- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-1462-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00739-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M.K., Ž.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1462-865/2014
2014 m. kovo 13 d.
sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos advokatui Mariui Juoniui, išnagrinėjusi M.K.- Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. – Ž. 2014 m. sausio 10 d., apie 8.54 val., Gariūnų Jočionių gt., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiavo 102 km/val. greičiu.
Teismo posėdyje M. K. – Ž. iš dalies pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir parodė, jog ji pripažįsta ir gailisi, kad važiavo greičiau, tačiau kyla abejonių, kurioje vietoje jos greitis buvo užfiksuotas ir, ar pažeidimas tokio masto, koks pareikštas. Iš dalies stebėjo savo greitį, važiuojant, bet eismas buvo intensyvus ir sakyti, kad visą laiką žiūrėjo į greičio parodymus, negali. Pripažįsta, kad važiavo greičiau, nei nustatytas greitis. Matė policijos automobilį ir pergalvojus, kur jis stovėjo, ir už ką pareikštas kaltinimas, jai kyla abejonių, ar tikrai jos greitis užfiksuotas sankryžoje. Tai įvyko 2014-01-10. Automobilis, kuriuo važiavo priklauso įmonei „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Važiavo su savo dukromis, jos sėdėjo gale, kėdutėse. Važiavo trečia eile iš keturių. Jei kalbėti apie sankryžą, negali pasakyti, koks ten greitis galėjo būti, bet nepilnai už 100 m., prasideda 70 ženklo riba, todėl galėjo per anksti padidinti greitį. Policijos automobilis ją sustabdė beveik už kilometro nuo sankryžos. Sankryžoje leistinas greitis 50 km/h, toliau 70 km/h. Nemano, kad buvo jos greitis toks, koks nurodytas protokole. Vadovaujantis vairavimo patirtimi gal važiavo 80-90 km/h. jau toje riboje, kur yra 70 km/h ženklas. Tuo metu automobilyje buvo kilęs triukšmas, ir tarp 50-70 km/h ženklų zonoje, toje vietoje, vaikų kivirčas galėjo išprovokuoti jos automobilio pagreitėjimą. Nurodė tą aplinkybę, kai ją sustabdė, tačiau, tai nėra pasiaiškinimas teisme. Mano, galėjo padidinti greitį dar 50 km/h ženklo atkarpoje, anksčiau, nei 70 km/h ženklo riba. Bet, kad padidintų iki tiek, kiek surašyta protokole, turi abejonių. Automobilių srautas aplink buvo labai intensyvus, nes sankryža intensyvi. Automobilių būna daug, nes eina dvi eilės tiesiai, viena į kairę, į Gariūnus, vieną į dešinę. Ten visą laiką būna daug automobilių, būni apsuptas ir važiuoji su srautu. Buvo ir už jos, ir prieš ją automobilių. Patrulių, kurie sustabdė, nepažinojo.
Surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, M. K. – Ž. paaiškinime nurodė, jog vaikai automobilyje susibarė ir tai atitraukė dėmesį (b.l. 2).
Teismo posėdyje liudytojas Žilvinas Brazdeikis parodė, jog asmeniškai M. K.-Ž. nepažįsta. Nepamenu dienos, dirbo Paneriuose, buvo vykdoma greičio kontrolė Gariūnų g. Mes stovėjo ties sankryža, laukė, kol užsidegs rodyklė pasukti į kairę, t.y., kryptis buvo link miesto, tai pasukti link Gariūnų turgaus. Per galinį veidrodį pamatė greitai atvažiuojantį „VW Passat“, tamsios spalvos, jei neklysta, kolega rankose laikė greičio matavimo prietaisą, atsidarė langą, automobilis pravažiavo pro jų automobilį ir buvo išmatuotas greitis. Transporto priemonė buvo sustabdyta už sankryžos, automobilį vairavo moteris, jei neklysta, ant galinės sėdynės vežėsi vaikus. Atsakydamas į klausimus parodė, jog sankryža buvo tuščia, buvo apie 9.00 val. ryto. Buvo darbo diena ne savaitgalis. Tokiu metu tas važiuojamas ruožas būnąs apytuštis. Moteris sakė, kad viršijo greitį, kadangi vežė vaikus į darželį, o vaikai susibarė, ar verkė. Ji pasakė, jei jis surašys, ji skųs šitą sprendimą ir viskas. Parodžius bylos medžiagą b.l. 19, parodė, jog prietaiso riba nustatoma nuo 72 km/h, kas nustatyta virš 72 km/h yra fiksuojama į atmintį. Jei greitis 50 km/h, tai prietaiso riba nustatyta 72 km/h, jei 60 km/h, tai 82 km/h. Iki 20 km/h transporto priemonės nestabdomos. Jis buvo už vairo, kolega matavo automobilio greitį. Jis pastebėjo greitai atvažiuojantį automobilį, žalias šviesoforas degė važiuoti tiesiai, o jie laukė, kol užsidegs rodyklė. 3-4 sekundes trūko, kol kolega „nušovė“ automobilį. Moteris važiavo nuo Kirtimų pusės, jie stovėjo, laukė.
