Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, nukentėjusiajam D. S., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas (ES šalyse), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., bendrai veikdamas kartu su J. B. (miręs (duomenys neskelbtini)), pasiėmęs užtaisytus du šaunamuosius ginklus – pistoletą WALTHER P99, Nr. (duomenys neskelbtini) bei dvivamzdį, lygiavamzdį, nupjautvamzdį, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą BM-16, Nr. (duomenys neskelbtini), o J. B. šiam tikslui pasiėmus elektros šoko įtaisą GROM TANDER, kartu su J. B., pastarojo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 6 d. apie 7 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), N. S. ir A. L. priklausančią sodybą, kur M. K. ir J. B., ant galvų mūvėdami kaukes, pro nerakintas duris įsibrovė į lauko virtuvę, kurioje tuo metu buvo nukentėjusysis D. S., po ko J. B. panaudojo elektros šoko įtaisą GROM TANDER, t. y. šovė juo į nukentėjusįjį D. S., o pastarajam, veikiamam aukštos įtampos ir didelio dažnio elektros iškrovos, parkritus ant grindų, M. K. rankose laikytu dvivamzdžiu, lygiavamzdžiu, nupjautvamzdžiu 16-o kalibro medžiokliniu šautuvu BM-16, Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam D. S. du smūgius į galvos sritį, tuo padarė muštines žaizdas dešinio bei kairio momens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais, sulaikydami D. S. lauko virtuvėje, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę.

Be to, M. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, atsinešė į (duomenys neskelbtini) esančią N. S. ir A. L. priklausančią sodybą, 9 mm kalibro pistoletą WALTHER P99, Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, ne mažiau kaip 14 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šovinius, vieną 7,65 mm kalibro „Brauning“ šovinį, skirtus „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, taip pat vieną dvivamzdį, lygiavamzdį, nupjautavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą BM-16, Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, taip pat ne mažiau kaip dešimt 16-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams kur juos panaudojo, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo nešiojo du šaunamuosius ginklus ir ne mažiau kaip 25 šaudmenis.

Kaltinamasis M. K. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad po patirtos (stuburo) traumos įvykio aplinkybių neatsimena ir nieko paaiškinti negali. Ar 2013-09-06 vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną pas nukentėjusįjį D. S., neprisimena. Šaunamųjų ginklų, kiek prisimena, niekada nėra turėjęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. paaiškino, kad D. S. pažįsta. 2013 m. rugsėjo ar rugpjūčio mėn., tikslaus laiko nepamena bei nepamena kokiu būdu, ar telefonu, ar asmeniškai susitikus, nukentėjusysis pakvietė jį atvažiuoti į sodybą pasikalbėti dėl skolos. Tiksliai kada atvykti jam nebuvo pasakyta. Kadangi paskutiniu metu D. S. beveik visada buvo sodyboje, tai manė, kad jį ten ras ir 2013-09-06. Kur yra sodyba žinojo, nes joje yra buvęs. Pas nukentėjusįjį išvyko anksti ryte, važiavo kartu su broliu J. B., pastarojo automobiliu „Opel Astra“. Automobilį paliko prie vandens telkinio, apie 50 metrų nuo D. S. sodybos. Tiek jis, tiek J. B. buvo apsirengę įprastai, nei ginklų, nei neperšaunamų liemenių neturėjo. Kaukių užsidėję nebuvo. D. S. sutiko kieme prie sodybos. Nukentėjusysis juos pakvietė į kažkokį sandėliuką pasikalbėti. Į sandėliuką D. S. įėjo pirmas. Įėjęs nukentėjusysis atsistojo kairiau, prie lango ir, išsitraukęs pistoletą, šovė. Pirmiausia šovė į jį. Po šūvio nukrito, tačiau sąmonės neprarado. Matė, kaip D. S. nubėgo prie J. B., kuris bandė pasislėpti ir pradėjo šaudyti į brolį. Kas vyko po to tiksliai pasakyti negali. Atsimena, kad kažkas vaikščiojo, kalbėjo, tačiau kas, nežino. Kaip prie jo ir J. B. atsirado kuprinė, šautuvai, kaukės, nežino. Mano, kad visa tai padėjo ir juos aprengė D. S., tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Jis su savimi jokių daiktų, ginklų neturėjo. Brolis J. B. gal ir turėjo elektrošoko įrenginį (T. 3, b. l. 113).

Nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju M. K. susipažino maždaug prieš 10 metų, kartu sportuodavo. Su juo įvykdė vagystę iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės Suomijoje. Pavogtus dirbinius, kurių vertė buvo apie 120000 eurų, kartu paslėpė miške. Tačiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, slėptuvėje minėtų juvelyrinių dirbinių nerado. Dėl to tarp jo ir kaltinamojo prasidėjo nesutarimai, jų santykiai tapo įtempti, tačiau M. K. jam nebuvo grasinęs. (duomenys neskelbtini) kaime yra jo mamai N. S. priklausanti sodyba bei žemė, kurioje jis buvo pradėjęs ūkininkauti. 2013-09-05 vakare nuvyko į minėtą sodybą, o kitą rytą atsikėlė apie 6.30 val. ir pradėjo dirbti: iš kieme stovėjusio automobilio „VW Touran“ į lauko virtuvę nešė lentynas. Nunešęs į virtuvę antrą glėbį lentynų, jas padėjo prie krosnies. Tik apsisukus eiti, durys staiga atsidarė. Pamatė kaip į virtuvės vidų skubriai įžengė du vyrai su slidininkų kaukėmis. Pirmasis rankose laikė dvivamzdį, neilgu vamzdžiu, šautuvą. Antrasis asmuo, tik įžengęs į virtuvę, šovė į jį elektrošoko įtaisu, pataikė į kairę ranką. Jį pradėjo krėsti elektros srovė, dėl ko nukrito ant grindų, šalia sienos. Kadangi labai skaudėjo kairę ranką, jis šaukė iš skausmo, kurį laiką netgi negalėjo valdyti kairės kūno pusės. Netrukus pajuto kaip jam kažkokiu daiktu, galimai šautuvo buože, suduodami du smūgiai į galvą. Tuo metu jį nustojo kratyti elektros srovė. Jis iš karto, išsigandęs dėl savo gyvybės, iš sportinio švarko kišenės išsitraukė savigynai išduotą pistoletą CZ, jį užsitaisė, ir, nukreipęs pistoletą link jį užpuolusių asmenų, pradėjo šaudyti. Kiek šūvių iššovė pasakyti negali, nes dėl išgąsčio neprisimena, tačiau pamatė, kad nukrito vienas iš asmenų, tai yra tas, kuris rankose laikė šautuvą. Tuomet jis atsistojo. Vyras, į kurį šaudydamas pataikė, gulėjo kniūbsčias ant grindų. Prie krosnies pamatė kitą asmenį ir tuo pačiu metu jį vėl pradėjo kratyti elektros srovė. Prie krosnies stovėjęs asmuo į jį laikė nukreipęs daiktą, panašų į pistoletą, iš kurio švietė šviesa. Išsigandęs vėl pradėjo šaudyti. Šaudydamas stengėsi pistoletą kreipti labiau į grindis. Iššovus 2-3 šūvius pamatė, kad šis asmuo irgi nukrito. Tuomet išbėgo į kiemą ir iš karto paskambino pagalbos telefonu 112. Kadangi nežinojo tikslaus adreso, nubėgo pas kaimynę paklausti. Kartu su kaimyne sugrįžęs nuėjo prie lauko virtuvės durų ir viduje likusių asmenų paklausė ar jie gyvi. Asmuo, kuris gulėjo arčiau durų, pasakė, kad jam trūksta oro, prašė padėti jam ir kitam asmeniui. Iš balso atpažino, kad tai M. K.. Į kaltinamąjį ir J. B. šaudė tik nuo jų gindamasis, nei vieno iš jų nužudyti nenorėjo. Jį užpuolusių asmenų pozos nekeitė, tik M. K. bandė pakelti, kai šis pasiskundė, kad dūsta, tačiau nepajėgė. Kaltinamojo ir jo brolio į sodybą nekvietė. Ginklo, kurį turėjo M. K., į rankas nebuvo paėmęs, nebent prie jo galėjo prisiliesti, kai bandė pakelti kaltinamąjį. Nei M. K., nei J. B. į rankas ginklų neįdėjo, jų neperšaunamomis liemenėmis neapvilko, kaukių neužmovė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. S. paaiškino įvykio aplinkybes, patvirtino savo parodymus, parodė lauko virtuvėje vietas, kur padėjo lentynas, kur stovėjo kai į virtuvę įsiveržė du kaukėti vyrai, kur jis nugriuvo veikiamas elektros įtampos, kur stovėjo vyrai kai jis pradėjo į juos šaudyti, taip pat kur jis stovėjo, kai pajuto antrą kartą elektros šoko poveikį, kur stovėjo kai šaudė link antro vyro, kur stovėjo tas asmuo bei vietą, kur rado šį vyrą gulintį kai sugrįžo į virtuvę iškvietęs pagalbą (T. 1, b. l. 83-87).

