Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2303-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
1-2303-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2303-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-29179-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Dianai Sabinai Bakaitytei,kaltinamajam D. D. (D. D.),prokurorui Edmundui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. liepos 23 d. apie 02.03 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 D. D. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu D. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su draugais išgėrė apie bloką alaus, po ko susipykęs su mergina jis nutarė nuvažiuoti pas mamą. Neblaivus jis vairuoja jau antrą kartą, tačiau šį kartą jis padarė išvadas ir suprato pasielgęs išties blogai. Problemų dėl alkoholio jis neturi. Paskirtų baudų iki galo jis dar nėra sumokėjęs, jas iš jo išieško antstoliai. Mokėti baudas jis norėtų, tačiau šiuo metu jis neturi pinigų. Automobilis, kurį jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, šiuo metu yra išardytas.

3. Teisiamojo posėdžio metu D. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. būdamas namuose nuo ryto jis gėrė alų, kurio išgėrė apie tris litrus. Apie 20.00 val. bare jis išgėrė dar pusę litro alaus. Grįžęs namo jis susipyko su drauge, todėl 2020 m. liepos 23 d. apie 01.00 val. jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis nusipirko prieš mėnesį ir savo vardu dar neužregistravo (automobilis yra techniškai netvarkingas ir ruošiamas techninei apžiūrai), ir nutarė nuvažiuoti pas mamą. Važiuojantį Laisvės prospektu, Vilniuje, Oslo gatvės link, pravažiavusį degalinę „Viada“ jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 35-37).

5. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2020 m. liepos 23 d. apie 02.00 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Maksimiškių gatve, Vilniuje, Oslo gatvės link automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas Laisvės prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1. Nuo automobilio vairuotojo buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Automobilio vairuotojas pateikė tik asmens tapatybės kortelę. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, automobilio vairuotojas atsakė prieš dvi valandas išgėręs butelį alaus. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu buvo nustatyta, kad vairuotojas yra neblaivus (b. l. 9-11).

6. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0007, šaknelėse nurodyta, kad 2020 m. liepos 23 d. 02.09 val. D. D. iškvepiamame ore nustatyta 1,70 promilių alkoholio, o 2020 m. liepos 23 d. 02.25 – 1,76 promilės alkoholio (b. l. 13).

7. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0007, patikros sertifikato Nr. 1218663 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. balandžio 2 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad D. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelėse užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 02.03 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 D. D. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. Minėta, kad D. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, taigi D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Spręsdamas dėl D. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. D. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad D. D., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. D. D. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. D. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 48-51), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. D. yra recidyvistas, o tai yra D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. D. nedirba (b. l. 43), be to, teismo baudos, paskirtos už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jis nėra sumokėjęs, antstoliai iš jo išskaičiuoja gana dideles pinigų sumas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad D. D. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, D. D. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 48-51). Už šį nusikaltimą D. D. buvo skirta piniginė bauda, tačiau šios rūšies bausmė teigiamo poveikio D. D. nepadarė ir jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat D. D. jau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kurią jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, D. D. yra baustas administracine nuobauda už administracinio nusižengimo, kurį jis padarė būdamas neblaivus, padarymą (b. l. 44-47), kas leidžia pagrįstai teigti, kad alkoholis stimuliuoja D. D. polinkį veikti neteisėtai, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. D. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant D. D. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką D. D. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su baudos bei arešto bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus D. D. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas šiek tiek ilgesnis už minimalų, ir D. D. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. D. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir D. D. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant D. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

12. D. D. nuo 2020 m. liepos 23 d. 02.09 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 12.42 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 29-31), taigi D. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju D. D. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

13. Minėta, kad D. D. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

14. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

15. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors D. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

16. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs D. D. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija D. D. iškvepiamame ore (1,70 promilių) daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad D. D. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, teisė vairuoti iš jo yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, taigi D. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17. Teismas taip pat pažymi, kad D. D. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K. (M. K.) (b. l. 21), tačiau teisiamojo posėdžio metu D. D. nurodė, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų priklauso jam, šį automobilį jis nusipirko 2020 m. sausio 8 d. aukcione, minėto automobilio savo vardu jis neregistravo. Tą patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. sausio 8 d. Turto perdavimo – priėmimo aktas bei VMI pateikta 2020 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurių matyti, kad D. D. iš VMI, UAB „S.“ veikiant kaip tarpininkui, įsigijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24). Taigi, nagrinėjamo įvykio metu minėtas automobilis faktiškai priklausė D. D. Visgi teismas pažymi, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė D. D., minėtas automobilis jau yra išardytas, taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, iš D. D. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 890 eurų (b. l. 20), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. D. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 890 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 38-41), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹, 66, 68, 72, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. D. (D. D.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. (D. D.) skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir D. D. (D. D.) skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. (D. D.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant D. D. (D. D.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju D. D. (D. D.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką (vieną dieną) įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skirti D. D. (D. D.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš D. D. (D. D.) 890 eurų.

D. D. (D. D.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Išaiškinti D. D. (D. D.), kad:

1. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo sumokėti 890 eurų į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2303-990/2020“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus 890 eurų, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas