- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- I-3832-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02446-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai R. S. ir pareiškėjos atstovui D. S. (D. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 29–35), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2014-01-28 sprendimą Nr. (10.1)3-10968; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2014-04-11 sprendimą Nr. (6.5)I-3429; 3) priteisti iš atsakovo senatvės pensijos nepriemoką – 4 108,27 Lt.
Nurodė, kad Skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 15-17-19016 nuo 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai buvo paskirta 918,71 Lt dydžio senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 3 straipsnyje 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Perskaičiuotos senatvės pensijos dydis nuo 2010 m. gruodžio 17 d. buvo 873,01 Lt. Laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31 pareiškėja turėjo ir draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2010, 2011 metais jai buvo mokama senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Vadovaujantis 2014-01-28 Skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus raštu Nr. (10.1)3-10968 laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31, kai pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, skirtumas tarp perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą ir mokėtos, atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos dydis yra 4 108,27 Lt. Nuo 2012-01-01 pareiškėjai mokama viso dydžio paskirta senatvės pensija.
2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino senatvės pensijų dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims sumažinimą antikonstituciniu, taip pat nurodė, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja su 2014-01-08 prašymu pateikti informaciją apie išmokėtą senatvės pensiją, t. y. kokia senatvės pensijos dalis kiekvieną mėnesį nebuvo išmokėta dėl atitinkamų anksčiau minėtų Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų taikymo nuo jų įsigaliojimo (2010 m. sausio 1 d.) iki dabar, bei išmokėti dėl to susidariusią senatvės pensijos nepriemoką kreipėsi į Valdybą. Skyrius 2014-01-28 rašte Nr. (10.1)3-10968 nurodė, kad Valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies ir todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2014-01-08 prašymą. Pareiškėja kreipėsi į Valdybą su 2014-03-04 prašymu išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. 2014-04-14 gavo Valdybos 2014-04-11 atsakymą Nr. (6.5) 1-3429 dėl 2014-01-08 ir 2014-03-04 prašymų, kad įpareigoti Skyrių išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010-12-17–2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje skundo argumentus palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–55).
Valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (toliau – ribinis pensijos dydis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turėtas draudžiamąsias pajamas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis pensijos dydis – 650 Lt. Ribinį pensijos dydį viršijančių senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose, o senatvės pensijų mokėjimo asmenims, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, tvarka – 8 straipsnyje. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Lietuvos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 Lt.
Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie po senatvės pensijos paskyrimo buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turėjo draudžiamųjų pajamų, buvo mokama senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 15-17-19016 pareiškėjai nuo 2010-12-17 buvo paskirta 918,71 Lt dydžio senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinį pensijos dydį, todėl pareiškėjai senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Perskaičiuotos pensijos dydis nuo 2010-12-17 buvo 873,01 Lt. Nuo 2012-01-01 pareiškėjai mokama viso dydžio paskirta senatvės pensija.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas į ateitį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis) ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Taigi, pareiškėjai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu senatvės pensija perskaičiuota ir mokėta teisėtai ir pagrįstai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir buvo taikomos iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl Skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį, iš viso 4 108,27 Lt.
Be to, nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – Pensijų kompensavimo įstatymas), kuris nustatė kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010–2011 metais. Priimtu įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti senatvės ir valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Pensijų kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Vyriausybės patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (Pensijų kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Kadangi Pensijų kompensavimo įstatyme nėra nustatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, Lietuvos Respublikos Seimas pasiūlė Vyriausybei, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Vyriausybė, svarstydama 2016 ir (ar) vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir 2016 ir (ar) vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertintų galimybę nustatyti kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems valstybinės pensijos ir (ar) senatvės pensijos buvo sumažintos atitinkamai taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas, ir jeigu yra tokia galimybė, parengtų ir pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių pensijų ir (ar) senatvės pensijų sumažinimo atitinkamai taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą (Pensijų kompensavimo įstatymo 6 straipsnis).
Skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokant pareiškėjai senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir įvertinęs tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, bei atsižvelgęs į tai, kad nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, daro išvadą, kad Skyriui nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, bei panaikinti Skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (10.1) 3-10968 ir Valdybos 2014-04-11 sprendimą Nr. (6.5) 1-3429.
Atsakovo Skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 63).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimo į skundą nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjai 2010–2011 metais neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja, kuriai Skyrius 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 15-17-19016 nuo 2010 m. gruodžio 17 d. paskyrė 918,71 Lt dydžio senatvės pensiją. Nuo 2010 m. gruodžio 17 d. ji buvo perskaičiuota ir nustatyta 873,01 Lt dydžio pensija (b. l. 56).