Liudytoja S. L. parodymus duoti atsisakė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad su M. K. kartu gyvena apie 9 metus, išskyrus tą laikotarpį, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę Suomijoje. 2013-09-06 apie 5 val. ryto, nubudusi matė, kad kaltinamasis miega šalia. Prabudusi apie 10 val. M. K. namuose nerado. Kada ir kur išvyko kaltinamasis, nežino ir negirdėjo. Tą dieną su juo nebendravo. M. K. mobiliojo ryšio telefonas buvo paliktas namuose.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad apie metus laiko gyveno su J. B..

2013-09-06 apie 5 val. atsikėlė bėgti kroso. Tuo metu atsikėlė ir J. B.. Išbėgdama pabėgioti su J. B. atsisveikino, nes šis anksti išvykdavo iš namų. Jis minėjo, kad turi susitikti su broliu M. K.. Ką jie ketino daryti, nežino. Tą rytą J. B. elgėsi įprastai, nieko ypatingo jo elgesyje nepastebėjo. Kadangi visą dieną J. B. nepaskambino, pradėjo jo ieškoti ir sužinojo, kad jos draugas miręs. Kitą dieną, 2013-09-07, prieš pietus, kartu su D. B., D. K. ir O. M. išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti J. B. automobilio. Automobilį rado stovintį prie ežero. Pas J. B. niekada nėra mačiusi jokio ginklo, šautuvo ar elektrošoko, neturėjo jis ir neperšaunamos liemenės.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia namo, kuriame gyvena D. S.. 2013-09-06 apie 5 val. sodyboje išgirdo stipriai lojantį šunį. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad pro D. S. ir jos sodybą, pievos keliuku, pravažiavo automobilis. Kokios markės buvo automobilis ir kokios spalvos, nematė, neįžiūrėjo. Automobilis išvažiavo į gatvę ir užsuko į dešinę, link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2013-09-06 apie 7 val. pamatė po kiemą vaikščiojantį kaimyną D. S.. Nukentėjusysis pavaikšto, užsiima už galvos, atsisėda, vėl pavaikšto. Ji, manydama, kad kažkas atsitiko, išėjo į kiemą. Priėjusi prie D. S. pamatė, kad nukentėjusiojo galva kruvina, į ranką įsmigę kažkokie laidai. Kaimynas buvo sutrikęs, išsigandęs. Paklausus kas atsitiko, nukentėjusysis paaiškino, jog jį užpuolė, sudavė per galvą. Jis taip pat minėjo, kad iškvietė medikus ir policijos pareigūnus.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad 2013-09-06 7 val. pradėjo tarnybą Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK. Maždaug po 15 minučių buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime ūkininką užpuolė du vyrai, įvyko susišaudymas. Kartu su G. V. nuvyko į nurodytą sodybą. Prie jos pamatė sėdintį kruvina galva nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad lauko virtuvėje jį užpuolė du pažįstami asmenys, sudavė keletą smūgių į galvą, kad jis gindamasis keletą kartų šovė į juos iš savigynai išduoto pistoleto. Be to, šio asmens sportinio švarko kairėje rankovėje buvo įsmigę du elektrošoko kontaktai. D. S. jiems atidavė savo ginklą CZ ir atskirai šovinių dėtuvę, paaiškino, kad užpuolikai lauko virtuvėje, kad jie yra ginkluoti. Kartu su kolega, priėję prie lauko virtuvės durų, jas pastūmė. Durys į kažką atsitrenkė ir vėl užsidarė. Dar kartą pastūmė, tačiau jos vėl į kažką atsitrenkę, užsidarė. Tuomet ranka prilaikant duris, įžengė į virtuvės vidų. Patekę į minėtą patalpą, pamatė ant grindų gulinčius du vyrus. Vienas jų, stambesnis, gulėjo kniūbsčias prie įėjimo. Šis asmuo buvo su vienkartinėmis guminėmis pirštinėmis. Ant pakaušio buvo megzta kepurė ar tai kaukė. Ant nugaros jis buvo užsidėjęs kuprinę. Prie jo kairės kojos, ant grindų gulėjo nupjautavamzdis lygiavamzdis šautuvas. Kitas asmuo gulėjo šiek tiek toliau nuo durų. Jis vilkėjo sportinį, maskuojančios spalvos raštu, švarką. Mūvėjo juodos spalvos pirštines. Jo kojos buvo nukreiptos į kairę sieną (žiūrint nuo durų). Ant galvos buvo užmauta megzta kepurė ar tai kaukė. Prie šio vyro kojų pamatė pistoleto tipo elektrošoko įtaisą. Iš elektrošoko matėsi iššauti kontaktų laidai, kurie buvo nusitęsę link krosnies kamino. Tuo metu atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, į kurį G. V. padėjo nunešti vyriškį, gulėjusį toliau nuo durų. Po to kolega pasakė, kad šis asmuo vilkėjo juodos spalvos liemenę, panašią į neperšaunamą. Dar po kiek laiko atvyko antrasis greitosios medicinos pagalbos automobilis. Išnešus į lauką prie durų gulėjusį vyrą pamatė, kad šiam prie pilvo, už sportinių kelnių užkištas pistoletas su įstatyta šovinių dėtuve. Pistoletą perdavė vyr. patruliui G. V., o pats greitosios pagalbos automobiliu kartu su sužeistu vyru išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Analogiškai paaiškino ir liudytojas G. V..

