Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-28 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018-06-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-28 nuosprendžiu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo taip pat nuteistas K. P., tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad su K. P., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, 2018-09-24, apie 22 val., atėjo pas nukentėjusiąją V. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Veikdami pagal susitarimą, K. P. pasiliko laiptinėje stebėti ir saugoti aplinką, o M. P. užėjo į nukentėjusiosios V. Š. butą ir paprašė parduoti cigarečių. V. Š. atsisakius parduoti cigarečių, M. P. sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir pradėjo ją smaugti, sukeldamas fizinį skausmą, dėl to V. Š. prarado sąmonę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, į butą atėjo K. P. ir abu kaltinamieji pagrobė 260 Eur vertės V. Š. turtą: M. P. pagrobė moters rankinėje buvusią 30 Eur vertės piniginę ir joje buvusius pinigus – 180 Eur, o K. P. nuo stalo pagrobė 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgusi į tai, kad M. P. apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo atsisakymą skirti jam psichiatrinę ekspertizę bei nesutinka su paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei jos vykdymo neatidėjimu, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisakys.

Dėl psichiatrinės ekspertizės M. P. neatlikimo

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą atlikti psichiatrinę ekspertizę ir nebuvo įsitikinta, kad M. P. suprato savo veiksmus darydamas nusikaltimą, nes nuteistajam ne kartą buvo diagnozuotas elgesio sutrikimas. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog M. P. ne kartą buvo diagnozuotas elgesio sutrikimas. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2018-10-17 rašto „Dėl informacijos“ (b. t. 2, b. l. 32) nustatyta, kad M. P. lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre nuo 2000-02-28 iki 2006-06-20, diagnozė: veiklos ir dėmesio sutrikimas; nuo 2008-06-27 iki 2009-06-25, diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas; nuo 2010-11-05 iki 2011-01-07, diagnozė: nesocializuotas elgesio sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas; 2011-03-07, diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas.

6. Šiuo metu galiojantis BPK nenumato privalomo psichiatrinės ekspertizės skyrimo atvejų. Šio klausimo sprendimas priskirtas teismo diskrecijai, išskyrus tokius atvejus, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo siųsti tokį asmenį psichiatrinei teismo ekspertizei (BPK 141, 396 straipsnis). Visais kitais atvejais teismas psichiatrinės ekspertizės paskyrimo klausimą sprendžia BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 286 straipsnis numato, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Nuteistojo M. P. gynėja pirmosios instancijos teisme pateikė žodinį prašymą dėl ekspertizės nuteistajam M. P. skyrimo, prašymą motyvavo tuo, jog nuteistasis gydėsi psichikos sutrikimą, kuris galėjo turėti įtakos jo veiksmų suvokimui ir jų valdymui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turėjo išspręsti du klausimus – medicininį ekspertizės skyrimo pagrindo nustatymą ir teisinį ekspertizės skyrimo pagrindą. Medicininiam pagrindui nustatyti reikia įvertinti pateiktas pažymas iš gydymo įstaigų. Jose esantiems duomenims įvertinti reikalingos specialios žinios.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog dar ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyresnioji tyrėja K. M. kreipsi dėl specialisto išvados, ar M. P. tikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę, pateikimo (b. t. 2, b. l. 36–37). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus gauta 2018-11-06 specialisto išvada Nr. 95TPK-485 (b. t. 2, b. l. 41), jog M. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje M. P. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, padarė išvadą, kad M. P. dėl jam 2011 metais diagnozuoto laikino ir praeinančio nuotaikos sutrikimo, sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.

8. Taigi, atsižvelgęs į tai, jog paskutinį kartą M. P. psichikos sutrikimas buvo diagnozuotas 2011 metais, teismo psichiatrijos ekspertas, įvertinęs ir šį sutrikimą, pateikė išvadą, jog M. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, M. P. gynėja naujų duomenų apie M. P. psichikos sveikatą ar jo gydymąsi nepateikė, nenurodė ekspertizės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. P. nėra pagrindo skirti ekspertizę. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė M. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Dėl laisvės atėmimo bausmės M. P. dydžio bei jos vykdymo atidėjimo

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti M. P. prašymą dėl bausmės švelninimo ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam M. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau būtina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra asmens prisipažinimas kaltu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju abu nuteistieji davė nenuoseklius, vienas kitam prieštaraujančius parodymus. Be to, nuteistasis M. P. 2019-02-14 vykusiame teisiamajame posėdyje nurodė, jog prisipažįsta tik iš dalies (b. t. 2, b. l. 182).

11. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas, kaltinamasis, be to, kad po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškia teismui, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus, taip pat turi sutikti, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nagrinėjamu atveju, be to, kad 2019-02-14 teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti abiejų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, M. P., net gynėjai informavus jį apie tokiu atveju negalimumą taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pageidavo užduoti klausimus nukentėjusiajai, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nutarė atlikti įrodymų tyrimą bendra tvarka. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, jog M. P. taip pat nesutiko ir su iš nukentėjusiosios V. Š. pagrobtos 180 Eur pinigų sumos dydžiu, kurį baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistasis pagrobtos sumos nekvestionuoja. Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kad nuteistasis M. P. prisipažino esąs kaltas, todėl, atsižvelgus į tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas bendra tvarka, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam nepagrįstai netaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

12. M. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 5 kartus teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, M. P. anksčiau taip pat teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Teistumas M. P. neišnykęs. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir kaip sunkinančias M. P. baudžiamąją atsakomybę aplinkybes nurodė tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog M. P. baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 12–13), beveik visos ankstesnės M. P. padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo nukreiptos į nuosavybę (plėšimus, vagystės), M. P. taip pat teistas už sunkų bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, žiaurų elgesį su gyvūnais. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas tik 15 metų), tai rodo, kad M. P. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

14. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, M. P. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, vien tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos M. P. nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

15. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, pažymėtina ir tai, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta būtina sąlyga laisvės atėmimo bausmės atidėjimui – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o įvertinus išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo padarytos veikos bei jo asmenybės pavojingumo, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei teistumų skaičių, administracinį baustumą, konstatuotina, jog išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto advokatės prašymą grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui, kad apklaustų tame pačiame name kaip nukentėjusioji gyvenančią merginą, kuri nurodė, jog įsigyja kontrabandines cigaretes iš nukentėjusios. Nuteistojo vertinimu, tokiu būdu nesudaryta galimybė įrodinėti, kad pati nukentėjusioji savo nuolatiniu elgesiu sudarė sąlygas nusikalstamai veikai įvykdyti, tai būtų apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo M. P. gynėja advokatė A. Mačernytė 2018-12-12 pranešimu (b. t. 2, b. l. 109) informuota, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ji kaip gynėja turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Pranešime nurodyta, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga gali susipažinti iki 2018-12-14. Tyrėja pranešime taip pat nurodė, jog prašo, kad gynėja iki 2018-12-12 praneštų, ar pageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei nurodo, jog negavus iki nurodytos datos prašymo, bus laikoma, kad susipažinti su bylos medžiaga gynėja nepageidauja. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nuteistojo M. P. gynėja būtų pareiškusi norą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei teikusi prašymus ikiteisminį tyrimą papildyti.

18. 2018-12-07 Paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolu (b. t. 2, b. l. 113) nuteistasis M. P. taip pat informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą bei jam nurodyta, jog prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga proceso dalyviai turi teisę pateikti iki 2018-12-12, susipažinti ir prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą iki 2018-12-14. M. P. nurodė, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidauja.

19. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi, kaip matyti, tiek baudžiamojo proceso paskirtis suponuoja pareigą, kad baudžiamasis procesas neužsitęstų, būtų operatyviai, per trumpiausią laiką atliktas ikiteisminis tyrimas bei nustatyti nusikalstamas veikas padarę asmenys.

20. Tiek nuteistajam, tiek jo gynėjai buvo suteikta teisė teikti prašymus ikiteisminio tyrimo papildymui, todėl, jeigu nuteistasis ir (ar) jo gynėja manė, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti „tame pačiame name kaip nukentėjusioji gyvenančią merginą, kuri nurodė, jog įsigyja kontrabandines cigaretes iš nukentėjusios“ bei ją apklausti, šie prašymai turėjo būti pareikšti ikiteisminio tyrimo metu. Tokio prašymo pareiškimas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra nesuderinamas su baudžiamojo proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais, baudžiamojo proceso paskirtimi, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog taip bus vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, pagrįstai šį prašymą atmetė.

21. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje net ir nustačius aplinkybę, jog nukentėjusioji iš tiesų prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, būtų pagrindas nukentėjusiąją traukti administracinėn atsakomybėn, tačiau ši aplinkybė nebūtų teisiškai reikšminga nagrinėjant M. P. padarytą nusikalstamą veiką bei nebūtų jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi M. P. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nustatytos dvi M. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, M. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-28 nuosprendžio dalis, kuria M. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą atmesti.