- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- I-552-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02368-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolėgija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kurį 2016-06-22 patikslino (b. l. 1-3, 13), prašydamas panaikinti: Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2016-04-20 nutarimą Nr. 28-373(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016-05-24 sprendimą Nr. 25-2866 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento, solidariai po 12 000 EUR neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN 2016-04-14 apie 22 val. dėl kilusio įtarimo narkotinių medžiagų vartojimu buvo nuvestas duoti šlapimo į Medicininės dalies stacionarą, tačiau pareigūnų akivaizdoje negalėjo duoti šlapimo, be to, negalėjo ir dėl fiziologinių priežasčių, nes nenorėjo, o vandens atsigerti jam nedavė. Kraujo tyrimą padaryti atsisakyta, tačiau nežiūrint į viską, pareigūnai savo nuožiūra konstatavo, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas.
Pareiškėjas nurodo, kad narkotinių medžiagų nevartojo, todėl 2016-04-15 kreipėsi raštu į pataisos namų direktorių, prašydamas atlikti būtinus tyrimus, net sutiko padengti tyrimų išlaidas, tačiau jo prašymo netenkino. Pareiškėjas jautėsi ignoruojamas, mano, kad prieš jį buvo veikiama tyčia, siekiant susidoroti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016-04-19 apie 16.50 val. buvo I gyvenamojo korpuso 2 aukšto koridoriuje ir bendravo su kitais nuteistaisiais. Tuo metu priėję pareigūnai pradėjo žodžiu priekaištauti, kad pareiškėjas yra ne savo būryje ir surašė jam tarnybinį pranešimą. Į tarnybinį pranešimą pareiškėjas pateikė paaiškinimus raštu ir žodžiu.
Pareiškėjui už 2016-04-14 ir 2016-04-19 rėžimo pažeidimus Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) buvo paskirta nuobauda – 12 mėn. laikotarpiui perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Nurodytą nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau Kalėjimų departamento direktorius 2016-05-24 sprendime Nr. 25-2866 į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus neatsižvelgė ir paliko galioti Vilniaus PN 2016-04-20 direktoriaus nutarimą Nr. 28-373(1).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad režimo reikalavimų nepažeidė, todėl drausminė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, už neteisėtą nubaudimą prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Teisme 2016-11-29 gautame atsiliepime į atsakovo atstovų atsiliepimus (b. l. 165-170) pareiškėjas pakartotinai pabrėžė, kad jis psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Teigė, kad 2016-04-14 jo atžvilgiu buvo naudotas psichologinis spaudimas – pareiškėją vertė visiškai nusirengti pareigūnų akivaizdoje ir šlapintis, dėl ko pareiškėjas jautė didelį diskomfortą. Į nurodytas aplinkybes atsakovo atstovai neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, pataisos namų direktoriaus atsisakymas atlikti papildomus kraujo tyrimus, pažeidė jo teisę į efektyvią gynybą.
Kaip vieną iš neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindų pareiškėjas nurodė Vilniaus PN direktoriaus sprendimą perkelti jį į 3 būrį, kur, pareiškėjo nuomone, kitų nuteistųjų pagalba siekė su juo susidoroti. Pareiškėjui atsisakius eiti į 3 būrį, įstaigos direktorius įgavo teisę nubausti jį nuobauda už įsakymo nevykdymą. Dėl nurodytų Vilniaus PN direktoriaus veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį pažeminimą, psichologinį išgyvenimą ir depresiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-01-12 pateikė teismui prašymą priteisti 451,62 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimu (b. l. 179).
