- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-1495-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10218-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- L. P., R. Š., D. P.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį (patikslintus ieškinio reikalavimus) atsakovams L. P., R. Š., nepilnametei atsakovei D. P., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. P., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, 2 200,57 Lt skolos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. P., R. Š., nepilnametei atsakovei D. P., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. P., prašydamas nutraukti 2007 m. spalio 12 d. su atsakove L. P. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus L. P., R. Š. ir D. P. iš buto, esančio Karaliaučiaus g.9-10, Vilniuje su atsakovams priklausančiu turtu ir nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir R. Š. skolą 1 321,09 Lt, tame tarpe 1 264,20 Lt nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir 56,89 Lt delspinigių, o taip pat 879,48 Lt skolą už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bei kitas su tuo susijusias išlaidas, nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu tenkino iš dalies : atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2007 m. spalio 12 d. sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.1-39-N07/0570 nutraukimo ir atsakovų L. P., D. P. ir R. Š. iškeldinimo iš buto, esančio Karaliaučiaus g.9-10, Vilniaus mieste; priteisė solidariai iš atsakovų L. P. ir R. Š. ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai 505,68 Lt nuomos mokesčio, 879,48 Lt skolą už karštą vandenį ir šilumos energiją (įsiskolinimo laikotarpis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.), 36,40 Lt delspinigių, viso 1 421,56 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt vieną litą 56 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1421,56 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovai tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už nuomojamą butą, dėl ko susidarė įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Nurodė, kad nuomos mokestis skaičiuotinas, remiantis nuomos sutarties sąlygomis, LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 10 str. nuostatomis ir 2001 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr.472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovai naudojasi socialiniu būstu nuomos sutarties pagrindu, jų turtinė padėtis, pateikti dokumentai apie turimą turtą ir gaunamas pajamas patvirtina teisę į socialinį būstą, o ta aplinkybė, kad nebuvo pateikti tam tikri ieškovo reikalaujamo dokumentai, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog atsakovai prarado teisę naudotis socialiniu būstu ir nutraukti nuomos sutartį vien tik remiantis ieškovės nurodytais pagrindais (Civilinio kodekso 1.5 str.). Pagrindas socialiniam būstui išnuomoti yra asmens (nuomininko) turtinė padėtis. Nurodė, kad laikomas nepagrįstu ieškovės pateiktas į bylą nuomos mokesčio skolos paskaičiavimas, kadangi atsakovai atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu. Teismas taip pat nurodė, kad neesant įstatymo nustatytų pagrindų nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą, ieškinys dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo netenkinamas (Civilinio kodekso 6.217, 6.611 str.). Kadangi netenkinamas šis reikalavimas, nėra pagrindo iškeldinti atsakovus ir nuomojamo socialinio būsto. Nurodo, kad atsakovų pateikti dokumentai apie turtinę padėtį - gaunamas pajamas, turimą turtą patvirtina jų teisę į socialinį būstą, t.y. nepasikeitė sutarties sudarymo metu nuomininkų turtinė padėtis ir išliko teisė į socialinį būstą. Ta aplinkybė, kad nebuvo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinantys dokumentai nesuteikia pagrindo pripažinti nuomos sutartį pasibaigusia ir tuo pagrindu atsakovus iškeldinti iš buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 107-114). Apeliantas nurodo, jog spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo teismas nepagrįstai nevertino ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl nuomos mokesčio mažinančio 0,4 koeficiento taikymo sąlygų ir tvarkos. Pagal įstatymo 10 str. 1 d., 8 str. 1 d. ir 2001-04-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr.472 (nutarimo redakcija nuo 2011-08-24) „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1, 2.3 p. nuostatas dėl 0,4 nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo - nuomininkas turi atitikti socialinio būsto nuomininko statusą, kuris pagal Įstatymo 11 str. 4 d. turi būti patvirtintas kas tris metus. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino pagal Įstatymo 10 str. 1 d. priimto Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 10 p. nuostatų, kad nuomos mokestį mažinantis koeficientas netaikomas „socialinio būsto nuomininkams [...] nepateikusiems rašytinio prašymo ir duomenų apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo nustatyta tvarka deklaruota turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių)“. Kaip nustatyta byloje ir ką teismas pažymi sprendimo motyvuojamojoje dalyje, atsakovai socialinio būsto nuomininko statuso nuomos sutarties ir Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepatvirtino nepateikdami atitinkamų dokumentų, dėl ko socialinio būsto nuomos mokesčio dydį mažinantis koeficientas, skaičiuojant nuomos mokestį, atsakovams ir nebuvo taikomas — tam nebuvo įstatyminių ir sutartinių prielaidų. Pažymi, kad atsakovams iki kreipimosi į teismą buvo siunčiami atitinkami įspėjimai, tačiau atsakovai į juos nereagavo. Konstatuotina, kad atsakovai pažeidė nuomos sutarties 12 ir 13 punktų, Įstatymo 10 str. 1 d., 8 str. 1 d. sąlygas nepateikdami dokumentų, o teismas nepagrįstai taikė nuomos mokestį mažinantį koeficientą sumažindamas ieškovo reikalaujamą priteisti nuomos mokestį. Nurodo, kad ieškovas pagrįstai nuomos mokestį mažinantį koeficientą galėjo taikyti tik nuo atsakovo prašymo dėl socialinio būsto nuomos (jos pratęsimo) pateikimo ieškovui dienos ir, atitinkamai, negalėjo taikyti koeficiento iki prašymo/teisės į socialinį būstą patvirtinimo pateikimo dienos priskaičiuotam nuomos mokesčiui. Taip pat nurodė, kad nuomos sutarties 12, 13 punkte, Įstatymo 8 str., Gyventojų turto deklaravimo (statymo 2 str. 2 d., 7 str. nustatyti dokumentai, suteikiantys pagrindą patvirtinti teisę į socialinį būstą ir taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą, nebuvo pateikti nei bylos nagrinėjimo metu, kaip ir nėra pateikti apeliacinio skundo surašymo dienai, dėl ko pagrindo Įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, kad atsakovai turėjo/turi socialinio būsto nuomininko statusą ir jam gali būti taikomas koeficientas nėra. