Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a, k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aštuonių klasių išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, ištekėjusi, gyvenanti ,,duomenys neskebtini“, Šiauliai, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. B. 2006 m. gruodžio 15 d., apie 15.50 val., name, esančiame Šiaulių mieste, ,,duomenys neskelbtini“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė savo motinai J. R. į nugaros dešiniąją pusę ir padarė jai nugaros dešinės pusės durtinę - pjautinę žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu, dėl ko nuo padaryto sužalojimo J. R. mirė. Taip tyčia nužudė savo motiną J. R..

Apklausta kaltinamąja J. B. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su savo motina J. R. bei tėvu V. R. gyveno viename bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai. Jos vyras yra įkalinimo įstaigoje, o du vaikai - globos namuose. 2006 m. gruodžio 15 d. nuo 11-12 val. namuose kambaryje ji girtavo kartu su tėvais. Motina su tėvu sėdėjo ant lovos, o ji - ant kėdės prie lango. Begeriant apie 15-16 val. motina pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Pastaroji visada išgėrusi šaukdavo ant jos, keikdavosi. Ji atsikirto motinai, o tėvas į konfliktą nesikišo. Susinervinusi bei supykusi ant motinos dėl priekabiavimo ji paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir priėjusi prie motinos dūrė pastarajai vieną kartą į šoną, labiau į nugaros pusę. Po to peilį numetė ar padėjo atgal, neprisimena tiksliai. Po dūrio motina parkrito ant lovos ir ji pamatė iš šono bėgantį kraują, dėl ko išsigando. Jos tėvas V. R. taip pat pamatęs kraują ant motinos nugaros išbėgo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji tuoj pat nubėgo jam iš paskos. Jie bėgo pas jos seserį I. B., gyvenančią kitame to paties namo gale. Sesers namuose nebuvo, bet buvo jos sūnus. Jai nubėgus, tėvas jau skambino greitajai. Ji paėmė iš tėvo telefoną ir pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskui grįžusi atgal į savo butą rado motiną gulinčią ant slenksčio tarp virtuvės ir kambario. Motina turėjo sąmonę, šaukė: „Gelbėkite!“. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Motina buvo išvežta į ligoninę, o ją sulaikė policijos pareigūnai. Iš pradžių ji melavo, kad motiną nužudė nepažįstamas vyras, o ką pareigūnams sakė tėvas, ji negirdėjo. Įvykio metu jie visi trys buvo išgėrę. Blaivi taip nebūtų pasielgusi. Negalvojo, kad taip atsitiks, nenorėjo nužudyti motinos ir durdama peiliu apie galimas pasekmes negalvojo. Labai gailisi taip pasielgusi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, esančiame kambaryje J. B. parodė, kur įvykio metu buvo jos tėvai ir kur buvo ji, iš kur konflikto metu ji paėmė peilį, ir manekeno pagalba parodė, kaip dūrė peiliu savo motinai (t. 1, b. 1. 77-82).