Atsiliepimas
2016-11-29 atsiliepime į atsakovo atstovų atsiliepimus pareiškėjas pripažino, kad 2016-04-14 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 81 (toliau – ir Apsvaigimo nustatymo aktas) nepasirašė, tačiau ne dėl to, kad atsisakė duoti mėginį, o nesutikdamas su pareigūno savivale ir pareiškėjo teisių pažeidimu. Pažymėjo, kad jo apsvaigimą nustatė tik vienas pareigūnas, todėl jam nesuprantama, kodėl tarnybinius pranešimus pateikė du pareigūnai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, jog byloje nėra duomenų, kad jo apsvaigimą nustatęs pareigūnas buvo išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą, kaip tai nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte. Pažymėjo, kad iš tarnybinių pranešimų nėra galimybės nustatyti, kokiais požymiais remiantis pareigūnams kilo įtarimas dėl pareiškėjo apsvaigimo. Be to, jam nebuvo išaiškinti nesutikimo nustatyti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą teisiniai padariniai.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo paaiškinta, jog negalima lankytis gyvenamajame korpuse, kuriame negyvena. Teigė, kad jis I gyvenamajame korpuse lankėsi ten gyvenančio asmens prašymu, todėl mano, kad galėjo ten būti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad necenzūrinių žodžių nenaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti (b. 1. 53-59). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas yra linkęs daryti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ir nelinkęs taisytis, nevykdo pareigūnų teisėtų nurodymų.
Atsakovas teigia, kad 2016-04-14 buvo įtarta, jog nuteistasis M. K. gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl pareiškėjas tos pačios dienos 22 val. buvo nuvestas į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, patikrinti dėl galimai vartotų narkotinių medžiagų. Siekiant atlikti greitąjį tyrimą (testą) pareiškėjui buvo nurodyta priduoti šlapimo į specialų vienkartinį indelį, tačiau iki tos pačios dienos 23 val. pareiškėjas to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas Apsvaigimo nustatymo aktas, nurodant, kad pareiškėjas nesutinka, jog būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas. Pareiškėjas nurodytą aktą pasirašyti atsisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-04-14 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nepridavė šlapimo dėl natūralių priežasčių (nenorėjo), 2016-04-15 prašyme Nr. 29(5)-320 teigė, kad 2015-04-14 psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, prašė 2016-04-15 padaryti jo šlapimo testą arba pristatyti jo kraują į laboratoriją. Vilniaus PN administracija 2016-05-13 sprendimu Nr. 42-595(1) pareiškėjo prašymo netenkino. Paaiškino, kad apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto, įtarus, jog nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2016-04-19 16.50 val. buvo pastebėtas ir sulaikytas I–ojo korpuso antrame aukšte esančiame koridoriuje – patalpose, kuriose pareiškėjui draudžiama lankytis (nedirba ir negyvena). M. K. davus nurodymą parodyti administracijos jam išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, jis atsisakė tai daryti vartodamas necenzūrinius žodžius.
Apsvarsčius pareiškėjo elgesį, nustatyta, kad jis 2016-04-14 ir 2016-04-19 padarė režimo reikalavimų pažeidimus, turi 18 galiojančių nuobaudų, todėl Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-25 nutarimu Nr. 28-373(1) už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Pataisos staigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktų ir 73.4 punktų reikalavimus bei Aprašo 2 dalies 9 punkto reikalavimų pažeidimus buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 (dvylikai) mėnesių. Kalėjimų departamentas 2016-05-24 sprendimu Nr. 2S-2866 paliko galioti Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-25 nutarimą Nr. 28-373(1).
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus visas pažeidimų padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų bei remiantis pateiktais pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytų nusižengimų sunkumui, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.
Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, rekomenduojama apsvaigimo nustatymą atlikti iš karto, įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pagal Aprašo 9 punktą, jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais, nuteistasis nesutinka, kad būtu nustatomas jo apsvaigimas, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį ar kitas psichika veikiančias medžiagas. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti Apsvaigimo nustatymo akte, nesutikimo su apsvaigimo nustatymu teisiniai padariniai jam buvo išaiškinti, todėl nurodytos aplinkybės buvo vertinamos kaip vengimas atlikti tyrimą dėl jo apsvaigimo nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškėjo teiginį, kad šlapimo tyrimo negalėjo priduoti dėl fiziologinių priežasčių laikė gynybine pozicija. Pažymėjo, kad už narkotinių medžiagų vartojimą, nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos ne pirmą kartą.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pasiaiškinime sutiko, jog 2016-04-19 buvo patalpose, kur jam negalima lankytis, tačiau nepasiaiškino dėl necenzūrinių žodžių vartojimo.
Atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad perkeliant jį į 3 būrį, buvo siekiama susidoroti. Nurodo, kad į 3 nuteistųjų būrį pareiškėjas buvo priskirtas 2016-01-05, todėl 2016-04-14 ir 2016-04-19 padaryti režimo pažeidimai niekaip nėra su tuo susiję.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinę žalą, teigia, kad Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto ir jos nepagrindė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 26-30). Nurodo, kad pareiškėjo paaiškinimuose Vilniaus PN, Kalėjimų departamentui ir teismui pateiktame skunde atsisakymo duoti šlapimą priežastys nurodytos nenuosekliai. Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentui pareiškėjas teigė, kad mėginio nepridavė dėl fiziologinių priežasčių, nes nenorėjo šlapintis, o teismui teigė, kad mėginio duoti negalėjo dėl to, kad buvo stebimas pareigūnų ir jų psichologinio spaudimo. Tokia aplinkybė Kalėjimų departamentui pateiktame skunde pareiškėjas nesirėmė, todėl ji nebuvo vertinta.
Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kodėl Vilniaus PN pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės dėl antrojo pažeidimo neatitinka tikrovės. Jomis netikėti nėra teisinio pagrindo, nes pats pareiškėjas 2016-04-20 pasiaiškinime pripažino, kad buvo patalpose, kuriose jam negalima lankytis, tačiau dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nepasiaiškino.
Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2016-04-25 skundą dėl nuobaudos panaikinimo, išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas ginčijamos nuobaudos skyrimo momentu turėjo 18 galiojančių nuobaudų, yra linkęs daryti režimo pažeidimus ir nelinkęs taisytis. Didžioji dalis nuobaudų paskirta už administracijos nurodymų nevykdymą arba psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimą Nr. 28-373(1) dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo ir Kalėjimų departamento 2016-05-24 sprendimą Nr. 25-2866, kuriuo nurodytas nutarimas paliktas galioti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ginčijami Vilniaus PN nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas, tačiau nurodyti subjektai nėra įtraukti bylos šalimis, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi Vilniaus Pataisos namai į bylą įtrauktini atsakovu, o Kalėjimų departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamentas savo poziciją dėl skunde išdėstytų reikalavimų yra išdėstę teismui pateiktuose atsiliepimuose, laikytina, kad procesinių kliūčių tolimesniam bylos nagrinėjimui nėra.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas J. M. 2016-04-14 tarnybiniu pranešimu įstaigos direktorių informavo, jog 22.20 val., įtarus, jog pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, jam buvo duotas nurodymas duoti šlapimo tyrimams dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau iki 23 val. pareiškėjas to nepadarė (b. l. 63).
Vilniaus PN 2016-04-14 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 81 (b. l. 60-61) pareigūnas J. M. savo parašu patvirtino, kad pareiškėjui buvo išaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai. Pareiškėjas nesutiko, kad būtų nustatomas jo neblaivumas. Pareiškėjo atsisakymą pasirašyti ir nesutikimą, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, savo parašais patvirtinto du Vilniaus PN pareigūnai.
Pareiškėjas 2016-04-14 pasiaiškinime Vilniaus PN direktoriui nurodė, kad 2016-04-14 apie 20.30 val. buvo atvestas atlikti šlapimo tyrimo. Pabrėžė, kad tyrimo atlikti neatsisakė, tačiau nenorėjo šlapintis, todėl negalėjo priduoti tyrimo medžiagos. Prašė atlikti kraujo tyrimą (b. l. 62).
Pareiškėjas 2016-04-15 prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2016-04-14 negalėjo priduoti tyrimui reikalingos medžiagos bei prašydamas 2016-04-15 atlikti šlapimo ar kraujo tyrimą (b. l. 64).
Vilniaus PN pareiškėjui adresuotame 2016-05-13 atsakyme Nr. A2-595(1) nurodė, kad pareiškėjo 2016-04-15 prašymas nebus tenkinamas, nes apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto, įtarus, kad nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (b. l. 73).
Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas J. M. 2016-04-19 tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2016-04-19 16.50 val. apėjimo metu I gyvenamojo korpuso antro aukšto koridoriuje buvo pastebėtas ir sulaikytas būrio Nr. 5 nuteistasis M. K., kuriam ten lankytis draudžiama, nes ten negyvena ir nedirba. Nuteistajam buvo duotas nurodymas parodyti jam išduotą administracinę kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė ir pavartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 67).
Pareiškėjas 2016-04-20 pasiaiškinime nurodė, kad buvo antrame aukšte kito nuteistojo prašymu. Prašė suprasti ir stipriai nebausti (b. l. 66).
Vilniaus PN drausmės komisija 2016-04-20, apsvarsčiusi pareiškėjo elgesį dėl 2016-04-14 ir 2016-04-19 bausmės atlikimo rėžimo pažeidimų, nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – 6 mėn. drausmės grupėje (b. l. 68-71).
Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas padarė 2016-04-14 ir 2016-04-19 bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus, 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) pripažino, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 ir 73.4 punktų reikalavimus bei Aprašo 2 dalies 9 punkto reikalavimus ir skyrė nuobaudą – perkelti pareiškėją 12 mėn. į drausmės grupę (b. l. 72).
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK, tuo tarpu BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).
Nuteistųjų pareigos yra nustatytos BVK 12 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Dėl 2016-04-14 pažeidimo.
Skundžiamame Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarime Nr. 28-373(1) konstatuota, kad pareiškėjas 2016-04-14 padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, kadangi 2014-04-14 įtarus, jog pareiškėjas galimai vartojo narkotines medžiagas, per laikotarpį nuo 22.20 val. iki 23 val. neįvykdė nurodymo duoti šlapimo mėginį tyrimams dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek 2016-04-14 paaiškinime, tiek 2016-04-15 prašyme teigė, kad šlapimo tyrimui priduoti negalėjo dėl fiziologinių priežasčių – nenorėjo šlapintis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktas 40 min. priduoti šlapimo mėginį. Teismo vertinimu, toks laikas yra pakankamas įvykdyti pareigūno nurodymus, jeigu asmuo yra suinteresuotas įrodyti, kad nevartojo psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu pareiškėjo neveikimas – per 40 min. mėginio šlapimo tyrimui nepridavimas, pagrįstai buvo vertinamas atsisakymu priduoti šlapimo mėginį tyrimui.
Iš byloje esančio Apsvaigimo nustatymo akto matyti, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti, jog nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (b. l. 60-61).
Aprašo 23 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) nesutikus, jog būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka yra įforminamas įstatymuose nustatyto režimo pažeidimas. Iš čia darytina išvada, kad pareiškėjui atsisakius atlikti tyrimą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti, jam kyla atsakomybė už BVK 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – vykdyti bausmės vykdymo institucijos pareigūno nurodymus ir įsakymus, pažeidimą.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pagal Aprašo 16 punktą tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama šlapimo.
Įvertinus nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad toksikologijos laboratorijos tyrimams atlikti 2016-04-14 iš pareiškėjo pagrįstai buvo reikalaujama tiriamoji medžiaga – šlapimas. Apraše nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apsvaigimą nustatyti iš kraujo, todėl Vilniaus PN neturėjo galimybių tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjo 2016-04-15 pasiaiškinimas patvirtina skundo argumentus, kad pareiškėjas sekančią dieną kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šlapimo ar kraujo tyrimų atlikimo, tačiau, atsižvelgiant į Aprašo 5 punktą, reikalaujantį iš karto paimti tyrimui reikalingą mėginį, siekiant kuo tiksliau nustatyti asmens apsvaigimą ir jo laipsnį, darytina išvada, kad vėlesnio tyrimo rezultatai neatspindėtų objektyvios tikrovės ir nebūtų informatyvūs. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas daro išvadą, kad įstaigos administracijos atsisakymas atlikti pareiškėjo šlapimo ir kraujo tyrimus, praėjus netrumpam laiko tarpui nuo įtarimo esant apsvaigus, buvo pagrįstas. Pareiškėjas turėjo galimybę paneigti Vilniaus PN pareigūno įtarimus esant apsvaigus ir 2016-04-14 duoti šlapimo mėginį, tačiau ja nepasinaudojo, todėl įstaigos vadovo atsisakymas vėliau atlikti pareiškėjo apsvaigimo tyrimą negalėjo suvaržyti jo teisės į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su Kalėjimų departamento atsiliepime į skundą išdėstyta nuomone, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog šlapimo priduoti negalėjo dėl to, kad buvo stebimas pareigūnų, yra jo gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio surašytuose 2016-04-14 paaiškinime ir 2016-04-15 prašyme pareiškėjas nurodyta aplinkybe nesirėmė, ją nurodė tik daug vėliau teismui pateiktame skunde, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini prieštaringais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad jis buvo stebimas dviejų pareigūnų, kurie abu pateikė tarnybinius pranešimus dėl 2016-04-14 įvykio Iš bylos duomenų matyti, kad tarnybinį pranešimą dėl 2016-04-14 įvykio pateikė tik pareigūnas J. M. (b. l. 63). Tai, kad pareiškėjo atsisakymą pasirašyti/nesutikimą, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, savo parašais patvirtino du pareigūnai (b. l. 60-61), teismo vertinimu, nepatvirtina, kad abu pasirašę pareigūnai stebėjo pareiškėją bandant priduoti mėginį tyrimui.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išaiškintos nesutikimo su apsvaigimo nustatymu pasekmės. Apsvaigimo nustatymo akte (b. l. 60-61) pareigūno J. M. parašu patvirtinta, kad pareiškėjui nurodytos pasekmės buvo išaiškintos, todėl teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui apsvaigimo nustatymo procedūra Vilniaus PN buvo atliekama ne pirmą kartą, 2014-09-25 ir 2016-03-30 patikrinimų metu pareiškėjui taip pat buvo išaiškinamos nesutikimo atlikti tyrimą pasekmės, tai patvirtina pareigūnų parašai, tačiau nurodytais atvejais pareiškėjas tyrimą atlikti sutiko (b. l. 74-77). Išdėstyti duomenys patvirtina, kad atsisakymo duoti mėginį tyrimui pasekmės pareiškėjui buvo žinomos.
Aprašo 3 straipsnyje nurodyta, kad kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Tačiau šiuo atveju nagrinėjamam ginčui nėra aktualu, ar pareigūnas, nurodęs pareiškėjui priduoti šlapimą tyrimui, buvo išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus, taip pat neaktualu, iš kokių požymių budintis pareigūnas nustatė galimą pareiškėjo apsvaigimą, kadangi pagal BVK 12 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo vykdyti bendro pobūdžio pareigą – bet kuriuo atveju klausyti pareigūno nurodymų ir įsakymų. Ir tik vėliau, jeigu, jo nuomone, nurodyti įsakymai buvo nepagrįsti – skųsti juos įstaigos vadovui. BVK 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas nesuteikia nuteistajam teisės pasirinkti vykdyti ar ne įstaigos pareigūno nurodymus, šiuo atveju atlikti šlapimo ar kraujo tyrimą, duoti ar neduoti šlapimo mėginį. Kaip minėta, pareiškėjui buvo suteiktas pakankamas laikas šlapimo tyrimui priduoti, todėl pareigūno nurodymo nevykdymas laikytinas bausmės atlikimo rėžimo pažeidimu.
Pareiškėjas 2016-04-14 pasiaiškinime nesirėmė aplinkybe, jog tyrimo medžiagos negalėjo priduoti dėl to, kad jis nebuvo nuvestas į Vilniaus PN direktoriaus įsakymu tam tikslui nustatytą patalpą. Nurodyta aplinkybe pareiškėjas nesirėmė ir teismui pateiktame skunde. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualu, ar Vilniaus PN iš viso yra atskiros mėginių apsvaigimo tyrimui paėmimo patalpos, kadangi pareiškėjui atsakomybė šiuo atveju kilo už pareigūno nurodymo nevykdymą.