Liudytoja D. B. paaiškino, kad maždaug pora mėnesių prieš nagrinėjamą įvykį susipažino su J. B., kuris remontuodavo butus. Paskutinį kartą šį asmenį buvo sutikusi 2013-09-05 vakare. J. B. elgėsi įprastai. Jokio ginklo ar elektrošoko įtaiso nematė. 2013-09-06 apie 22 val. paskambino R. M. ir pasakė, kad internete perskaitė, jog (duomenys neskelbtini) rajone įvyko susišaudymas, kad sužaloti du vyrai. R. M. įtarė, kad tai galėjo būti sužalotas J. B., nes pastarasis visą dieną jai neskambino ir neatsiliepė. Su draugu O. M. ir R. M. nuvyko į Kauno klinikas, kur sužinojo, jog buvo pristatytas J. B., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. 2013-09-07 kartu su O. M., R. M. ir D. K. nuvyko ieškoti J. B. automobilio „Opel Astra“. Šį automobilį rado (duomenys neskelbtini), stovintį prie ežero.

Liudytojas O. M. paaiškino, kad su J. B. susipažino maždaug du mėnesiai iki jo mirties. Paskutinį kartą su šiuo asmeniu bendravo 2013-09-05 vakare, kai J. B. buvo atvažiavęs pas jį pasiimti pinigų, kad nupirktų statybines medžiagas. Nematė, kad J. B. tą vakarą ar kitu metu nešiotųsi ginklą. 2013-09-06 vakare, kadangi J. B. neatsiliepė telefonu, kartu su kitais draugais nuvažiavo į Kauno klinikas ir ten R. M. buvo pasakyta, jog J. B. mirė. 2013-09-07 kartu su R. M., D. K. ir D. B. nuvyko į į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti J. B. automobilio „Opel Astra“. Tikėjosi automobilyje rasti mirusiojo piniginę bei pinigus, kuriuos jam buvo davęs 2013-09-05, kad šis nupirktų statybines medžiagas. Automobilį rado paliktą prie ežero, tačiau jame nei piniginės, nei pinigų nebuvo.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. Su juo anksčiau bendraudavo, kartu buvo nuteisti Suomijoje už vagystę iš juvelyrinės parduotuvės. Atlikus bausmę su R. K. bendravo retai. D. S. – jo pusbrolis. Apie tai, kad kaltinamasis pyksta ant nukentėjusiojo D. S., nori atkeršyti, negirdėjo. Jo žiniomis tarp D. S. ir M. K. nebuvo kilę pykčių dėl vagystės Suomijoje, dėl pagrobto turto dingimo. Šaunamojo ginklo pas kaltinamąjį irgi nematė. Apie 2013-09-06 įvykį, kai buvo užpultas nukentėjusysis, sužinojo iš D. S. tėvo. Kodėl buvo užpultas nukentėjusysis, nežino.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, netoli D. S. sodybos. 2013-09-07 apie 12 val., kaime, prie autobusų sustojimo, pastebėjo lėtai važiuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Apie 13.30 val. šis automobilis įvažiavo į jų sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir moteris pareikalavo, kad jis atiduotų rankinę, nes neva jis ją paėmė iš automobilio, stovinčio prie ežero. Jis atsakė, kad rankinės nepaėmė. Tuomet moteris ir kartu su ja buvęs vyras