Pareiškėja kreipėsi į Valdybą su 2014-01-08 prašymu pateikti informaciją apie išmokėtą senatvės pensiją ir nurodyti, kokia dalis senatvės pensijos kiekvieną mėnesį nebuvo išmokėta dėl atitinkamų Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų taikymo nuo jų įsigaliojimo (2010 m. sausio 1 d.), bei išmokėti dėl to susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 8–9).
2014-01-28 Skyrius atsakyme Nr. (10.1)3-10968 į pareiškėjos 2014-01-08 prašymą (b. l. 10–11) pateikė informaciją apie jai paskirtos senatvės pensijos dydį, jos mažinimo pagrindus ir nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo atitinkamų nuostatų taikymo. Šiame rašte Skyrius taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010–2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą, kol šis įstatymas nėra priimtas, Valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies ir todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2014-01-08 prašymą.
Pareiškėja su 2014-03-04 prašymu išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį kreipėsi į Valdybą (b. l. 16–20). Valdyba į pareiškėjos 2014-01-08 ir 2014-03-04 prašymus pateikė 2014-04-11 atsakymą Nr. (6.5) I-3429 (b. l. 21–22), kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2010–2011 metais dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ne viso dydžio pensija buvo mokama teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatomis, panaikinti Skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 15-11-19016 mokėti pareiškėjai perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir įpareigoti Skyrių išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010-12-17–2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjos gaunama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, buvo numatyta kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, todėl neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš esmės neteisėtas buvo tik paskirtų pensijų perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis.
Nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, turi taikyti Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytą išimtį iš 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas nuspręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo yra negalutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04).
Atsižvelgdamas į tai, kad Valdyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, teismas konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismą ji kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.
Teismui pateiktas Skyriaus 2014-01-28 raštas Nr. (10.1)3-10968 (b. l. 10-11) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjai buvo neišmokėta 4 108,27 Lt pensijos (1 189,84 eurų). Šios sumos atsakovas neginčija. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įtvirtintą 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432-2013, 2012-01-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-38-2012, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka yra priteisiama iš atitinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, mokančio pensijos gavėjui senatvės pensiją. Pagrindo nesivadovauti nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose teismas nenustatė, todėl susidariusią valstybės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką pareiškėjui įpareigotinas išmokėti Skyrius.
Pareiškėja skunde taip pat prašo panaikinti Skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (10.1)3-10968 ir Valdybos 2014-04-11 sprendimą Nr. (6.5) I-3429.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte. Atsižvelgdamas į minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, teismas konstatuoja, kad Valdybos teritorinis skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą pateikti informacijos ir išmokėti pensijos nepriemoką, vadovaudamasis, inter alia, gero administravimo principu, iš jo kylančiais reikalavimais veikti atidžiai ir rūpestingai, įstatymuose esant aiškiai nustatytam teisiniam reguliavimui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijos, turėjo imtis veiksmų ir nurodytą prašymo dalį – dėl pensijų dalies išmokėjimo – perduoti ginčus dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų nagrinėti įgaliotai institucijai, t. y. Valdybai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą pateikti informaciją, tačiau ir dėl savo paties veiksmų, t. y. skundžiamame sprendime nurodė, kad Valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2014-01-08 prašymo išmokėti pensijos nepriemoką. Atsakovas šį prašymą (dalį dėl pensijų dalies išmokėjimo) turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai. Taigi yra pagrindas panaikinti Skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (10.1)3-10968 tiek, kiek išspręstas klausimas dėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, kadangi, kaip minėta, Valdybos teritorinis skyrius tokių įgaliojimų neturėjo.
Ginčijamame 2014-04-11 sprendime Nr. (6.5) I-3429 Valdyba pateikė informaciją apie Laikinojo įstatymo taikymą, mokant jai senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31, be kita ko, išreiškė pritarimą Skyriaus pareiškėjai duotam paaiškinimui, kad jis neturi teisinio pagrindo išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010 m. gruodžio 17 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, ir nurodė, kad įpareigoti skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010-12-17–2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo. Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, t. y. kad nėra teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Toks Valdybos sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, ginčijamo 2014-04-11 Valdybos sprendimo Nr. (6.5) I-3429 dalis, kurioje nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai pensijos nepriemoką, naikintina.
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Be to, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir vėlesnėje praktikoje (2014-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1564-14) pateiktus išaiškinimus, sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimą, t. y. tai, kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų lėšų, taip pat įvertinęs valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras nusprendė, kad yra būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą. Šioje byloje situacija yra identiška, todėl atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2015-12-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-01-28 sprendimo Nr. (10.1)3-10968 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-11 sprendimo Nr. (6.5)I-3429 dalis, kuriose pateikta informacija, palikti galioti, o likusiose dalyse ginčijamus sprendimus panaikinti.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai R. S. 1 189,84 Eur (tūkstančio šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 84 euro centų) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, neišmokėtą laikotarpiu nuo 2010-12-17 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
Sprendimo įvykdymo terminą atidėti iki 2015-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.