- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1980-771/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21020-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažino su prokuroro J. T. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nevedęs, nedirbantis, neteistas, tačiau 2019-05-29 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio Šiaulių rūmų tyrimo teisėjo nutartimi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas susitaikius BK 38 str. 1 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro prašymą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai Z. P., būtent: 2019-05-20 apie 10.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, tyčia, spirdamas Z. P. tris kartus į kairę koją, sukėlė sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas nukentėjusiajai Z. P. fizinį skausmą;
Be to jis, smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - mamai Z. P., būtent: 2019-10-27 apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., tyčia metė plaktuką į nukentėjusiąją Z. P., pataikydamas į nukentėjusiosios Z. P. dešinę ranką, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai Z. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešiniojo žasto ir dešinės alkūnės poodines kraujosruvas.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo(2019-05-20 veika)
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltu prisipažino bei parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. Z. P. yra jo motina. Ji gyvena kaip ir jis tame pačiame name (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. Namas bendrabučio tipo. Tik jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o motina Z. P. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Su motina Z. P. dažnai apsipyksta, nes ji pastoviai ateina pas jį į namus, neduoda ramybės. 2019-05-20 jis nuo pat ryto dar girtas nuo vakaro miegojo namuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. Nuo pat ryto ji atėjusi į jo butą (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, pradėjo tvarkyti namus, barškino puodais ir pradėjo ją kolioti, kad ji eitų laukan, leistų miegoti. Tada išlipęs iš lovos tyčia spyrė mamai Z. P. keletą kartų į kūną, matė, kad pataikė į koją, kur dar pataikė nežino. Nežino kiek kartų įspyrė mamai, neskaičiavo. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi. (1 t., b. l. 80-81, 88).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:
Nukentėjusiosios Z. P. parodymai, kad E. P. yra jos sūnus. Gyvena atskiruose butuose, ji (duomenys neskelbtini) bute, Eugenijus(duomenys neskelbtini) bute, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. Su sūnumi E. P. pastoviai pykstasi, ginčijasi, nes jis pastoviai girtas, tačiau anksčiau jos atžvilgiu niekada nėra smurtavęs. Dabar smurtavo pirmą kartą. 2019-05-20 apie 10.00 val. ji nuėjo pas sūnų E. P. į butą Nr. 52. Turi raktus tai atsirakino pati. Sūnus E. P. miegojo. Labai supyko, kad ji atėjo ir pradėjo ją kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tada sūnus tyčia spyrė tris kartus į kairę koją. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Daugiau niekur nespyrė. Ji išsikvietė pagalba savo telefonu 112, pranešė apie įvykį. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo, niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 50-51, 52);
Z. P. pareiškimas ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2019-05-20, kad sūnus E. P. namuose, Šiauliai, (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos atžvilgiu smurtavo sūnus E. P., kuris kelis kartus spyrė jai į koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatytas girtumas E. P. 1,74 promilės (1 t., b. l. 17-25);
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra (1 t., b. l. 26-28);
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas filmuotas įvykio vietos apžiūros metu adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Matosi netvarkingas butas vieno kambario. Policijos pareigūnas paklausia nukentėjusiosios Z. P., kur jai smūgiavo kur sudavė. Nukentėjusioji Z. P. sako: daugiausia čia kojas suspardė, va čia daug mėlynių (rodo į kairės kojos šlaunį).Ir daugiau spyrė kur pakliuvo. Reiškia iš padų. O ranką čia tik paskui parėjus skaudėjo (rodo kairę ranką) (1 t., b. l. 35-36);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G647/2019(04), kad Z. P. padarytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 46).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (2019-10-27 veika)
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad jis gyvena adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), minėtas butas priklauso mamai Z. P.. Mama gyvena atskirai, tame pačiame name, tačiau kitame bute, tai yra, ji gyvena adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) bute. Bute gyvena vienas pats. Mama ateina „pazysti“ dėl to, kad jis geria ir kad nesusiranda nuolatinio darbo. Jį erzina mamos priekaištai. 2019-10-27 apie 10. 00 val., pas jį į butą atėjo mama Z. P., kuri atėjusi į butą pažadino. Kai mama atėjo į jo butą, draugas M. jau ketino eiti lauk iš buto, jis jau buvo apsiavęs batus, apsirengęs. Jis tuo metu vis dar gulėjo lovoje. Išgirdęs mamos priekaištus atsikėlė iš lovos ir tada įvyko konfliktas tarp jos ir mamos. Jis jai sakė: „leisk miegoti“, ji sakė: „sklaidykitės, tegul draugas eina miegoti, kad čia nebūtų bardakų“. Tuo metu M. stovėjo netoli jų, ar jis matė jį ir mamą nežino. Pamena, kad konflikto metu mama pradėjo cypti, ką jis darė neprisimena dėl savo girtumo, bet pamena tai, kai atsikėlė iš lovos mama cypdama išbėgo per duris. Jis ėjo paskui ją, kad uždarytų duris. Kiek pamena po to dar buvo išėjęs į koridorių, nes išlydėjo draugą M.. Mamos kiek pamena tada koridoriuje jau nebematė. Po to nuėjo miegoti, o pažadino policijos pareigūnai. Nepamena, kad konflikto metu būtu į rankas paėmęs peilį ar plaktuką, tačiau visiškai pripažįsta, kad galėjo taip padaryti. Mama įvykio metu buvo blaivi, ji visiškai negeria. Pats įvykio metu buvo neblaivus, alkoholį vartoja apie 1 metus laiko, beveik kiekvieną dieną, gydytis yra bandęs, tačiau tai nepadėjo. 2019-10-27 paryčiais gėrė degtinės, todėl girtumas ir buvo toks didelis. Būdamas blaivas taip nesielgtų, alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Supranta, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas negalės nei bendrauti nei matytis su savo mama Z. P.. 2019 metų gegužės mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to kad tą kartą taip pat smurtavo prieš mamą, tą kartą susitaikė, mama atleido. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, norėtų, kad būtų paskirta bausmė - viešieji darbai (2 t., b. l. 8-9, 60).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:
Nukentėjusiosios Z. P. parodymai, kad 2019-10-27 apie 10:15 val. nuėjo pas savo sūnų E. P., kuris gyvena adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, pas jį dažnai nueina sutvarkyti kambario. Įėjusi į butą, išgirdo kaip sūnus būdamas kitame kambaryje sušuko „močia atėjo“. Taip pat bute buvo nepažįstamas vyras, kurį matė pirmą kartą. Jo neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Jai nespėjus sūnui nieko pasakyti, šis į ją metė peilį, tačiau peilis jos nekliudė. Tada įpykęs sūnus pasiėmė plaktuką ir metė į ja. Skriedamas plaktukas kliudė jos dešinę ranką ir šitokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji išsigandusi mėgino kuo greičiau pasišalinti iš sūnaus buto, tačiau būdama senyvo amžiaus, greitai iš buto pabėgti negalėjo. Pamačiusi, kad sūnus artinasi prie jos, ji nepažįstamam vyrui ėmė šaukti, kad laikytų sūnų, tačiau sūnus pagriebęs nuo žemės plaktuką puolė link jos. Nepažįstamas vyras mėgino sulaikyti sūnų, tačiau jam nepavyko. Pavykus atsidaryti buto duris, ji išbėgo į daugiabučio namo koridorių. Kiek pamena, sūnus koridoriuje buvo pribėgęs prie jos su plaktuku. E. buvo užsimojęs plaktuku, tačiau nesudavė. Kiek pamena sūnų į butą įtempė nepažįstamas vyras, kuris buvo pas sūnų bute. Tikslių įvykių aplinkybių nurodyti negali, nes buvo labai išsigandusi. Po įvykio grįžo pas save į butą adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) ir išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai, sūnų sulaikė. Sūnus gyvena kitame bute, tačiau su juo konfliktai vyksta nuolatos. Dėl rankos sumušimo į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 159-160);
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris įkeltas į Policijos registruojamų įvykių registrą (ROIK) (duomenys neskelbtini). Matome filmuojamą buto aplinką, bute stovinčią maždaug 70 metų amžiaus moterį. Aplinka atrodo netvarkinga. Moteris sako: „aš nenoriu, kad“, pareigūnė: „o kaip sūnus jumis sužeidė?“, moteris sako: „paleido iš karto iš peilio, ai peilis ant palangės, dabar matau, nu ir matot jam matyt reikėjo, o plaktukas va tebeguli dar čia“, moteris ranka rodo į ant grindų esantį plaktuką, medine rankena. Plaktukas yra ant grindų, ties siena. Moteris ranka rodo link koridoriaus ir sako: „bet jis buvo čia, bet matyt tas žmogus pakėlė, čia buvo toks jo“. Pareigūnė: „o kur jis trenkė jum?“, moteris pakelia savo dešinės rankos megztinio rankovę ir parodo savo ranką (ties alkūne), rodo pareigūnei ir sako: „va čia va pakliuvo, nematau aš“. Išorinių sužalojimų ant moters rankų nesimato. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 147-148);
Z. P. pareiškimas – protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019-10-27 apie 10:15 val. sūnus E. P., savo namuose adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), konflikto metu metė į ja iš plaktuko, kuris kliudė jos dešinę ranką ir šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta. Civilinio ieškinio neteiks. Minėto konflikto daugiau niekas nematė. Prašo policijos nubausti sūnų dėl tokio jo netinkamo elgesio (1 t., b. l. 152);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1494/2019(04), kad Z. P. padarytas sužalojimas- nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: dešiniojo žasto ir dešinės alkūnės poodinės kraujosruvos (1 t., b. l. 177);
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra (1 t., b. l. 180-185).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiosios Z. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose, pareiškime, specialisto išvadose, įvykio apžiūros protokoluose nurodyti faktai, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikimą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – mamą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Prokurorė siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti E. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas skirti viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, E. P. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019-05-20 10.41 val. iki 2019-05-21 12.35 val. bei nuo 2019-10-27 10.45 val. iki 2019-10-29 08.03 val. (1 t., b. l. 67-68, 71-72, 192-193, 194-195).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti su įpareigojimais (paskirtas 2019-05-21 ir 2019-10-28) bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paskirtą 2019-10-28 – panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Kaltinamasis E. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (2 t., b. l. 65-67).
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. P. neteistas, tačiau 2019-05-29 Šiaulių apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 54-55), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27-53), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 25), nedirbantis (2 t., b. l. 26). Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę (BK 47 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-05-20 padaryta veika) ir skirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-10-27 padaryta veika) ir skirti bausmę – 7 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę skirti – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų nemokamų darbų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei E. P. skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu E. P. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019-05-20 10.41 val. iki 2019-05-21 12.35 val., bei nuo 2019-10-27 10.45 val. iki 2019-10-29 08.03 val. (keturias paras) ir laikyti, kad atliktos 24 (dvidešimt keturios) viešųjų darbų valandos.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti su įpareigojimais (paskirtas 2019-05-21 ir 2018-10-28) bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (paskirta 2019-10-28) - panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.