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių, rašytinių įrodymų, kad atsakovai (į)vykdė prievolę pateikti Sutarties 12 p. nurodytus dokumentus Ieškovui Sutarties 13 p. nustatytais terminais ar vėliau. Dokumentai buvo/yra reikalingi įvertinti nuomininkų pajamas bei turimą turtą bei vadovaujantis Įstatymo ir LR Vyriausybės 2003-05-28 nutarimu Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ (toliau - Nutarimas) nuostatomis patvirtinti teisę į socialinį būstą. Nutarimo 2.1.3. punkte nustatyta, kad turi būti deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) prieš atitinkamo prašymo pateikimo dieną. Sutarties 12 punkte nurodytų dokumentų atsakovai nepateikė nei iki civilinės bylos iškėlimo (t.y. nuo 2010 metų), nei bylos nagrinėjimo metu, todėl nebuvo galima (į)vertinti atsakovų materialinės padėties ar patvirtinti atsakovų teisės į socialinį būstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutarties galiojimo terminas pagal Įstatymo 11 str. 4 d. ir nuomos Sutarties 40.2 punkto nuostatas buvo apibrėžtas nuomininko veiksmais nustatytais terminais pateikiant teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodo, kad teismas nesprendė/neišsprendė klausimo(-ų) dėl atsakovų teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimo Įstatyme ir nuomos sutartyje nustatyta tvarka nepateikus. Priėmus Sprendimą, liko neišspręsta, kada ir kokius dokumentus atsakovai turi ar turės pateikti ieškovui, patvirtinant jų teisę į socialinio būsto nuomą pagal Sutartį ir Įstatymą, ar atsakovams šis nuomos sutarties ir Įstatymo reikalavimas iš viso taikomas, ar teismo iniciatyva nuomos mokesčio mažinančio koeficiento pritaikymas priimant Sprendimą yra teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimas Įstatymo nustatyta tvarka ir kt. Liko neišspręstas ir klausimas, ar atsakovams ligi šiol nepateikus Įstatyme ir nuomos sutartyje nustatytų teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančių dokumentų, už buto nuomą skaičiuojant einamuosius nuomos mokesčius, koeficientas taikomas ar netaikomas.
Atsiliepimas
Atsakovai L. P. ir R. Š. atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo visiškai nemotyvavo. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė, todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovų lengvatinę teisę nuomotis socialinį būstą, konstatavo, kad nuomos mokestis skaičiuotinas, remiantis nuomos sutarties sąlygomis, LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 10 str. nuostatomis ir 2001 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr.472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, kad nebuvo pateikti tam tikri ieškovo reikalaujami dokumentai, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog atsakovai prarado teisę naudotis socialiniu būstu ir nutraukti nuomos sutartį vien tik remiantis ieškovės nurodytais pagrindais. Šiuo atveju yra susidariusi situacija, kuomet atsakovai pažeisdami sutartį (12 p.) bei LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 10 str. nuostatas nėra pateikę privalomų duomenų patvirtinančių jų teisę į socialinį būstą, o pirmosios instancijos teismas tokio įpareigojimo atsakovams nenustatė. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atsakovų teisę į socialinį būstą patvirtina dokumentai apie atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja sutarties 12 p. nuostatoms bei LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 ir 10 str. tokios teisės patvirtinimo tvarkai. Tokiu atveju susidaro neapibrėžta teisinė situacija, kuomet teismui konstatavus, kad atsakovams nevykdant periodinės pareigos teikti sutartyje aptartus dokumentus, patvirtinančius atsakovų teisę gyventi socialiniame būste, tampa neaišku, kokiu atveju ir kokius dokumentus atsakovai turi ir ar turės pateikti ieškovui, siekiant patvirtinti atsakovų teisę į socialinio būsto nuomą pagal sudarytą sutartį (sutarties 12 p.) ir pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo bei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas.
Taip pat teismui priteisus iš atsakovų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-01-31 už būsto nuomą ir einamuosius mokesčius taikant mokesčių mažinimo koeficientą, lieka neaišku, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojami tolimesni mokesčiai, kuomet įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtinta atsakovų teisė į socialinio būsto nuomos mokestį mažinantį koeficientą, taip pat ar mokesčio mažinimo koeficientas taikytinas tik iki sprendimo priėmimo susidariusiems įsiskolinimams ar ir už mokesčius ateityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovų teisė į socialinį būstą, o taip pat į mokesčių mažinimą nėra patvirtinta LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo numatyta tvarka. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti reikalinga įvertinti atsakovų duomenis ir jų atitikimą LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo prasme ir išspręsti ginčą iš esmės, kas negali būti padaryta apeliacinės instancijos teisme, nes reikalinga surinkti aplinkybes, apie atsakovų atitikimą LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui, patvirtinančius ar paneigiančius duomenis. Tokiu būdu siekiant užtikrinti šalių teisę į apeliaciją, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad neatskleista bylos esmė. Dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.