Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016-12-06 apie 20.35 val., žinomai melagingai iškvietė specialiosios tarnybos – policijos pareigūnus, pranešdamas, kad, kalbėdamas telefonu su buvusia sugyventine M. K., išgirdo, jog jos sugyventinis A. V. skriaudžia jo mažametę dukrą K. P.. Atvykę į nurodytą vietą, policijos pareigūnai nustatė, kad vaikas nebuvo skriaudžiamas ir pagalbos poreikio nėra. Tokiais veiksmais D. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

D. P. apie teismo posėdžių laiką (2017-01-19, 8.30 val., 2017-02-14, 10 val. ir 2017-03-07 10 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. D. nurodė, kad nuvykus pagal gautą pranešimą, jis su kolega nesulaukė pranešėjo D. P., nors pastarasis ir buvo nurodęs, kad atvyks pats į jo nurodyto įvykio vietą. Nesulaukę D. P., jie nuėjo į nurodytą butą, bute žmonės buvo tvarkingi, vaikas prižiūrėtas, kai jie atvyko – vaikas žaidė. Jokių smurto požymių nustatyta nebuvo. Moteris (M. K.) jiems nurodė, kad su D. P. vyksta bylinėjimasis teisme, dėl ko jis ir kviečia policijos pareigūnus, taip stengdamasis jai pakenkti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad jis gyvena kartu su buvusia D. P. drauge M. K. ir jos mažamete dukra K.. Įvykio dieną, atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad gavo pranešimą apie smurtą šeimoje, jie užėjo į butą, apžiūrėjo. Tuo metu jis gamino vakarienę, mažametė K. žaidė kambaryje, pagrindo D. P. manyti, kad smurtaujama prieš K., nebuvo. Jis (A. V.) girdėjo, kad Modesta kalbėjo su D. P. telefonu, dėl ko jis pakvietė mergaitę į kitą kambarį pažiūrėti filmukų ar parodyti, kaip šviečia šventinė girlianda, o D. P. neva pasigirdo, kad jis šaukia ant vaiko. Su D. P. yra konfliktinė situacija, jis stengiasi įvairiai jiems kenkti, nustatinėja vaiką prieš jį (A. V.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. nurodė, kad ji augina mažametę dukrą K., su mergaitės tėvu – D. P., santykiai yra konfliktiški, vyksta teisminiai procesai dėl vaiko išlaikymo. Tuo metu, kai jai paskambino D. P., jos dukra žaidė kambaryje, jos draugas A. V. pakvietė mergaitę pažiūrėti filmukų, o Donatas išgirdęs A. V. balsą, pradėjo šaukti, kad jis neva žino, kas vyksta, klausinėjo, kodėl yra mušamas vaikas, nors pagrindo tokiems jo kaltinimams nebuvo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, jie užėjo į butą, pabendravo su vaiku, pamatė, kad vaikas ne stresinėje būsenoje, laimingas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. P. paaiškino, kad nuvykę pagal gautą iškvietimą nurodytu adresu bendravo su moterimi (M. K.), kuri buvo blaivi, elgėsi adekvačiai, paaiškino, kad su vaiko tėvu vyksta konfliktai. Bute buvo vaikas, jis buvo linksmas, pagrindo manyti, kad smurtaujama šeimoje, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta surašyti protokolą dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo. Pats pranešėjas – D. P., buvo nurodęs, kad jis į įvykio vietą atvyks, tačiau neatvyko, vėliau buvo jam skambinama, tuomet jau jis pats nurodė, kad nebeatvyks.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, D. P. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 186 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio D. P. paaiškinimo matyti, kad jis kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo nepripažino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. kaltės nepripažino, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, į bylą pateiktu garso įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų policijos pareigūnų J. P., M. D. parodymais, liudytojo A. V. parodymais, liudytojos M. K. rašytiniu paaiškinimu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. pranešė policijai apie galimą smurtą prieš mažametį vaiką, pagrindo įtarti esant tokius veiksmus nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai nurodė, kad nuvykus nurodytu adresu ne tik, kad nebuvo jokių smurto šeimoje požymių, bet vaikas buvo tvarkingas, laimingas, kai jie atvyko – žaidė. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad, kaip ir teismo posėdžio metu nurodė apklausti liudytojai A. V. ir M. K., šiuo metu tarp administracinėn atsakomybėn traukiama D. P. ir M. K. vyksta teisminiai ginčai dėl mažamečio vaiko išlaikymo, kas patvirtina, jog tarp minėtų asmenų yra konfliktiniai santykiai. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, D. P. iškvietė policijos pareigūnus, teigdamas, kad yra smurtaujama prieš jo mažametį vaiką ir taip keliamas pavojus vaiko sveikatai, tačiau pats į įvykio vietą neatvyko, nors policijos pareigūnams ir teigė, kad tuoj atvažiuos ir pats (tą patvirtina ir byloje esantys garso įrašai). Po to, kai buvo patikrinti pagal pranešimą gauti duomenys, policijos pareigūnai vėl bandė susisiekti su D. P., tačiau tuomet pastarasis teigė, kad jis į įvykio vietą nebevyks. Minėtos aplinkybės parodo, jog realiai D. P. nebuvo susirūpinęs dėl savo vaikui neva gresiančio pavojaus, nesidomėjo, kokią situaciją nustatė policijos pareigūnai, kas parodo, jog D. P. ne klaidingai suvokė ir vertino situaciją, o tyčia, žinodamas, jog nėra realaus pavojaus, iškvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad D. P., konfliktuodamas su savo mažamečio vaiko motina, nesant realaus pagrindo manyti, jog mažamečiam vaikui reikalinga pagalba, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 186 straipsnį.

D. P. atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, D. P. veiksmai perkvalifikuotini į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, administracine tvarka baustas, tačiau už smulkius pažeidimus), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir sprendžia, kad D. P. skirtina minimali bauda, numatyta įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16064033778 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.