Skundžiamame Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarime Nr. 28-373(1) nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo 2 dalies 9 punkto reikalavimus. Aprašo 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas. Taigi, nurodyta nuostata nenustato jokių imperatyvių reikalavimų, kurių pareiškėjui būtų privalu laikytis, todėl nesukuria jam jokių pareigų. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 1 punktą, Aprašas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, taigi, iš esmės jis yra skirtas nurodytų įstaigų pareigūnams, atliekantiems nuteistųjų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę, nustatant apsvaigimo požymius, bei patikrinimo atlikimo tvarką, todėl iš esmės nuteistasis nurodytos tvarkos pažeisti negali, atitinkamai, jam negali kilti atsakomybė už šių, Apraše įtvirtintų, nuostatų pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN nutarime Aprašo 2 dalies 9 punktas, kaip vienas iš nuobaudos pareiškėjui paskyrimo pagrindų yra nurodytas nepagrįstai.
Dėl 2016-04-19 pažeidimo.
Skundžiamame Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarime Nr. 28-373(1) konstatuota, kad pareiškėjas 2016-04-19 padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, kadangi 16.50 val. buvo patalpose kuriose negyvena ir nedirba, atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimą duoti kortelę su fotonuotrauka bei pavarde ir vartojo necenzūrinius žodžius.
Kaip minėta, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 73 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, be kita ko, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktas); nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia (Vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktas).
Iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad nuteistasis visuomet privalo paklusti pareigūno duotiems nurodymams, neturėdamas leidimo, nebūti patalpose, kuriose nedirba ir negyvena, taip pat privalo elgtis mandagiai ir nevartoti necenzūrinių žodžių.
Šiuo atveju iš byloje esančio Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno J. M. 2016-04-19 tarnybinio pranešimo (b. l. 67) matyti, kad pareiškėjas, priklausydamas penktajam būriui, 2016-04-19 16,50 val. apėjimo metu buvo pastebėtas I-o gyvenamojo korpuso antro aukšto koridoriuje, kur negyveno ir nedirbo. Be to, pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą paduoti kortelę su fotonuotrauka, vardu ir pavarde, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir 2016-04-20 pasiaiškinime įstaigos administracijai (b. l. 66) neneigė, kad buvo patalpose, kuriose nedirba ir negyvena, neturėdamas Vilniaus PN direktoriaus leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas 2016-11-29 teismui pateiktame atsiliepime į atsiliepimus (b. l. 165-170) teigė, kad nežinojo, jog negalėjo būti patalpose, kuriose nedirba ir negyvena. Teismas nurodytus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš pareiškėjo 2016-04-20 pasiaiškinimo turinio matyti, kad pareiškėjas suprato, jog pažeidė rėžimo reikalavimus, nes prašė „suprasti ir stipriai nebausti“, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nurodyto pobūdžio pažeidimą pareiškėjas padarė jau ne pirmą kartą. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2014-09-26 nutarimo Nr. 28-11-39(1) (b. l. 127) matyti, kad 2014-09-25 pareiškėjas buvo nubaustas už analogišką bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, nustatytų Vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte, pažeidimą – savavališkai perėjo iš vieno būrio į kitą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neabejotinai buvo žinomas draudimas lankytis patalpose, kuriose nedirba ir negyvena, tačiau šio draudimo nesilaikė.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas kategoriškai neigė 2016-04-19 vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau iškarto po įvykio pateiktame 2016-04-20 pasiaiškinime (b. l. 66) įstaigos administracijai apie necenzūrinių žodžių vartojimą neužsiminė. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas 2016-04-19 pareigūno L. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtina 2016-04-19 L. M. tarnybinis pranešimas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialiu pareigūno parašu patvirtintu dokumentu, juo labiau, kad iš ankstesnės pareiškėjo rėžimo reikalavimų pažeidimų medžiagos (Vilniaus PN 2015-10-20 protokolas Nr. 51-3120(1) dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu ir Vilniaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus A. G. tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo (b. l. 83, 84), Vilniaus PN 2015-01-07, 2015-04-01, 2015-08-13, 2015-07-14 nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 95-96, 97-98, 104-105, 136-137)) matyti, kad pareiškėjas pareigūnų atžvilgiu dažnai vartoja necenzūrinius žodžius.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo, jog atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimą pateikti kortelę su fotonuotrauka, vardu ir pavarde, vadinasi, pripažino, jog 2016-04-19 nevykdė šio pareigūno reikalavimo.