Teismo posėdyje liudytojas Jurij Pliavgo parodė, jog asmeniškai M. K.-Žemaitienės nepažįsta. Dirbo su Ž. Brazdeikiu, stovėjo Gariūnų sankryžoje, kad sukti į kairę, matavo greitį, kas atvažiuoja, kas nuvažiuoja. Buvo užfiksuotas „VW Passat“ greitis, jį prisivijo, sustabdė, jis priėjo, prisistatė, paaiškino moteriai, ką ji pažeidė, kadangi ten leistinas greitis iki 50 km/h. Moteris sutiko, pasakė, kad ją vaikai sunervino. Surašė jie protokolą, kol rašė, moteris dar pribėgo prie jų automobilio, prašė, kad nerašytų protokolo, nes jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Paaiškino, kad užfiksuotas greitis, todėl protokolo negali nerašyti. Tada priėjo prie moters, davė surašyti paaiškinimą, moteris buvo pradėjusi konfliktuoti, bet įteikė jai protokolo kopiją ir išsivažinėjo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog moteris atvažiavo trečia juosta. Mašinų buvo nedaug. Per langą matuoja greitį. Automobilis buvo pravažiuojantis. Jis sėdėjo, matavo greitį, tai užtrunka mygtuko paspaudimą. Viskas truko 2-3 sekundes. Stovėjo prieš sankryžą, prieš pirmą stop liniją. Langas buvo atidarytas. Jis matavo nuvažiuojančių mašinų greitį, kolega nematavo, jis vairavo. Jie stovėjo, suko į kairę.
Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose M. K. – Ž. nurodė, jog neginčija aplinkybės, jog jos vairuojamo automobilio greitis galėjo viršyti nustatytąjį ribojimą, tačiau turi pagrįstų abejonių dėl to, ar policijos pareigūnai galėjo tinkamai užfiksuoti būtent 52 km/h greičio viršijimą, t.y. ar greitis galėjo būti fiksuojamas būtent tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h greičio ribojimas (kaip nurodyta protokole), o ne 70 km/h; ar policijos pareigūnų naudota greičio matavimo priemonė fiksavo greitį su 1 + km/h paklaida. M. K. – Ž. paaiškinimuose nurodė, jog 2014 m. sausio 10 d. Gariūnų gatve važiavo su bendru automobiliu srautu. Kadangi ryto metu eismas buvo pakankamai intensyvus, stebėjo kelią, o ne greičio matavimo prietaisus, todėl kai ją sustabdė kelių policijos pareigūnai, paties greičio viršijimo fakto neginčijo; dėl automobilio sustabdymo buvo sutrikusi, norėjo laiku nuvežti vaikus į vaikų darželį, nepavėluoti į darbą. Vėliau, pergalvojusi šio įvykio faktines aplinkybes, įvertinusi Gariūnų gatvės ženklinimo specifiką, padarė išvadą, jog yra neatitikimų, kurie leidžia pagrįstai abejoti protokole konstatuotomis aplinkybėmis. M. K. – Ž. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo turinys suponuoja, kad greičio viršijimas buvo užfiksuotas toje Gariūnų gt. dalyje, kurioje kelio ženklinimas nustato maksimalų 50 km/h greitį, todėl konstatavus 102 km/h greitį, skirtumas tarp faktinio ir leistino greičio yra 50 km/h. Paaiškinimuose nurodyta, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos Eismo organizavimo schemos matyti, kad Gariūnų gatvėje yra kelios atkarpos su skirtingais leistino greičio limitais – 50 km/h ir 70 km/h, todėl tai yra itin svarbi aplinkybė, kadangi nuo to, kuriame Gariūnų gatvės ruože yra matuojamas automobilio greitis, tiesiogiai priklauso ir skirtumas tarp leistino ir faktinio greičio. Ši aplinkybė akcentuota todėl, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad jos automobilio greitis buvo fiksuotas būtent tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas, o ne 70 km/h. Taip pat nurodoma, kad M. K. – Ž. žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su policijos ekipažo buvimo vieta bei kelio ženklinimo specifika, leidžia pagrįstai abejoti, ar fiziškai įmanoma užfiksuoti 102 km/h greičiu važiuojantį automobilį tame Gariūnų gatvės kelio ruože, kuriame galioja 50 km/h greičio ribojimas. Abejonės grindžiamos šiomis aplinkybėmis: 10 Gariūnų gatvės atkarpoje ties turgaviete ir kiek toliau į Vilniaus centro pusę 50 km/h greičio ribojimas yra tik Gariūnų- Jočionių sankryžoje ir tęsiasi labai trumpą atstumą -80 metrų nuo sankryžos, po to keičiasi kelio ženklinimas ir leistino greičio atkarpa didėja iki 70 km/h. M. K.- Ž. nurodo, jog pravažiuodama Gariūnų- Jočionių sankryžą policijos pareigūnų automobilį matė prie sankryžos, kairėje esančioje juostoje, iš kurios yra daromas kairysis posūkis. Kito policijos automobilio, kuris stovėtų, pvz. dešinėje kelio pusėje ir stacionariai kontroliuotų eismą, ji nematė. Iš to, ji daro išvadą, kad įvykį fiksavę policijos pareigūnai tikslingai nereguliavo eismo ir greičio netikrino. M. K. – Ž. nuomone, žinant, kad 50km/h greičio ribojimas tęsiasi viso labo 80 metrų, bei darant prielaidą, kad protokole nurodytas 102 km/h greitis teisingas, reiškia, jog policijos pareigūnai turėjo apie 3 sekundes tam, kad užfiksuoti jos automobilio greitį, kas reiškia, jog norint užfiksuoti jos automobilio greitį pareigūnai turėjo jau rankose laikyti matuoklį, kuris turėjo būti paruoštas įjungtas ir nukreiptas į ją. Nebūdami tinkamai pasiruošę policijos pareigūnai negalėjo spėti užfiksuoti automobilio greičiau per 3 sekundes, net jei matuoklis greitį fiksuoja per 0,3 sekundes. Žinant, jog policijos patrulis važiavo kraštutine kaire juosta, skirta posūkiui į Gariūnų turgavietę, darytina išvada, jog policijos pareigūnai greitį matavo ne stacionariuoju, o patruliniu režimu, dėl to, jie tiesiog negalėjo spėti užfiksuoti 102 km/h važiuojančio automobilio tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h greičio ribojimas. M. K. – Ž. taip pat daro išvadą, jog jos automobilio greitis buvo fiksuojamas jai nuvažiuojant, t.y. iš galo, o fiksuojant greitį iš galo, yra neįmanoma tiksliai įvertinti, kokiu momentu automobilis kerta liniją, nuo kurios leistinas greitis padidėja nuo 50 km/h iki 70 km/h. Jos nuomone reikšmės turi ir ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai ją sustabdė tik už 1 km nuo 50 km/h greičio ribojimo pabaigos, kur galiojo 70 km/h greičio ribojimas, kas patvirtina, jog policijos ekipažas jai važiuojant 50 km/h greičio ribojimo ruožu manevravo kairėje važiuojamosios dalies juostoje bei fiksavo jos automobilio greitį iš galo. M. K. – Ž. nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja tai, jog dėl užimamos policijos pareigūnų padėties bei greičio ženklų išdėstymo jos automobilio greitis greičiausiai buvo užfiksuotas toje Gariūnų gatvės atkarpoje, kurioje galiojo 70 km/h greičio ribojimas. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog protokole yra pažymėta, kad greičio matuoklio „BERKUT R 0611412“ rodmenų paklaida yra + 1 km/h, kad prieštarauja minėto matuoklio patikros sertifikate Nr. 1236200 bei matuoklio techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4.2 dalies 3 punkte nurodomai + 2 km/h paklaidai. Iš teismui pateiktos instrukcijos, matuoklio paklaida priklauso nuo režimo, kuriuo yra fiksuojamas greitis, t.y. stacionaraus režimo ar patrulinio( iš judančios transporto priemonės, kurioje sumontuota sistema) režimo. Pažymima, kad 2014 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma, kokiu režimu pareigūnai matavo greitį, tačiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareigūnai greitį galėjo matuoti ne stacionariu, o patruliniu režimu, todėl turėtų būti taikoma + 2 km/h matuoklio rodmenų paklaida, kas reikštų, kad jos automobilio greitis galėjo ir neviršyti 100 km/h. Todėl, net ir jei būtų konstatuota, kad policijos pareigūnams pavyko užfiksuoti jos automobilio greitį atitinkamame Gariūnų gatvės ruože, nagrinėjamu atveju, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, o pagal ATPK 124 straipsnio 4 ar 5 dalį. M. K. – Ž. taip pat nurodo, kad tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad bylos medžiagoje pakanka įrodymų, paneigiančių abejones, protokole nurodyto greičio viršijimo tikslumu, prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti automobilį. Nurodo, kad jos šeimą sudaro 4 asmenys, augina dvi dukras (3 ir 5 metų), gyvena Vilniaus užmiestyje Žydiškių km., kuris nuo miesto centro yra nutolęs apie 25 km, ir pro kurį nevažiuoja joks viešasis transportas, todėl netekus teisės vairuoti būtų labai apsunkintas susisiekimas su miestu, vaikų nuvežimas į darželį- lopšelį, jos nuvykimas į darbovietę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos sutuoktinio darbas yra susijęs su pakankamai dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis ne visada galėtų pasirūpinti jos ir vaikų nuvežimu. Taip pat pažymi, jog pažeidimo pobūdis nėra sunkus, kad greičio viršijimas užfiksuotas darbo dieną, kai eismas yra labai intensyvus, ir tai rodo, kad ji važiavo su srautu, nesistengė visų aplenkti, ir dėl mažų atstumų tarp greičio ribojimų pradėjo pagreitėjimą anksčiau nei buvo galima.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio specialisto Žilvino Brazdeikio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. sausio 10 d., dirbant kartu su vyr. patruliu J.Pliavgo, apie 8.54 val., Gariūnų- Jočionių gt. Sankryžoje buvo užfiksuotas automobilis VW Passat, greitis 102 km/h. Sustabdžius automobilį VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. M. K. – Ž., supažindinus su prietaiso rodmenimis bei paaiškinus, kad šioje atkarpoje važiavimo greitis yra leistinas tik 50 km/h, buvo surašytas ATPK protokolas. Vairuotoja dėl pažeidimo apeliavo į savo mažamečius vaikus, kuriuos vėluoja nuvežti į vaikų darželį, bei į pareigūnų žmogiškumą, kad įspėtų, paleistų. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vairuotojai jau buvo kartą atimta teisė vairuoti (b.l. 4).
Greitis matuotas mobilaus greičio matuokliu „BERKUT R 0611412“ (b.l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1236200 matyti, kad greičio matuoklis „Berkut R 0611412“ 2013-04-03 patikros protokolu (registracijos Nr. 118), pripažintas tinkamu. Patikros sertifikate nurodyta, jog minėto MP matavimo ribos (20-250) km/h paklaida; stacionarus režimas + 1 km/h, patrulinis režimas + 2 km/h. Patikros sertifikatas galioja iki 2014-04-02 (b.l. 3).
