Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2018-03-05 nutarties, kuria atmestas D. R. skundas bei paliktas nepakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2017-12-18 nutarimu D. R. paskirta nuobauda – įspėjimas – už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad D. R. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 3, 7, 7.1., 7.2., 7.10. punktų nuostatas.D. R. su nutarimu nesutiko, dėl Institucijos 2017-12-18 nutarimo pateikė skundą, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2018-03-05 nutartimi D. R. skundas netenkintas bei paliktas nepakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 nutarimas.Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2018-03-05 nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Papildomai D. R. prašo kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl aplaidaus bylą nagrinėjusios teisėjos darbo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:D. R. veikoje nėra kaltės. D. R. neturi lėšų sutvarkyti sodybą. Dėl Palangos miesto savivaldybės neveiklumo D. R. yra apribota galimybė parengti techninį projektą ir atstatyti sodybą. Be to, sodyba tapo apleista po gretimo sklypo savininko keršto. Pažymi, jog atliekų sodyboje nėra, savivaldybės darbuotojai statybines medžiagas, skirtas sodybos atstatymui, nepagrįstai įvertino kaip atliekas;pirmosios instancijos teismas nevertino D. R. atsikirtimuose nurodytų aplinkybių ir faktų apie savivaldybės tarnautojų vilkinamą specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo (pakeitimo) procesu, apie su savivaldybės darbuotojais galbūt susijusių asmenų neteisėtas veikas, taip pat nevertino aplinkybės, kad savivaldybės administracija, derindama gretimo sklypo projektinius sprendinius, siekia D. R. priversti neprieštarauti kitų asmenų atliekamiems galbūt neteisėtiems veiksmams. Administracinės nuobaudos skyrimas nagrinėjamu atveju turi tikslą – padidinti žemės nuomos mokestį ir tokiu būdu už susidariusią skolą priverstine tvarka priversti D. R. parduoti žemės sklypą, t. y. Institucijos darbuotojai vykdo R. P. nurodymą persekioti D. R., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino;yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, nes administracinio teisės pažeidimo procedūra Nr. 160589822287 pradėta 2015-10-13, todėl nagrinėjau atveju taikytinos iki 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, t. y. 6 mėn. senaties terminas administracinės nuobaudos skyrimui;teismo nutartyje dalis nustatytų aplinkybių neatitinka faktinių duomenų ir yra išgalvotos, t. y. nepagrįstas teismo motyvas apie 2017-05-04 nenušienautą žolę, taip pat teismas nepagrįstai nustatė, jog sklype yra 5 pastatai, kai faktiškai yra tik du. Teismas netenkino D. R. prašymo iš Institucijos išreikalauti pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2018-03-05 nutartį nepakeistą.Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde ginčijamas D. R. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2017-12-18 priėmė nutarimą skirti D. R. nuobaudą – įspėjimą – už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Skundą priėmusi institucija nustatė, kad 2017-05-04 11.21 val. pagal 2017-04-13 gautą R. P. prašymą nuotraukomis ir kita surinkta medžiaga užfiksuota, kad žemės sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) ir sklypo teritorija yra apleisti ir neprižiūrimi. Tyrimo metu nustatyta, kad neprižiūrimi statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso D. R.. D. R. yra atsakingas už nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, tačiau netvarkydamas ir neprižiūrėdamas pastatų ir žemės sklypo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 3, 7, 7.1, 7.2, 7.10 punktų reikalavimus.Taisyklių 3 punktas nustato, jog asmenims privaloma tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir jiems nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių tvarkymą, švaros palaikymą, šienavimą ir priežiūrą vykdo Savivaldybės administracija). Taisyklių 3 punkte nustatyta asmenų pareiga tvarkyti ir palaikyti švarą detalizuojama Taisyklių 7 punkte. Asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm (Taisyklių 7.1 punktas), nuolat išvalyti priklausančią teritoriją (Taisyklių 7.2 punktas), tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės (Taisyklių 7.10 punktas). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 19–26) matyti, jog tiek teritorija, tiek pastatai adresu (duomenys neskelbtini), yra apleisti, neprižiūrimi, nenušienauta žolė, prikrauta įvairių buities daiktų, statybinių medžiagų atliekų, todėl tiek Institucijos pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. R., neprižiūrėdamas jam nuosavybės teise priklausančių statinių bei sklypo, pažeidė Taisyklių 3, 7, 7.1, 7.2, 7.10 punktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija aplinkybių, jog minėtame sklype yra statybinių atliekų, kurios liko po namo apšiltinimo, bei įvairių buitinių daiktų, kurie, D. R. teigimu, negali būti laikomi atliekomis, nes jis planuoja panaudoti, papildomai nurodo, jog dalį statybinio laužo galbūt atvežė gretimo sklypo naudotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad D. R. planuoja panaudoti sklype esančius kai kuriuos daiktus, nesudaro pagrindo išvadai, jog sklypo teritorija ir jame esantys statiniai nėra apleisti, o argumentui, jog statybinį laužą jo sklype paliko gretimo sklypo naudotojas, pagrįsti D. R. nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Be to, D. R. plačiai dėsto apie jo konfliktiškus santykius tiek su Palangos savivaldybe, tiek su gretimo sklypo naudotoju, tačiau pažymėtina, jog jam administracinė nuobauda skirta ne, kaip nurodo D. R., siekiant atkeršyti, o visapusiškai ištyrus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius faktinius duomenis, kurie leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad sklypo teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra apleista, nenušienauta, neprižiūrėta, statiniai, kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra išdaužytais langais. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Taisyklėse pareiga rūpintis aplinka ir tvarkyti teritoriją yra įtvirtinta imperatyviai ir suformuluota itin griežtai, todėl privalo būti taikoma visiems asmenims, išimtys teisės akte nenumatytos, į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog Institucija pagrįstai nustatė Taisyklių 3, 7, 7.1, 7.2, 7.10 punktų reikalavimų pažeidimą bei skyrė D. R. administracinę nuobaudą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje. Papildomai pažymėtina, kad D. R. nurodomos aplinkybės apie jo šeimos finansinę padėtį negali eliminuoti administracinio nusižengimo padarymo, tačiau atkreiptinas D. R. dėmesys į tai, jog į šią aplinkybę Institucija atsižvelgė skirdama administracinę nuobaudą, papildomai pažymėtina, jog skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo.Be to, taip pat pažymėtina, jog nors D. R. nurodo, kad Institucijos nustatytas terminas sklypo ir statinių sutvarkymui buvo ypatingai trumpas ir neprotingas, tačiau iš D. R. apeliacinio skundo argumentacijos akivaizdu, jog už analogiškus administracinius nusižengimus jis yra baustas 2014 metais, 2015 metais taip pat buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri 2016 metais nutraukta, Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog netvarka D. R. sklype tęsiasi jau penkerius metus, todėl nesutiktina su D. R., jog teritorijos bei statinių sutvarkymui jis turėjo mažai laiko, darytina išvada, jog jis nuolat piktybiškai nevykdo pareigų, numatytų Taisyklėse.Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su D. R. apeliacinio skundo argumentu, jog yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn ar administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Kaip minėta, D. R., vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, įgijo pareigą tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti jam priklausančią teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką, t. y. valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm, nuolat išvalyti priklausančią teritoriją, tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. Už šių Taisyklėse nustatytų pareigų nevykdymą asmenims yra numatyta atsakomybė ANK 366 straipsnio 1 dalyje, t. y. savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Apeliaciniame skunde D. R. nurodo, jog už analogišką veiką jis jau buvo nubaustas 2014 metais, todėl mano, jog 1) pakartotinai už tą patį nusižengimą negali būti baudžiamas, nes būtų pažeistas draudimo bausti du kartus už tą patį principas ir 2) yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose numatytos pareigos. Institucijoms nutraukus trunkamą priešingą teisei veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad, kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, numatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Nagrinėjamu atveju, D. R. paskyrus administracinę nuobaudą už analogišką pažeidimą, t. y. Taisyklėse nustatytų pareigų nevykdymą, 2014 metais buvo užfiksuotas pažeidimo laikotarpis, už kurį bauda paskirta. Pažymėtina, kad pareiga vykdyti Taisyklėse nustatytas pareigas neišnyko nei vykstant procesui dėl baudos skyrimo, nei ją paskyrus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ir po baudos paskyrimo 2014 metais D. R. nevykdė Taisyklėse nustatytų pareigų dėl sklypo ir jame esančių statinių priežiūros ir tvarkymo, konstatuotina, jog nors už neveikimą D. R. jau buvo baustas, tačiau jo elgesys nepasikeitė ir, nesant įrodymų, galinčių pateisinti tokį ilgą laiką (penkerius metus) užsitęsusį pareigų nevykdymą, jog Institucija pagrįstai 2017-12-18 jam skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda – įspėjimas – paskirta už po piniginės baudos skyrimo besitęsiantį D. R. neteisėtą neveikimą. Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentas dėl D. R. nubaudimo antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017-04-13 patikrinimas pradėtas pagal 2017-04-13 gautą R. P. skundą. Kaip jau minėta, aplinkybė, jog Institucijai buvo žinoma apie D. R. daromą administracinį nusižengimą dar 2014 metais, nelemia išvados, jog jis negali būti tikrinamas, ypač gavus trečiųjų asmenų skundus dėl galimo jų teisių pažeidimo priešingais teisei veiksmais ar neveikimu, lemtų ir besąlygišką šio asmens atleidimą nuo teisės aktų jam nustatytų pareigų vykdymo, t. y. teritorijos ir statinių priežiūros ir tvarkymo. Todėl senaties terminai nagrinėjamu atveju skaičiuotini, ne, kaip nurodo D. R., nuo 2014-11-05, kai Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus administraciniu nurodymu jam buvo paskirta bauda, o nuo 2017-04-13, kai buvo gautas R. P. prašymas (skundas) Nr. P-627r, t. y. darytina išvada, jog Institucijai apie D. R. nevykdomas pareigas, susijusias su teritorijos ir statinių priežiūra ir tvarkymu, tapo žinoma gavus R. P. skundą. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.Vadovaujantis ANK 39 straipsniu bei išdėstytais motyvais konstatuotina, jog nėra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.D. R. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo nušienauta žolė, nurodo, jog jis žinojo, kad Institucijos pareigūnai atliks patikrinimą, todėl žolę nupjovė. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių 2017-05-04 darytų nuotraukų (b. l. 45-46) matyti, jog žolė sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), galbūt yra pjauta, nuotraukos nėra ryškios, tačiau matyti, jog minėta teritorija yra tvarkingesnė negu ji užfiksuota fotonuotraukose 2017-10-09 (b. l. 19–26), tačiau pažymėtina, jog D. R. turi pareigą šią teritoriją prižiūrėti ir tvarkyti nuolat, o ne tik tuomet, kai žino, jog Institucijos pareigūnai atliks patikrinimą. Kaip minėta, Taisyklių 3 punktas nustato, jog asmenims privaloma tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir jiems nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių tvarkymą, švaros palaikymą, šienavimą ir priežiūrą vykdo Savivaldybės administracija). Asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm (Taisyklių 7.1 punktas), nuolat išvalyti priklausančią teritoriją (Taisyklių 7.2 punktas), tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Taisyklių 7.10 punktas). Išdėstytų Taisyklių nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog tvarkymas neturi būti vienkartinio pobūdžio, tvarka turi būti palaikoma nuolat.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie sklype esančius penkis statinius neatitinka faktinių bylos duomenų. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-05-04 išrašo (b. l. 49–51) nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti penki nekilnojamieji objektai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių administracinio nusižengimo faktą patvirtinančių nuotraukų negalima daryti vienareikšmės išvados apie statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), skaičių. Nėra aišku, ar statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikę, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tiek Institucijos, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada apie apleistus sklype esančius penkis statinius yra nepagrįsta, tačiau taip pat pažymėtina, jog dviejų statinių apleistos būklės D. R. neginčija, pats nurodo aplinkybes apie išdaužytus langus, nurodo, jog įtrūkusių pamatų, krintančių stogo čerpių negali sutvarkyti dėl finansinės padėties, t. y. iš esmės neginčija administracinio nusižengimo, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog formalus, vadovaujantis byloje esančiais Registrų centro išrašo duomenimis, pažeidimas nelėmė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kaip minėta, sklype yra net du neprižiūrimi statiniai, todėl D. R. neveikimas, t. y. pareigų, numatytų Taisyklėse ir susijusių su sklypo bei statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nepriežiūra, netvarkymu ir švaros bei tvarkos nepalaikymu atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, D. R. argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o D. R. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).D. R. prašo kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl aplaidaus bylą nagrinėjusios teisėjos darbo. Pažymėtina, jog apygardos teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio administracinių nusižengimų bylas, kompetencija yra apribota žemesniosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (ANK 652 straipsnio 1 dalis), o kreipimasis dėl žemesniosios instancijos teismo teisėjų veiklos nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas nepatenka į apygardos teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio administracinių nusižengimų bylas, kompetencijos ribas, todėl aukštesniosios instancijos teismas dėl minėto reikalavimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų teisėjos 2018-03-05 nutartį.

Nutartis neskundžiama.