Dėl nuobaudos pagrįstumo.
Kaip minėta, Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) pareiškėjui už 2016-04-14 ir 2016-04-19 bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti pareiškėją 12 mėn. į drausmės grupę.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nuobaudų skyrimo tvarka ir rūšys yra įtvirtintos BVK 142 ir 143 straipsniuose.
BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos medžiagos apie pareiškėjo rėžimo reikalavimų pažeidimus ir skirtas nuobaudas matyti, kad pareiškėjas 2016-04-04 nutarimu buvo nubaustas už 2016-03-30 psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (b. l. 134-135), 2015-10-20 nubaustas už tai, kad 2015-10-17 turėjo draudžiamą daiktą – telefoną, (b. l. 85-86), taip pat pareiškėjas 2015-10-20 pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir nevykdė pareigūno nurodymų sutvarkyti kamerą (b. l. 83, 84), 2015-10-01 nubaustas už 2015-09-25 nepagarbų elgesį įstaigos viršininko pavaduotojo atžvilgiu ir reikalavimo pasikloti lovą nevykdymą (b. l. 87-88), 2015-08-17 nubaustas už 2015-08-17 pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę nevykdymą (b. l. 89-90), 2015-08-13 pareiškėjas nubaustas už 2015-08-11 jam duoto nurodymo netriukšmauti ir nusiraminti nevykdymą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ir už 2015-08-12 duoto nurodymo atsikelti ir apsirengti nevykdymą bei necenzūrinių žodžių vartojimą (b. l. 95-96), 2015-07-14 pareiškėjas nubaustas už 2015-07-09 necenzūrinių žodžių pareigūno atžvilgiu vartojimą (b. l. 97-98), 2015-05-07 pareiškėjas nubaustas už 2015-05-06 pareigūno nurodymo eiti į paskirtą drausmės grupę nevykdymą (b. l. 99-100), 2015-04-01 pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2014-03-31 nevykdė pareigūnų nurodymų išeiti iš kameros, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 136-137), 2015-02-27 nubaustas už kameros nesutvarkymą bei nepagarbią kalbą su įstaigos direktoriumi (b. l. 138-139), 2015-01-21 nubaustas už pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę nevykdymą (b. l. 140-141), 2015-01-14 pareiškėjas nubaustas už pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę nevykdymą (b. l. 166-167), 2015-01-07 pareiškėjas nubaustas už 2015-01-06 atsisakymą vykdyti įstaigos direktoriaus įsakymą ir būti būryje Nr. 3 bei 2015-01-07 drausmės komisijos atžvilgiu pavartotus necenzūrinius žodžius, išėjimą iš patalpos be pirmininko leidimo (b. l. 104-105), 2014-12-29 pareiškėjas nubaustas už atsisakymą eiti į paskirtą būrį (b. l. 107-108), 2014-12-15 pareiškėjas nubaustas už 2014-12-12, 2014-12-13 ir 2014-12-14 atsisakymus vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus ir eiti į paskirtą būrį Nr. 3 (b. l. 119-120), 2014-10-14 pareiškėjas nubaustas už tai, kad rytinio patikrinimo metu buvo lauke, o ne savo gyvenamojoje vietoje (b. l. 125), 2014-09-26 pareiškėjas nubaustas nes neturėdamas įstaigos administracijos leidimo buvo patalpoje, kurioje nedirbo ir negyveno, vartojo psichotropines medžiagas (b. l. 127); 2014-09-17 pareiškėjas nubaustas nes pastebėtas be vardinės kortelės su nuotrauka (b. l. 128), 2014-01-08 nubaustas už nurodymo eiti į paskirtą grupę nevykdymą (b. l. 129-130).