išvažiavo. Pagalvojęs, kad šie asmenys gali būti susiję su 2013-09-06 įvykusiu susišaudymu, kartu su tėvu nuvažiavo prie ežero ir pamatė stovintį automobilį „Opel Astra“. Prie šio automobilio buvo ta pati moteris ir vyras bei dar viena moteris ir dar vienas vyras. Jie pasakė, kad iš automobilio dingo rankinė. Apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) ežero stovi automobilis „Opel Astra“, jis pranešė policijos pareigūnams. Automobilis stovėjo maždaug vieno kilometro atstumu nuo D. S. sodybos. Važiuojant keliu automobilio nesimatė, nes jis buvo pastatytas nuokalnėje.

Kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK informacinio lapo (T. 1, b. l. 66-69) pranešimas apie įvykį – užpuolimą (duomenys neskelbtini) kaime gautas 2013 m. rugsėjo 6 d. 7.12 val. iš GMP ir D. S..

Apžiūrėjus įvykio vietą, tai yra (duomenys neskelbtini), N. S. ir A. L. priklausančią sodybą, lauko virtuvėje be kitų daiktų rasti ir paimti elektrošoko įtaisas TANDER GROM, nupjautavamzdis lygiavamzdis šautuvas TOZ-BM Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem šoviniais, viena kulka, devynios tūtelės, medžiaginė kaukė, taip pat užfiksuota konkrečiai kuriose virtuvės vietose šie daiktai rasti. Taip pat garaže rasta (ir paimta) pakabinta žalios spalvos neperšaunama liemenė (T. 1, b. l. 31-53).

2013-09-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), prie ežero (27 metrai nuo kranto) rastas automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 60-65).

2013-09-06 atliktus kratą kaltinamojo M. K. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kitų daiktų rasta ir paimta elektros šoko įrenginio instrukcija (T. 1, b. l. 129-130).

Apžiūrėjus elektrošoko įrenginio instrukciją matyti, kad ji parašyta rusų kalba, su užrašu GROM TANDER KD 111 (T. 2, b. l. 173-174).

Išanalizavus mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“, „Bitė GSM“, „Tele2“ retransliatoriniuose bokštuose, kurių veikimo zona yra (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių, trumpųjų žinučių celes, laikotarpyje nuo 2013-08-15 00 val. iki 2013-09-06 8 val., nustatyta, kad J. B. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatorių retransliatoriniuose bokštuose, kurių veikimo zona yra (duomenys neskelbtini), nesijungė. M. K. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-08-27 21.38 val. jungėsi prie „Tele2“ retransliatorinio bokšto Nr. 256A (skambutis į S. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko – 30 s.). 2013-08-27 21.59 val. M. K. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie „Tele2“ retransliatorinio bokšto Nr. 256A (skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko – 132 s.) (T. 1, b. l. 151).