Iš byloje esančio Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklio Berkut metrologinio įteisinimo“ matyti, kad patvirtintas tipas ir į Lietuvos matavimo priemonių registrą Nr. 2-1942:2001 įrašytas Rusijos firmos „Olvija“ transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklis Berkut (modifikacijos Berkut R, Berkut P (b.l. 18).
Iš radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“, Nr. 0611412 vidinėje atmintyje išsaugotų fiksuotų pažeidimo duomenų matyti, jog 2014 m. sausio 10 d. buvo fiksuoti 2 pažeidimai: 1) 08:54 val., maksimalus greitis 72, pažeidėjo greitis 102 km/h, greitis viršytas 30 km/h; 2)10:07 val., maksimalus greitis 82 km/h, pažeidėjo greitis 103 km/h, greitis viršytas 21 km/h (b.l. 19).
Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje (toliau - Instrukcija) nurodyta, jog radiolokacinis transporto priemonių greičio matavimo prietaisas (toliau - greičio matuoklis „Berkut“) skirtas transporto priemonių greičio kontrolei – automobilių sraute maksimaliu greičiu pasirinkta kryptimi judančių (greičio taikinys) ar maksimalų signalą atspindinčių (artimas taikinys) transporto priemonių nuotoliniam greičio matavimui. Priklausomai nuo matuoklio konstrukcinio varianto greitį galima matuoti stacionariame ar patruliniame režime. Greičio matuoklio konstrukciniai variantai: „Berkut R“ (su rankena)– greičio matuoklis laikomas rankoje, „Berkut P“ (su nuotolinio valdymo pultu) – greičio matuoklis pritvirtintas ant kronšteino, įrengiamas patruliniame automobilyje (1 p.). Matavimo priemonės konstrukcijoje nurodyta, jog greičio matuoklio „Berkut“ tipo automobilių greičio matuoklis - tai radiolokacinis prietaisas, kurio veikimo principas pagrįstas Doplerio efektu. Aukšto dažnio signalas, atspindėtas nuo spinduliavimo zonoje esančio judančio objekto, keičia savo dažnį proporcingai objekto greičiui. Radiolokacinis modulis yra vientisame mechaniškai atspariame korpuse su tvirtinimo elementais. Jame patalpintas mikrobanginis modulis ir mikroprocesorinis valdymo įrenginys signalams apdoroti. <...>. Radiolokacinis modulis neturi valdymo ir indikacijos organų. Jis skirtas dirbti kartu su išoriniais įrenginiais – rankena ar nuotoliniu valdymo pultu. Ryšys su išoriniais įrenginiais užtikrinamas ryšio jungtimi.<...>. Radiolokacinis modulis matuoja greitį pagal išorinio įrenginio komandą ir pagal šio įrenginio atitinkamai nustatytus parametrus. Atlikus matavimus, greičio matuoklis rezultatus perduoda į išorinį įrenginį. Radiolokaciniame modulyje įrengti vidiniai gedimų diagnostikos ir teisingų rezultatų duomenų mainų tarp matuoklio ir išorinio įrenginio testai.