Nurodyti duomenys patvirtina Vilniaus PN išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, eilę kartų baustas už įstaigos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, du kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, kelis kartus už tai, kad be įstaigos vadovo leidimo buvo patalpose ir teritorijoje, kur nedirbo ir negyveno. Teismo vertinimu, aukščiau išvardinti pareiškėjo rėžimo reikalavimų pažeidimai yra dažnai pasikartojantys, todėl laikytini sistemingais.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 143 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Pagal byloje pateiktus duomenis – Vilniaus PN nutarimus dėl pareiškėjo nubaudimo (b. l. 85-149), pareiškėjas 2016-04-14 ir 2016-04-19 rėžimo reikalavimų pažeidimo metu turėjo 10 galiojančių nuobaudų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas būdamas Vilniaus PN sistemingai daro bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus, todėl spręstina, kad Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) nuobauda, atitinkanti BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016-04-14 ir 2016-04-19 pažeidimų padarymo metu turėjo eilę galiojančių nuobaudų, pažeidimų pobūdis nuolat kartojasi, kas patvirtina, kad pareiškėjas nedaro išvadų ir nesiekia pasitaisyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Vilniaus PN direktorius 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) pagrįstai pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę ilgiausiam nustatytam laikotarpiui (12 mėn.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo jam paskirtos nuobaudos dydžio. Teismo vertinimu, nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį, pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, atitinka BVK 143 straipsnyje nustatytas nuobaudų rūšis, todėl yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip minėta, Aprašo 2 dalies 9 punktas negali būti pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrindu, kadangi nurodyta nuostata nėra imperatyvaus pobūdžio ir pareiškėjui jokių pareigų nenustato, atsižvelgiant į tai, negali būti pažeista. Kita vertus, teismas sutinka, kad Vilniaus PN direktorius 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) nuobauda pareiškėjui už 2016-04-14 ir 2016-04-19 pažeidimus buvo paskirta pagrįstai, todėl Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimas Nr. 28-373(1) paliktinas galioti, pašalinant iš nuobaudos skyrimo pagrindų Aprašo 2 dalies 9 punktą.
Kalėjimų departamento 2016-05-24 sprendimu Nr. 25-2866 išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka buvo išnagrinėtas Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) teisėtumas ir pagrįstumas. Nutarimas paliktas galioti (b. l. 5-7). Nagrinėjamoje byloje nenustačius Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) panaikinimo pagrindų atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl Kalėjimų departamento 2016-05-24 sprendimo Nr. 25-2866 panaikinimo.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) bei Kalėjimų departamento 2016-05-24 sprendimo Nr. 25-2866.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) ir Kalėjimų departamento 2016-05-24 sprendimo Nr. 25-2866 panaikinimo pagrindai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų šiuos procesinius sprendimus priėmusių institucijų veiksmų.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog kaip neteisėtus Vilniaus PN veiksmus pareiškėjas įvardija įstaigos direktoriaus įsakymą perkelti jį į būrį Nr. 3. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu įstaigos vadovas siekia kitų nuteistųjų pagalba siekia su pareiškėju susidoroti. O pareiškėjui atsisakant eiti į paskirtą būrį administracija turi teisę skiri jam nuobaudas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtų dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį. Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimo Nr. 28-373(1) priėmimo metu buvo atsižvelgta į galiojančių pareiškėjo nuobaudų kiekį, vadinasi nurodytos nuobaudos įtakojo Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-20 nutarimu Nr. 28-373(1) paskirtos nuobaudos griežtumą.
Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus PN direktorius 2016-01-05 įsakymu Nr. 7-3 pareiškėją perkėlė iš 10D-02 gyvenamosios patalpos į 3-211-02 gyvenamąją patalpą (b. l. 80), 2016-03-16 įsakymu Nr. 7-77, vadovaudamasis 2016-03-16 nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu, perkėlė iš gyvenamosios patalpos 3-211-02 į gyvenamąją patalpą 5-313 (b. l. 81), o 2016-04-20 įsakymu Nr. 7-135, vadovaudamasis nuteistųjų suskirstymo į būrius (gyvenamąsias patalpas) komisijos sprendimu, perkėlė iš gyvenamosios patalpos 5-313 į 3D-04-gyvenamąją patalpą (b. l. 82). BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytų Vilniaus PN direktoriaus įsakymų teisėtumu ir pagrįstumu, nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos atsisakius vykdyti įstaigos direktoriaus įsakymą, vadinasi, įtakotos paties pareiškėjo veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, atsižvelgiant į tai valstybės civilinė atsakomybė negalima ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, pareiškėjo prašymas priteisti 451,62 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.