Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-691-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
2S-691-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
M. L.
Trečiasis asmuo
L. P., I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-691-115/2009

Teisėjas Marius Rapolas Žukas Procesinio sprendimo kategorijos 72; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-2019-341/2008 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims L. P., I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui Donatui Trepkui, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo – mirusiosios A. B. turto paveldėjimo – tikslu, kad ieškovė po motinos A. B. mirties (mirė 1979-05-13) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2007-11-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (reg. Nr. DT-6011), kuriuo konstatuota, kad mirusiosios A. B. ½ dalį turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paveldi S. B., 1/3 dalyje paveldėto turto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-10-06 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

„1) Ieškovė M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsisako ieškinio reikalavimų:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo - mirusiosios A. B. turto paveldėjimo - tikslu apie tai, kad ieškovė M. L. po motinos A. B. mirties (mirė 1979 m. gegužės 13 d.) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2007 m. lapkričio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (reg. Nr. DT-6011), kuriuo konstatuota, kad mirusiosios A. B., 1/2 dalį turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paveldi S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalyje paveldėto turto.

2) Atsakovas S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), perleidžia ieškovei M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise 1/6 dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. 1/12 viso šio turto dalį.

3) Šalys prašo Teismo priimti šią Taikos sutartį ir ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.

4) Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte ir 294 straipsnyje šalims žinomos ir išaiškintos.

5) Kiekviena iš šalių pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ieškovė nereikalauja iš atsakovo 25 procentų sumokėtos žyminio mokesčio sumos.

6) Tretieji asmenys: L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su šia taikos sutartimi sutinka.

Šią taikos sutartį šalys prašo teismo patvirtinti, bylą nutraukti“.

Pirmos instancijos teismas nutraukė civilinę bylą Nr. 2-2019-341/2008 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims L. P., I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui Donatui Trepkui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Grąžino ieškovei M. L. 316,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-12-07 (114,70 Lt, Lietuvos paštas) ir 2008-05-28 (307,30 Lt, AB bankas „Hansabankas“). Panaikino laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-05 nutartimi taikytą 1/6 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/6 dalies ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), areštą (b. l. 86-87). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia niekieno interesų, atitinka įstatymų reikalavimus, šalims yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl teismas šią sutartį patvirtino, o bylą nutraukė (LR CPK 140 str. 3 d. 293 str. 5 p.). Šalims sudariu taikos sutartį, teismas grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos (LR CPK 87 str.). Kadangi ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 422 Lt žyminio mokesčio, jai teismas grąžino 316,50 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas S. B.s pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti jam skundo padavimo terminą ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nutartį bei grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad jis pasirašydamas taikos sutartį nesuprato jos tikrosios esmės, nors jį tuo metu atstovavo advokatė. Atsakovas pažymi, kad pasirašydamas taikos sutartį suprato, jog M. L. atitenka 1/6 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie iki šiol įregistruoti mirusiosios motinos A. B. vardu. Teismas patvirtindamas taikos sutartį neįvertino tų aplinkybių, jog atsakovas priėmė palikimą, prižiūrėjo mirusios motinos turtą, atliko gyvenamojo namo statybos darbus. Šios aplinkybes nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-09-11 sprendimu, kuriuo nustatyta, jog atsakovas kartu su savo seserim L. P., po motinos A. B., mirties (1979-05-13), priėmėme palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Ieškovė M. L. senai nutraukė visus ryšius su motinos turtu, nes jai nebuvo reikalingas ne tik gyvenamasis namas, bet ji atsisakė net žemės grąžinimo natūra. Atsakovas pažymėjo, kad jo amžius ir teisinis neraštingumas sutrukdė jam tinkamai apginti savo pažeistas teises, todėl jis nespėjo laiku pateikti atskirojo skundo dėl taikos sutarties panaikinimo.