Greičio matuoklis Berkut R skirtas matavimams stacionariniame ir patruliniame režime, matuoklį laikant rankenoje ir jį nukreipiant kontroliuojamo objekto kryptimi. Matavimų rezultatų sindikavimui ir matuoklio valdymui prie radiolokacinio modulio pritvirtinama speciali rankena su maitinimo, valdymo ir indikacijos įtaisais (3.1 p.). Greičio matuoklio techninėje charakteristikoje nurodyta, jog Berkut R stacionariame režime greičio matavimo palaida neviršija + 1 km/h (4.1.3 p.), o patruliavimo režime greičio matavimo paklaida neviršija 2+ km/h (4.2.3 p.) Greičio matuoklyje Berkut R parametrai parenkami ir matavimo rezultatai indikuojami valdymo skydeliu rankenoje ( 6.1 punktas). Minėtos instrukcijos 8 punkte „Greičio matavimas“ nurodyta, kad greitis matuojamas įjungus matuoklyje maitinimą ir suderinus matuoklį pasirinkus tinkamus parametrus.<...>. Bet kuriuo atveju užfiksuota greičio reikšmė, ją atitinkantys parametras ir laikas bus užfiksuoti atmintyje (b.l. 20-28).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. – Ž. išreiškė abejones dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kad jos automobilio greitis buvo fiksuotas būtent tame Gariūnų kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas, tačiau liudytojai Ž.Brazdeikis ir J.Pliavgo parodė, kad M. K. – Ž. vairuojamo automobilio greičio viršijimas buvo užfiksuotas Gariūnų – Jočionių gatvių sankryžoje, jie stovėjo ties pirma žymėta linija, liudytojai nurodė, jog iš tolo pamatė atskubantį automobilį, dėl to ėmė matuoti jo greitį, kitų automobilių tuo metu greta nebuvo, t.y. automobilių srauto tokiu metu jau nebuvo, kas paneigia M. K. – Ž. versiją, jog ji važiavo automobilių sraute. Pareigūnai išsamiai išdėstė visas aplinkybes, jų parodymai tarpusavyje sutampa, taip pat sutampa su tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo pateiktas greičio matuoklio sertifikatas, aprašymas, išklotinė. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai asmeniškai M. K. – Ž. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti jų parodymų nepatikimais. Iš teismui su rašytiniais M. K. – Ž. paaiškinimais pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento pranešimo matyti, kad Gariūnų gatvė buvo rekonstruota (2013-02-27 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130227-00120) ir joje buvo nustatyta eismo organizavimo schema. Iš Eismo organizavimo schemos iš projekto Nr. VP 12-10 kopijos, matyti kad Gariūnų – Jočionių gatvių sankryžoje galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas. Iš greičio matavimo prietaiso vidinėje atmintyje išsaugotų duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 10 d. 08:54 val., buvo fiksuotas pažeidimas, ir nurodyti parametrai - maksimalus greitis 72, pažeidėjo greitis 102 km/h. Šių duomenų pagrindu bei vadovaujantis Instrukcija darytina išvada, kad greičio matuoklis „Berkut R“, Nr. 0611412 buvo suderintas pareigūnams pasirinkus atitinkamus parametrus, t. y. tame kelio ruože maksimalų leistiną greitį, t.y. 70 km/h, taikant patruliavimo režime greičio matavimo paklaidą (2+ km/h). Kaip nurodė ir pati pažeidėja, ji buvo sustabdyta kelio ruože su 70 km/h greičio ribojimu. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, darytina išvada, jog M. K.- Žemaitienė padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, kuris kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį. M. K.- Ž. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 133 punkto reikalavimus.
M. K. – Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. M. K. – Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį: asmuo vairuodamas viršijo nustatytą greitį, atsižvelgiama į viršytą greitį, į M. K. –Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į M. K. –Ž. asmenybę: 36 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbanti, ištekėjusi, auginanti 2 vaikus, bausta administracine tvarka (b.l. 6-7), duomenų apie teistumą nepateikta. M. K. –Ž. prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti automobilį. Nurodė, kad jos šeimą sudaro 4 asmenys, augina dvi dukras (3 ir 5 metų), gyvena Vilniaus užmiestyje Žydiškių km., kuris nuo miesto centro yra nutolęs apie 25 km, ir pro kurį nevažiuoja joks viešasis transportas, todėl netekus teisės vairuoti būtų labai apsunkintas susisiekimas su miestu, vaikų nuvežimas į darželį- lopšelį, jos nuvykimas į darbovietę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos sutuoktinio darbas yra susijęs su pakankamai dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis ne visada galėtų pasirūpinti jos ir vaikų nuvežimu. Taip pat pažymi, jog pažeidimo pobūdis nėra sunkus, kad greičio viršijimas užfiksuotas darbo dieną, kai eismas yra labai intensyvus, ir tai rodo, kad ji važiavo su srautu, nesistengė visų aplenkti, ir dėl mažų atstumų tarp greičio ribojimų pradėjo pagreitėjimą anksčiau nei buvo galima. Šios M. K. – Ž. nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, dėl ko reikėtų taikyti švelnesnę nei įstatymo numatyta, nuobaudą, be to, kaip matyti, ji pati vyksta į komandiruotes (b.l. 10) ir tuo metu vaikais rūpinasi kažkas kitas, yra bausta už KET pažeidimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. K. – Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti M.K. – Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.