Liudytojas V. R. parodė, kad 2006 m. gruodžio 15 d. kartu su žmona J. R. ir dukra J. B. girtavo namuose, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai. Išgertuvių metu tarp J. R. ir J. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. R. sėdėjo ant lovos, o J. B. - ant kėdės prie lango. Dėl ko jos susipyko, nelabai pamena, atrodo, kad dėl kažkokių buitinių reikalų. Abi moterys buvo stipriai išgėrusios, kuri pirma pradėjo barnį, nepamena. Kilus konfliktui jis išėjo į virtuvę, kur būdamas išgirdo šūksnį. Nepamena, gal vardu jį pašaukė, gal šiaip šūktelėjo. Pažvelgęs pro duris jis pamatė stovinčią žmoną, kurios naktiniai marškiniai nugaros pusėje buvo kruvini. Duktė J. B. tuo metu stovėjo prie lango tame pačiame kambaryje. Svetimų žmonių tuo metu jų namuose nebuvo. Supratęs, kad J. R. sužeista, jis tuoj pat išėjo pas I. B. kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ten buvo I. B. sūnus, kuris paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dabar tiksliai nepamena, ar duktė buvo atėjusi paskui jį į I. B. namus. Po to jis išėjo į kiemą ir laukė, kol atvažiavo pareigūnai bei medikai. Duktė J. B. irgi kieme buvo. Kieme su dukterimi nekalbėjo. Paskui dar nuėjo į butą, kur rado žmoną gulinčią ant slenksčio tarp kambario ir virtuvės. Jis norėjo žmoną nunešti ant lovos, bet ji sakė, kad skauda ir prašė nejudinti. Atvažiavę policijos pareigūnai jo klausė, kas nutiko, tačiau ką jis atsakė, dabar nepamena. Galėjo sakyti, kad žmoną sužalojo J. B.. Buvo kambaryje kartu su policininkais, kai šie apžiūrinėjo kambarį ir rado prie lovos ant žemės jų virtuvinį peilį. Ar peilis buvo kruvinas, jis nepastebėjo. Jų namuose būdavo konfliktų, bet iki muštynių neprieidavo. J. B. yra neagresyvi, o jo žmona dažnai išgerdavo ir išgėrusi būdavo agresyvoka, priekabiaudavo.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2006 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 - 16.30 val. jai grįžus į namus, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, kieme rado policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Sūnus T. jai pasakė, kad iš pradžių buvo atėjęs V. R., paskui jį – J. B., kurie prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei policiją ir sakė, kad perdurta J. R.. Kartu su medikais įėjusi į motinos J. R. kambarį, pastarąją ji pamatė gulinčią tarpduryje, apsirengusią naktiniais marškiniais, kruvina nugara. Motina nieko nekalbėjo, sunkiai kvėpavo. Policijos pareigūnai sakė, kad padarytas vienas dūris. Kambaryje, kur buvo sužeista motina, lovos patalynė buvo kruvina. Kartu su pareigūnais jie ieškojo peilio, kurį pirmas pamatė ir parodė V. R.. Peilis buvo prie lovos ant žemės. Ir jos sesuo J. B., ir patėvis V. R. buvo išgėrę. Patėvis su motina dažnai gerdavo, motina išgėrusi būdavo agresyvi, pradėdavo konfliktus. Sesuo ne kartą skundėsi motinos elgesiu. V. R. yra neagresyvus. Tuoj po įvykio sesuo jai sakė, kad atbėgęs motinai dūrė aukštas nepažįstamas vaikinas ir išbėgo, o kai jau buvo sulaikyta, sesuo jai sakė, kad pati nežino, kaip tai atsitiko. J. B. labai gailisi.

Įvykio vietos apžiūros metu Šiaulių mieste, ,,duomenys neskelbtini“ esančio namo virtuvėje ant kilimo bei kambaryje lovoje ant patalynės rastos dėmės, panašios į kraują, kambaryje po lova rastas ir paimtas peilis juoda plastmasine rankena ir geležte su dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b.1. 9-13).

Specialisto išvadoje Nr. l40-(2356)-ISI-4639 nurodyta, kad ant peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, geležtės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su J. R. genotipu (t. 1, b. 1. 35-36).

Specialisto išvadoje Nr. M 927/06 (04) nurodyta, kad J. R. mirtis įvyko nuo nugaros dešinės pusės durtinės-pjautinės žaizdos su dešinio plaučio sužalojimu, išsivysčius nukraujavimui į dešinę pleuros ertmę. Sužalojimas padarytas plokščiu vienašmeniu savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis į kairę, vieno smūginio kontakto poveikyje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. J. R. kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą. Nukentėjusioji po kūno sužalojimo trumpą laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, judėti, gintis, šaukti (t. 1, b.1. 22-26).

Įvertinusi šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji J. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė savo motiną J. R. (t. 2, b.l. 1), ir jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Spręsdama kaltinamosios J. B. kaltės klausimą kolegija remiasi pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji J. B. parodė, kad konflikto metu susinervinusi bei supykusi ant motinos dėl priekabiavimo ji paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir priėjusi prie motinos dūrė pastarajai vieną kartą į šoną, labiau į nugaros pusę.

