Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-791/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
1-121-791/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-791/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36884-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.2; 1.1.6.6.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei ir Eglei Bubėnienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. M. 2017 m. liepos 21 d. apie 19.30 val. Alytuje, Statybininkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "Isuzu" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės girtumas, t. y. pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 7536/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo tėviškėje (duomenys neskelbtini). Su iš Norvegijos grįžusiu draugu išgėrė degtinės ir alaus. Paskambino žmona, kuri pasakė, kad namuose įvyko avarija, kranas praleidžia vandenį, gali apsemti kaimynus. Jis sėdo į automobilį ir važiavo namo į Alytų. Vairavo jam priklausantį automobilį. Alytaus mieste Statybininkų gatvėje apie 19.30 val. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Panašius parodymus kaltinamasis R. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017-07-21 dirbo kartu su kolege V. L.. Apie 19.30 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Radžiūnų k., Alytaus r. važiuoja automobilis "Isuzu", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuojant į nurodytą budėtojo vietą, Statybininkų gatvėje, jau Alytuje pastebėjo nurodytą automobilį. Jis įjungė mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius ir automobilį sustabdė. Stabdomas automobilis sustojo iš karto. Jis priėjo prie automobilį vairavusio R. M., prisistatė ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl pasiūlė pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Alkotesteris parodė virš 2 promilių girtumą, su parodymais vairuotojas sutiko. Netrukus R. M. pristatė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kraujo paėmimui. R. M. neneigė, kad būdamas girtas vairavo automobilį, labai gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 22-23).

Iš Alytaus apskrities KPS Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-07-21 apie 19.30 val. patruliuojant ekipaže PUNIA-1821 kartu su V. L. iš Alytaus AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Radžiūnų link Alytaus važiuoja automobilis Isuzu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė Statybininkų gatvėje. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. 19.35 val. vairuotojas buvo testuojamas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0012, patikros liudijimo Nr. 0590385. Alkotesterio parodymai 2.19 promilių. Vairuotojas buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę girtumui nustatyti. Automobilį Isuzu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. M. gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Isuzu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Alytuje, Statybininkų gatvėje (b. l. 8-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7536/2017 ( 01) konstatuota, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio (b.l. 16).

Iš pažymos dėl registruotos kelių transporto priemonės nurodyta, kad keleivinio automobilio Isuzu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Iš 2017-07-21 nutarimo matyti, kad automobilis Izusu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugojimui P. M. (b. l. 19-20).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina R. M. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. M. vairavo transporto priemonę Izusu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies, požymius.

Civilinio ieškinio nėra

Bausmės skyrimo klausimai

Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

BK 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. R. M. pirmą kartą padarė šį nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis R. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, taip pat nėra duomenų dėl padarytos žalos. Laikytina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Įvertinęs visus kaltinamojo R. M. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje yra vieną kartą baustas, tai yra 2012-12-14 dėl prekybos civilinėmis pirotechnikos priemonėmis pažeidimo, nuobauda negalioja, nėra duomenų apie praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 65). R. M. dirba, buvusios ir esamos darboviečių charakterizuojamas teigiamai (b.l. 67,68). Yra (duomenys neskelbtini) narys, turintis šioje visuomeninėje organizacijoje pareigas, kurias atlieka tinkamai, turintis autoritetą (b.l. 66). Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl savo poelgio labai išgyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas yra gavęs kaltinamojo R. M. ir laiduotojo R. I. prašymus atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojo R. I. atsakomybėn pagal laidavimą (b.l. 94-95, 96-97).

R. I. yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo R. M. tiesioginis vadovas, charakterizuojamas teigiamai (96-99, 105-107). Teismas, įvertinęs R. I. prašymo turinį, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad R. I. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojui I. I. be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 str., BPK 254 str. 5 d.).

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismo vertinimu R. M. skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotina R. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Isuzu“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2.17 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. M. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jis praeityje už šiukščius pažeidimus nėra baustas, taip pat nėra duomenų, kad būtų pažeidinėjęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, į tai, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, dirba, darbas susijęs su vykimu į darbo objektus, esančius kitose vietovėse, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas spendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. nustatytas 2,17 promilės etilo alkoholio, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 17). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas nėra įmanomas. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Isuzu“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. M. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip nurodė pats kaltinamasis ir jo gynėjas, automobilio vertė šiuo metu siekia apie 1000 – 1200 eurų, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą be užstato. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad automobilis yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, ir kad šis automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Tuo labiau, kad šis automobilis registruotas R. M. vardu. Kaip nurodė kaltinamasis, jo sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijusi, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar kaltinamojo sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.

Baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju būtinas. Kartu pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, ši baudžiamoji poveikio priemonė turi ir turtinę paskirtį, kuria siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi, automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia.

Kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimas - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. I. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. M. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti 2 (dviems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti R. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Isuzu“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), saugojamą P. M..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00829681, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti R. M., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui I. I., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja Vilma Dapkevičienė