Atsiliepimas

Ieškovė M. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-29 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas S. B. visiškai nesutiko, jog mirusios motinos turtas būtų paveldėtas visų pirmosios eilės įpėdinių - vaikų: atsakovo S. B., ieškovės M. L., trečiųjų asmenų L. P. ir I. P.. Pažymėtina, kad I. P. atsisakė motinos palikimo dalies, tenkančios jai kaip įpėdinei, nors mirus motinai paveldėtinas turtas buvo valdomas visų jos vaikų. Ieškovė visuomet rūpinosi motinos turtu, jį valdė, rūpinosi kaip teisėta turto savininkė, ką patvirtino tretieji asmenys: L. P. ir I. B.. Ieškovė pažymi, kad ji niekada nebuvo atsisakiusi teisių į motinai priklausantį turtą. Ieškovė siekė, kad mirusios motinos turtas tarp vaikų būtų padalintas lygiomis dalimis, tačiau atsakovas nesutiko, kad jo dalis būtų sumažinta. Siekdama išvengti bylinėjimosi su broliu, ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį su juo sau itin nenaudingomis sąlygomis, t.y. vietoje 1/3 nuosavybės dalies ji sutiko gauti 1/6 nuosavybės dalį. Atsakovui ketinant atnaujinti bylinėjimosi procesą, ieškovė jau nebenori sutikti su atsakovo siūlytomis sąlygomis, įtvirtintomis taikos sutartyje, kurios yra patvirtintos 2008 m. spalio 6 d. nutartimi. Ieškovė mano, kad nutartimi patvirtinus taikos sutarties sąlygas, byla nebuvo išspręsta teisingai jos atžvilgiu, todėl buvo pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso teisės doktrinos principų - teisingo bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad atsakovo atskirasis skundas turėtų būti patenkintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo S. B. atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Remiantis LR CPK 140 straipsnio trečiąja dalimi, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Taikos sutartis faktiškai išsprendžia kilusį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (LR CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (LR CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., LR CPK 42 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (LR CK 6.985 str.). Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (LR CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (LR CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (LR CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., LR CPK 42 str. 2 d.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis pasirašė taikos sutartį nesuvokdamas jos tikrosios esmės. Atsakovas manė, kad pagal jo ir ieškovės pasirašytą taikos sutartį jai atiteks 1/6 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie iki šiol yra įregistruoti mirusios motinos A. B. vardu. Tik vėliau, gavęs teismo nutartį, atsakovas suprato, kad ieškovei M. L. atiteko 1/6 dalis turto, iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovas pasirašydamas taikos sutartį neįsigilino į jos sąlygas ir netinkamai suprato jos esmę, todėl dabar mano, jog pasirašyta sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą taip pat išdėstė savo nesutikimą dėl sudarytos taikos sutarties. Siekdama išvengti ginčo su broliu ji atsisakė pusės jos reikalautos turto dalies, todėl mano, kad patvirtinus taikos sutarties sąlygas, byla nebuvo teisingai išspręsta ieškovės atžvilgiu ir tokiu būdu buvo pažeistas teisingo bylos išnagrinėjimo principas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atsiliepimu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-29 nutartį, tačiau atsiliepimo motyvuose išdėstė savo nesutikimą su 2008-10-06 nutartimi. Todėl atsiliepimo gale neteisingai nurodyta skundžiamos nutarties data laikytina tiesiog ieškovės rašymo apsirikimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, pažymi, kad taikos sutarties esmė yra šalių valios sutapimas, t.y., kai abi šalys sutaria ginčą išspręsti taikiai ir tokiu būdu tarp šalių atkuriama teisinė taika. Tačiau šiuo atveju tiek iš atsakovo S. B. pateikto atskirojo skundo, tiek iš ieškovės M. L. atsiliepimo matyti, jog šalių valia nesutampa, teisinė taika nėra tarp jų pasiekta, jie nesutinka su teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygomis. Šiuo atveju nėra šalių valios bylą užbaigti taikiai, atitinkamai nėra realizuojamas ir šalių dispozityvumo principas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas dar nėra pasibaigęs, skundžiama nutartis neįsiteisėjusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti tarp šalių pasirašytą ir teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai patvirtino taikos sutartį tarp šalių, nors pats ginčas ir taikus susitarimas nebuvo realiai pasiektas, atitinkamai nebuvo tinkamai realizuotas ir taikos sutarties institutas. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2019-341/2008 panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Neringa ŠvedienėDalia Višinskienė