- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- II-566-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00696-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. C.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9349-2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9349-2022 buvo nustatyta, kad I. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. balandžio 9 d. apie 02.17 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatyta 0,57 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
I. C. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
I. C. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo ir teismo posėdyje žodžiu pakeisti nutarimą – panaikinti administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) arba paskirti jai kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/val., nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Taip pat pažymima, kad važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėja gyvena (be to, pro tą vietą ji gana dažnai važiuoja pas savo seserį, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini)), reiškia, kad ji žino eismo sąlygas, patį kelią. Teigiama, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjos atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. ji buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme, tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl daroma išvada, kad I. C. padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Skunde nurodoma, kad yra pagrindas teigti, kad nors I. C. veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją pareiškėja realizavo gana formaliai. Skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes pareiškėja visiškai nesijautė neblaivi – alkoholį ji buvo vartojusi prieš ilgą laiką ir nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad I. C. neblaivumo laipsnis po paklaidos pritaikymo buvo 0,57 promilės. Pažymėta, kad keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės – jose pareiškėjos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Pareiškėjo manymu, tai tik patvirtina, kad jos neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jos atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 18 mėnesių (bendrai per abi administracinio poveikio priemones).
Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja įgijo smulkiojo verslo paslaugų teikėjos kvalifikaciją. I. C. yra įsteigusi dvi bendroves (duomenys neskelbtini), kuriose eina vadovės pareigas, o (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai (be pareiškėjos). I. C. taip pat dirba dar dvejose bendrovėse – (duomenys neskelbtini), kuriose dirba (duomenys neskelbtini). Daroma išvada, kad jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji įgijo išsilavinimą (kvalifikaciją), yra itin aktyviai dirbanti tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz.: pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui).
Nurodoma, kad abejose darbovietėse, kuriose dirba (duomenys neskelbtini), I. C. turi plačios apimties įgaliojimus, suteikiančius jai teisę (o praktiškai – įpareigojančius) atlikti labai plačios apimties teisinius ir kitus veiksmus visose įstaigose ir organizacijose, pvz.: VMI, Užimtumo tarnyboje, Migracijos departamente, VĮ „Registrų centras“ ir kt. Tokie platūs įgaliojimai darbovietėje jai suteikti dėl to, kad jos darbas faktiškai ir yra susijęs su plačiu spektru veiksmų, kuriuos ji atlieka kasdien – faktiškai ji yra atsakinga už (duomenys neskelbtini), ji padeda šiems žmonėms susirasti darbą Lietuvoje, sukuria perspektyvą geram darbo užmokesčiui Lietuvoje, jau šiuo metu I. C. yra įdarbinusi apie penkiasdešimt Ukrainos piliečių Lietuvoje. Teisė vairuoti transporto priemones šiuo aspektu pareiškėjai reikalinga dėl to, kad šiuos asmenis, neturinčius transporto priemonių Lietuvoje, nuolat reikia vežti arba dėl jų pačiai pareiškėjai nuolat reikia važiuoti į įvairias valstybės įstaigas. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) yra registruotos (duomenys neskelbtini), tuo tarpu faktiškai įdarbinamų darbuotojų darbas atliekamas visoje Lietuvoje, darbo ieškoma ne tik (duomenys neskelbtini). Tai tik dar labiau lemia teisės vairuoti transporto priemones turėjimo poreikį, nes tai didina naudojimosi transporto priemone poreikį. Iš esmės analogiška veikla vykdoma ir bendrovėse, kurių savininkė yra pareiškėja. Jose ji yra vadovė, o vadovas jau vien pagal įstatymą yra turintis iš esmės platesnį pareigų sąrašą nei bet koks kitas darbuotojas, ką patvirtina ne tik LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8² d., bet ir pareiginiai I. C., kaip vadovės – direktorės, nuostatai. Daroma išvada, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ne tik dėl darbinių funkcijų vykdymo, tačiau dėl organizacinių šių bendrovių klausimų sprendimo, be to dėl galimybės ir toliau dirbti iki šiol turėtą darbą, taip neprarasti pajamų šaltinio.
