (b. l. 38–47). Tačiau su šiais argumentais negalima sutikti dėl šių motyvų.
Byloje nustatyta aplinkybė (b. l. 13), kad ieškovė yra paskirta namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remiantis 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 (CK 4.84 str.), todėl ieškovė neprivalo sudaryti sutarties dėl paslaugų tiekimo su atsakovu, tad šiuo pagrindu atsakovas negali atsisakyti mokėti už ieškovės jam suteiktas paslaugas ir privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Atsakovo motyvas, kad nėra davęs sutikimo dėl išlaidų namo remonto darbams atlikti, taip pat nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkinti, nes byloje nenuginčyta aplinkybė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijos, inžinerinė įranga neatitiko esminių statiniui keliamų reikalavimų. Todėl ieškovė, būdama atsakinga už paskirto objekto priežiūrą, neprivalėjo gauti atsakovo sutikimo dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (CK 4.83 str. 4 d.). Taigi ir šis atsakovo motyvas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina (b. l. 11–13), kad atsakovas nuosavybės teise nuo 1996-04-02 valdo dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 211/1500 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybės teisės bendroje dalinėje nuosavybėje įregistruotos paveldėjimo teisės 1996-04-02 liudijimo pagrindu (NTRCDB išrašo 4.2 p.). Ieškovės apskaičiavimu, atsakovas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas 1 842,95 Lt. Ši suma (b. l. 62) apskaičiuota proporcingai atsakovui tenkančios asmeninės nuosavybės teise pastatų daliai. Ieškovė išlaidas namo administravimui, priežiūrai ir remontui byloje įrodinėja darbų atlikimo sutartimis, atliktų darbų priėmimo aktais, darbų aprašymais, sąskaitomis ir kitomis buhalterinės apskaitos dokumentais, nei vienas iš šių dokumentų byloje nėra nuginčytas, todėl teismas šiais dokumentais vadovaujasi (b. l. 62–96) byloje ir laiko, kad ieškovė įrodė išlaidas, turėtas statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , remontui, priežiūrai ir administravimui (CPK 12, 178, 185 str.). Todėl atsakovo motyvas dėl ieškovės apskaičiuotų išlaidų namo administravimui netikslumo atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje pateikta dovanojimo 2011-12-14 sutartis (b. l. 39–46), šia sutartimi atsakovas padovanojo 211/1500 dalių pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , savo broliams, nedalyvaujantiems šioje byloje asmenims. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanos gavėjai neturi pretenzijų dėl įsiskolinimų mokant žemės mokestį bei mokant mokesčius, susijusius su pastatų eksploatavimu, jei tokie būtų, ir ateityje pretenzijų nereikš. Atsakovas šią nuostatą aiškina kaip dovanojimo sandorio šalių susitarimą dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės už nesumokėtas skolas. Be to, atsakovo nuomone, įsiskolinimas už pastatų administravimą yra neatsiejamai susijęs su dovana (pastatais ir žeme), todėl nuo dovanojimo sandorio sudarymo atsakovas skolų neturi net ir tuo atveju, jeigu jos būtų susidariusios iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes dovanojimo sutartimi atsakovo skolas perėmė apdovanotieji. Taip pat reikšminga, atsakovo manymu, yra ir tai, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovas jau nebuvo savininku turto, kurį administravo ieškovė, tad atsakovas apskritai neturėjo skolos ieškovei už suteiktas paslaugas. Tačiau su šiais atsakovo motyvais sutikti negalima, nes jie nėra pagrįsti įstatymu. Kaip nustatyta anksčiau, tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl teikiamų atsakovui paslaugų (CK 6.1, 6.2, 4.84 str.). Taip pat byloje nustatyta, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo dienos atsakovas nesumokėjo ieškovei 1842,95 Lt skolos už administravimo paslaugas, esant tokioms aplinkybėms atsakovas laikomas ieškovės skolininku,, kuris be ieškovės (kreditoriaus) leidimo negalėjo perkelti 1842,95 Lt skolos kitiems asmenims (apdovanotiesiems), nes tai draudžia įstatymas. Byloje nėra įrodymų, kad iki dovanojimo sandorio sudarymo atsakovas pranešė kreditorei apie numatomą skolos perkėlimą. Įstatyme pasakyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 str.). Šiuo atveju ieškovė nedavė sutikimo perkelti skolą ir laiko, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai, nes dovanojimo sutartyje nustatė sąlygą dėl atleidimo atsakovo nuo skolos sumokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms laikoma, kad ieškovė (kreditorė) neatleido atsakovo nuo piniginės prievolės įvykdymo – 1842,95 Lt skolos sumokėjimo, dėl to atsakovo prievolė sumokėti įsiskolinimą ieškovei nepasibaigė (CK IX skyriaus įstatymo pagrindai). Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį patenkinti, ieškovei priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir 5 procentų nuo priteistos įsiskolinimo sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CK 6.210 str. 1 d., CPK 93 str.). Ieškovės turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas patvirtina rašytiniai įrodymai: žyminio mokesčio kvitai (b. l. 7, 120, 125), iš viso 141 Lt, rašytinių įrodymų, teikiamų internetu, apmokėjimo lentelė, sutartys dėl internetinių paslaugų teikimo, iš viso 5,90 Lt (b. l. 20–29), teisinių paslaugų suteikimo sutartis, teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos iš viso 181,50 Lt (b. l. 6, 8, 9–10). Taigi ieškovės išlaidos civilinėje byloje yra 328,40 Lt, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes yra įrodytos ir būtinos (CPK 79 str., 88 str., 98 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei CPK 96 str., remiantis Kauno miesto apylinkės teismo pažyma (b. l. 2) apie išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos yra 14,80 Lt.
Patenkinus ieškovės ieškinį, tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Žaidas“ (į. k. 149650823) ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Žaidas“ (į. k. 149650823, reg. Adresas Žiburio g. 10-2, Alytus, korespondencijai Ožeškienės g. 19, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ banko kodas 7300): ieškinio patenkinimui 1842,95 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų) Lt įsiskolinimą, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos nuo 2011-11-03 iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 328,40 (tris šimtus dvidešimt aštuonis) Lt iš atsakovo E. V. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ).
Priteisti iš atsakovo E. V. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas – 14,80 (keturiolika) Lt valstybei (Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).