Kaltinamosios nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas sutampa su J. R. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad J. R. mirė nuo nugaros dešinės pusės durtinės-pjautinės žaizdos su dešinio plaučio sužalojimu, išsivysčius nukraujavimui į dešinę pleuros ertmę, ir kad sužalojimas padarytas plokščiu vienašmeniu savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis į kairę, vieno smūginio kontakto poveikyje.

Kaltinamosios J. B. parodymus apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tuo pačiu ir kaltinamosios kaltę mirtinai sužalojus J. R., patvirtina liudytojo V. R. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesant jokių kitų pašalinių asmenų konflikto tarp kaltinamosios ir J. R. metu buvo sužalota J. R..

Kaltinamosios J. B. parodymus apie J. R. sužalojimo įrankį patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie įvykio vietoje rastą peilį, ant kurio geležtės, remiantis specialisto išvada, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su J. R. genotipu.

Liudytojos I. B. parodymai apie J. R. sužalojimo vietą bei laiką taip pat sutampa su kaltinamosios bei liudytojo V. R. parodymais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji J. B. padarė J. R. kaltinime nurodytą sužalojimą, ko pasėkoje nukentėjusioji mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios padarytos veikos ir J. R. mirties.

Kaltinamoji J. B. teigia nenorėjusi nužudyti savo motiną J. R. ir konflikto metu durdama peiliu apie galimas pasekmes negalvojo. Kitų duomenų, paneigiančių šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir rodančių kaltinamosios siekimą nužudyti nukentėjusiąją, byloje nėra. Priešingai, kaltinamosios elgesys netrukus po padaryto sužalojimo, kai ji stengėsi kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą, rodo, kad ji nenorėjo J. R. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamoji suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejinga galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji J. B. nužudė J. R. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamoji J. B. nurodė, kad išgertuvių metu nukentėjusioji J. R. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, priekabiavo, dėl ko ji susinervino ir supyko. Tačiau kvalifikuoti kaltinamosios veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamoji J. B. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi netinkamas nukentėjusios poelgis kaltinamajai nebuvo netikėtas. Pačios kaltinamosios teigimu, motina visada išgėrusi šaukdavo ant jos, keikdavosi. Apie J. R. agresyvumą išgėrus liudija ir liudytojų V. R. bei I. B. parodymai. Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji negalėjo būti praradusi savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, t. y. leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamoji J. B. smogdama peiliu J. R. nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

Tačiau kolegija pripažįsta, jog provokuojantis nukentėjusiosios elgesys įvykio metu bei prieš kaltinamąją nukreipta ankstesnė nukentėjusiosios agresija, kas matyti iš bylos duomenų, turėjo įtakos kaltinamajai J. B. inkriminuotos veikos padarymui. Todėl šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir jos prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas, remiantis ir pačios kaltinamosios teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, šiuo metu jokių skundų psichikos sveikata neišsako, įvykio eigą, detales gerai atsimena ir atpasakoja. Jai yra psichikos ir elgesio sutrikimai piktnaudžiaujant alkoholiu. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 1, b.l. 143).

Esant tokiai išvadai, kolegija konstatuoja, jog kaltinamoji J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustina už padarytą veiką.

Skirdama bausmę kaltinamajai J. B. kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė labai sunkų, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei nusikaltimą, tačiau teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 83, 127-128), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai (t. 1, b.l. 154), byloje nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes – vienas smurtinis veiksmas, padarytas iš anksto neplanavus, ir atsižvelgdama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį, jos elgesį įvykio metu bei tuojau pat po įvykio, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai J. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, mažesnę kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymoje nurodyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninei už 2006-12-15 J. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 2425 Lt (t. 1, b.l. 164). Todėl Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl 2425 Lt J. R., nukentėjusiosios nuo kaltinamosios padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b.l. 165-166) laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, J. R. naktiniai marškiniai ir cigarečių pakelis, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, bei J. R. kraujo pavyzdys nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jai paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką J. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš nuteistosios J. B. Valstybinei ligonių kasai 2425 Lt J. R. gydymo išlaidų.

Daiktinius įrodymus – peilį, J. R. naktinius marškinius, cigarečių pakelį ir J. R. kraujo pavyzdį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai J. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.