Skunde pažymima, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės – jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Teigiama, kad net ir tenkinus šį skundą, pareiškėja nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą – šiuo skundu neprašoma mažinti skirtiną baudą. Anot I. C., ją auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Jos manymu, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Taip pat pažymima, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus – tai reiškia, kad pareiškėja dėl jos padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus. Baigusi papildomus vairuotojų mokymus ji patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų, be to jai bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.
Pareiškėjos manymu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo panaikinti arba pakeisti. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota. Skundo argumentai taip pat yra grindžiami teismų praktika (b. l. 2–7).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pabrėžiama, kad už šį nusižengimą I. C. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėta, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat dėl veikos pavojingumo pažymima, kad mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Institucija kritikuoja pareiškėjos teiginį, kad administracinis nusižengimas padarytas gyvenvietėje, kurioje nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/val. greičiu mažina tikimybę sukelti eismo įvykį – net ir gyvenvietėje leistinu 50 km/val. važiavimo greičiu važiuojančios transporto priemonės sukelia eismo įvykius kuriose nukenčia ar net žūsta eismo dalyviai. Pastebima, kad I. C. teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad sėsdama vairuoti automobilį nesijautė neblaivi, alkoholį buvo vartojusi, tačiau prieš ilgą laiką ir nedidelį kiekį, todėl manė, kad alkoholis buvo išsiskaidęs, tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo.
Atsiliepime pabrėžiama, kad tai, jog pareiškėjos darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, taip pat automobilis reikalingas tikslu pasirūpinti savo artimaisiais, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atkreiptas dėmesys į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Sutikti su pareiškėjos skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.
Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jai paskirtą baudą yra sumokėjusi, eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. I. C. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažinta kalta, yra skiriama administracinė nuobauda ir privalomai taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. I. C. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, pažeidėjui teks išklausyti papildomus specialius kursus ir t. t.), yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Taip pat gana ilgas vairavimo stažas, institucijos nuomone, negali būti pripažintas viena iš aplinkybių visumos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tai nėra ypatingai reikšminga aplinkybė ar dalis visumos, kadangi kiekvienas vairuotojas nuo įgyto vairuotojo pažymėjimo pradeda kaupti vairavimo stažą, tačiau ir turėdami ilgamečius stažus daro įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus suprasdami savo veiksmų neteisėtumą. Taip pat asmuo skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika, tačiau akcentuojama, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-194/2018).
I. C. skundas netenkintinas.
I. C. skunde sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
I. C. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) paskyrimo pagrįstumo – teigiama, kad I. C. skirtina švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei nurodyta normoje. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju I. C. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, t. y. minimalius įstatyme numatytus terminus.
I. C. skunde prašo jai neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti trumpesnį, nei skundžiamu nutarimu nustatytus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. C. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, taip pat nėra pagrindo paskirti pareiškėjai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.
I. C., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad I. C. tik antro tikrinimo metu buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas – 0,73 promilių neblaivumas, t. y. abiejų tikrinimų metu buvo nustatyta neblaivumo būsena žymiai viršijanti minimalią (0,4 promilės) ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Nors I. C. skunde nurodė, kad vairavo transporto priemonę nesijausdama neblaivi ir alkoholį vartojo senai, tačiau iš 2022 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. C. pati protokole pažymėjo, kad „prieš 20 min. išgėriau kokteilį“ bei po šiuo paaiškinimu pasirašė. Šie pareiškėjos iškart po administracinio pažeidimo pateikti paaiškinimai paneigia jos skunde nurodomą teiginį, kad alkoholį ji vartojo senai, teismo vertinimu 20 minučių nėra pakankamas laiko tarpas tikėtis, kad suvartoto alkoholio poveikis organizmui bus visiškai išblėsęs. Taip pat įvertinęs I. C. neblaivumo laipsnį, teismas abejoja, ar pareiškėja, nagrinėjamo įvykio metu sėsdama prie vairo ir vairuodama transporto priemonę, jautėsi įprastai, kaip nevartojusi alkoholio. Todėl teigti, kad I. C. visiškai negalėjo tikėtis, kad ji, vairuodama transporto priemonę, yra neblaivi, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad ši aplinkybė paneigia I. C. teiginį, kad administracinį nusižengimą ji padarė dėl neatsargumo – iš esmės už transporto priemonės ji sėdo netrukus po to, kai vartojo alkoholį, todėl neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad yra pakankamai blaivi valdyti padidinto pavojingumo transporto priemonę – automobilį.
