Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų bei įkeistų daiktų savininkų V. G. ir K. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-10-16 tarp kreditoriaus ir skolininko V. G., sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais). Jos pagrindu įregistruotas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), bei įkeistas daiktas – negyvenamoji poilsio patalpa, bendro 37,55 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti V. G. ir K. G.. Hipotekos lakšto įkeitimu prievolės įvykdymo terminas numatytas 2046-10-15.

Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, skundžiamos nutarties priėmimo metu įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.

Hipotekos teisėjas atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad kreditorius nesilaikė sąlygų dėl tinkamos sutarties nutraukimo prieš terminą, kad galėtų kreiptis dėl skolos išieškojimo.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Iš bylos duomenų matyti, kad pasirašydamos hipotekos lakštą, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2006-10-16 kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. Kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 5.2 punktas numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat numatyta, kad kredito dalies, priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Skolininkas tinkamai neįvykdė kredito sutarties 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesilaikė sutartyje nustatytų mokėjimo terminų ir nemokėjo eilinių įmokų bei palūkanų, todėl kreditorius 2010-09-10 įspėjo kredito gavėją ir įkeisto turto savininkus dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo bei nustatė terminą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 20). Skolininkui neįvykdžius įspėjime nurodytų reikalavimų, kreditorius 2012-02-21 vėl įspėjo kredito gavėją ir įkeisto turto savininkus dėl galimo kredito sutarties nutraukimo bei pradelstiems mokėjimams sumokėti nustatė dar papildomą vieno mėnesio terminą (b. l. 21). Darytina išvada, kad apeliantai buvo iš anksto tinkamai informuoti apie galimą sutarties nutraukimą bei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Skolininkui ir įkeisto daikto savininkams nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo per nustatytą papildomą vieno mėnesio terminą, kreditorius 2012-04-20 vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei išsiuntė skolininkui ir įkeisto daikto savininkams 2012-04-30 raštą dėl kredito sutarties nutraukimo (b. l. 22). Atmestini apeliantų argumentai, kad jie negavo kreditoriaus 2012-02-21 įspėjimo dėl galimo kredito sutarties nutraukimo ir 2012-04-30 pranešimo dėl kredito sutarties nutraukimo. Iš Lietuvos pašto registrų Nr. 36 A, 83 A matyti, kad 2012-02-21 įspėjimas ir 2012-04-30 raštas dėl kredito sutarties nutraukimo buvo išsiųsti skolininkui ir įkeisto turto savininkams visais kreditoriui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini) (b. l. 56, 57). Kreditavimo sutartimi šalys buvo sutarusios, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal kredito sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu. Laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo adresu paštu išsiųstas dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei (b. l. 15). Iš apeliantų pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., šiuo adresu taip pat buvo siunčiami visi kreditoriaus pranešimai. Be to, teismo procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami minėtu adresu ir juos apeliantai gavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kreditavimo sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, todėl kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 nutartį palikti nepakeistą.