Pareiškėja skunde teigia, kad jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas pareiškėjai poelgis. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad I. C. anksčiau vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėja net 11 kartų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 52–57). Nors I. C. padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, ji sumokėjo paskirtas baudas, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėja iki nagrinėjamo įvykio buvo visiškai pavyzdinga vairuotoja. Taip pat pažymėtina, kad už ankstesnius administracinius nusižengimus paskirtos baudos I. C. neatgrasė nuo pakartotinio KET pažeidimų vykdymo, todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo tikėtis, kad už aptariamą grubų pažeidimą paskyrus tik baudą, ši priemonė bus pakankama ją atgrasyti nuo administracinių nusižengimų vykdymo.
Pareiškėjai mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro pagrindo ir tai, kad ji pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant I. C. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą vertinti tai individualizuojant jos administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo. Taip pat pareiškėjos teiginys, kad tai, jog nusižengimas padarytas mieste, sumažina padaryto nusižengimo pavojingumą, yra klaidinantis. Pareiškėja remiantis tuo, kad papildomai nebuvo nubausta už greičio viršijimą ir kitus galimus KET pažeidimus, konstatuoja, kad ji važiavo mažesniu nei 50 km/val. greičiu, tačiau tokia prezumpcija nėra pakankamai svari, vertinant pažemio pavojingumą – vien tai, kad ji tuo pačiu metu, kai vairavo transporto priemonę neblaivi, nebuvo nubausta už kitus KET pažeidimus, neįrodo, kad jos vairavimas buvo nepriekaištingas, visiškai negalėjo kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, teismo vertinimu, nusižengimo padarymo vieta šiuo atveju net padidina administracinio nusižengimo pavojingumą – I. C. transporto priemonę vairavo neblaivi mieste, kur eismo intensyvumas didesnis nei užmiestyje, be to didesnė tikimybė, kad į važiuojamąją kelio dalį išeis pėstieji. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad I. C. neteisėti veiksmai buvo tokio žemo pavojingumo lygio, kad sudarytų pagrindą jai skirti mažesnį, nei įstatyme numatytas administracinio poveikio priemonės terminą.
I. C. skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbo tikslais. Visų pirma pasisakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad I. C. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, nėra ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimą trumpesniam terminui, negu minimalus. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, kaip minėta, pareiškėja, suvokdama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi neatsakingai (sėdo vairuoti transporto priemonės prieš tai vartojusi alkoholį). Byloje nenustatyta, kad I. C. vadovaujamose įmonėse ir įmonėse, kuriose ji dirba, ji yra vienintelis asmuo, kuris . Šiame kontekste pasakytina, kad I. C. teisė vairuoti transporto priemones atimta terminuotam laikui, po kurio ji vėl galės įgyti tokią teisę, be to negalima teigti, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra apribota net 18 mėnesių – po 6 mėnesių ji turės teisę vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Ši priemonė iš esmės savo pobūdžiu yra švelnesnė nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taip pat nesudaro, kad pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu pasirūpinti artimaisiais giminaičiais (seserimis, jų vaikais, teta, mama ir jos nepilnamečiais vaikais – savo seserimi bei broliu) – visos šios aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos ir prieš vairuojant automobilį neblaiviai, ji turėjo į tai atsižvelgti ir jas įvertinti. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jos asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – I. C. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad vien tik I. C. nuomonė, jog jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9349-2022 palikti nepakeistą ir I. C. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.