Taip pat išanalizavus D. S. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. K. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, ryšio bokštų, kurių veikimo zonoje abonentas veikė, išklotines laikotarpyje nuo 2013-08-15 iki 2013-09-06, nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. su M. K. ir J. B., minėtu laikotarpiu naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais nebendravo (T. 1, b. l. 155).

Kaip matyti iš 2013-09-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (T. 1, b. l. 173), VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ vyr. slaugos administratorė A. Š. policijos pareigūnams pateikė į ligoninę pristatyto asmens – M. K. sportinius batus, du sportinius švarkus, sportines kelnes, vieną porą kojinių, medžiaginius marškinėlius, taip pat jo turėtą medžiaginę kuprinę, kurioje buvo devyni šoviniai, dvi medžiaginės kaukės, 6 raktų ryšulys bei vieną kulką, rastą tarp M. K. drabužių, taip pat J. B. rūbus: sportinius batus, sportinį švarką, sportines kelnes, apatinius marškinėlius, apatines kelnaites, porą medžiaginių kojinių, vieną medžiaginę pirštinę bei pas jį rastus medžiaginę juodą kaukę, laikrodį, lipnios juostos ritinį, žiebtuvėlį, neperšaunamą liemenę, automobilio „Opel“ užvedimo raktą.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Patrulių būrio vyr. patrulis G. V. pateikė pistoletą CZ 2075 RAMI P, Nr. (duomenys neskelbtini), ir atskirai šovinių dėtuvę, kurioje yra du šoviniai, kuriuos jam pateikė D. S., bei pistoletą „Valter P99“, Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia dėtuve, kurį rado pas M. K. užkištą už sportinių kelnių (T. 1, b. l. 174).

Nukentėjusysis D. S. pateikė leidimą laikyti (nešioti) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 176; T. 2, b. l. 158).

2013-09-11 specialisto išvadoje konstatuota, kad D. S. muštinės žaizdos dešinio bei kairio momens srityje galėjo būti padarytos kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Nudegimo žymės kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje bei kairio dilbio viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytos veikiant elektros šokui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos ir atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Elektros šoko padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno poveikio pasėkoje (T. 1, b. l. 178-179).

Iš specialisto, atlikusio mirusio asmens tyrimą, išvados Nr. 853/13 (02) matyti, kad: 1. J. B. mirties priežastis – daugybiniai kiauriniai, kiauryminiai ir akli šautiniai kulkiniai pilvo, krūtinės kairės pusės, gaktos, abiejų rankų, dešinės šlaunies sužalojimai: plonžarnių pasaito pažeidimas, kairės užtvarinės arterijos pažeidimas, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, dešinio šlaunikaulio skylinis skeveldrinis lūžis, kairio alkūnkaulio alkūnės skeveldrinis lūžis, kraujosruvos pilvo, krūtinės kairės pusės, gaktos, abiejų rankų, dešinės šlaunies minkštuose audiniuose ir kairės sėklidės dangaluose. Tai komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę (apie 2000 ml skysto kraujo ir pavienių krešulių), mažojo dubens minkštųjų audinių kraujosruva, šoku; 2. J. B. mirė LSMUL VšĮ „Kauno klinikos“ Skubios pagalbos skyriuje 2013-09-06 10.06 val.; 3. J. B. kūne rasta 7 (septyni) šautiniai pilvo, krūtinės kairės pusės, gaktos, abiejų rankų, dešinės šlaunies sužalojimai, iš jų trys kiauriniai (abiejų rankų, gaktos), vienas kiauryminis (pilvo), trys akli (krūtinės kairės pusės, kairės šlaunies). Taip pat rastas vienas šautinis lytinės varpos sužalojimas. Labiausiais tikėtina, kad liestinis šautinis lytinės varpos sužalojimas ir kiaurinis šautinis gaktos sužalojimas padaryti vieno šūvio metu. Šių sužalojimų padarymo mechanizmas analogiškas, jie padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu metaliniais sviediniais-kulkomis. Šautiniuose sužalojimuose artimo šūvio pėdsakų ar požymių, kad buvo šauta įrėmus ginklą, nėra. Metalizacijos pėdsakų variu, švinu ir nikeliu, nustatomų atominės sugerties spektrinės analizės metodo jautrumo ribose, nėra. Tai paaiškinama šūvio nuotoliu, kuriame šie faktoriai nebeveikė ir/ar šių faktorių neprasiskverbimu pro drabužius. Kiekvienas iš aukščiau aprašytų šautinių sužalojimų padaryti vieno šūvio pasėkoje. Viso sužalojimai padaryti 7 šūvių pasėkoje. Šie sužalojimai padaryti neužilgo vienas paskui kitą, artimu patekimo į VšĮ „Prienų ligoninė“ metu. Laikytina, kad mirtis įvyko nuo daugybinių kiaurinių, kiauryminių ir aklų šautinių sužalojimų visumos, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; 4. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu šaunamuoju ginklu; 5. Įvertinus šūvio įėjimo angų morfologinius požymius, tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienodo skersmens sviediniais (kulkomis) (T. 1, b. l. 183-194).

Papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad vienareikšmiškai nustatyti J. B. kūno padėties šautinių sužalojimų padarymo metu negalima. Galima tik teigti, kad sužalojimo metu J. B. judėjo, t. y. atskirų šautinių sužalojimų padarymo metu į jį žalojusį asmenį buvo atsisukęs tiek priekiu, tiek šonais. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. lavone aprašomos žaizdos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 11 yra šūvio įėjimo žaizdos, o žaizdos Nr. 6, Nr. 9, Nr. 10 yra šūvio išėjimo žaizdos. O sužalojimas Nr. 4 yra liestinis šautinis sužalojimas. Šautiniuose sužalojimuose artimo šūvio pėdsakų ar požymių, kad buvo šauta įrėmus ginklą, nėra. Po šautinių sužalojimų į gaktos sritį, dešinę šlaunį, pilvą, J. B. galimybė atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti) buvo apribota (T. 1, b. l. 197-198).

Iš 2013-12-23 specialisto išvados matyti kad tyrimui pateiktos trys J. B. odos žaizdos yra šautinės, padarytos trijų šūvių pasėkoje; J. B. pilvo srities odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda, kurios dydis 12 mm×4,2 mm; krūtinės kairės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio išėjimo žaizda, kurios ilgis 10 mm; gaktos srities odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda, kurios dydis 4,5 mm×5,5 mm. Visose tyrimui pateiktose odos išpjovose su šautiniais sužalojimais artimo šūvio pėdsakų ar požymių, kad buvo šauta įrėmus ginklą, nėra, t. y. pilvo bei gaktos srities odos žaizdos buvo padarytos iš tolimo atstumo. Tyrimui pateiktose J. B. lavono odos išpjovose su žaizdomis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 metalizacijos pėdsakų variu, švinu ir nikeliu, nustatomų atominės sugerties spektrinės analizės metodo jautrumo ribose, nėra (T. 2, b. l. 54-59).

2014-05-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. B. krūtinės ląstos kairės pusės odos žaizda Nr. 2 yra atipinė šūvio įėjimo žaizda, padaryta deformuotos kulkos, kuri perėjo per kliūtį, tai yra neperšaunamą liemenę (T. 2, b. l. 66-68).

I. M. K. padarytus sužalojimus nustatyta, kad kaltinamajam padarytas šautinis kaklo sužalojimas su kaklo 6-7 slankstelių skeveldriniu lūžiu ir nugaros smegenų kaklinės dalies skersiniu pažeidimu. Konstatuoti sužalojimai yra šautiniai. Remiantis turimų sužalojimų aprašymais ir įvertinant tai, jog tyrimų metu kūne nerasta užtaiso dalių, konstatuota, kad sužalojimai išsivystė nuo vieno šūvio. Šiuo atveju sviedinio įėjimo anga kairėje kaklo pusėje, kryptis iš kairės į dešinę, kiek atgal ir žemyn (gerklų apačia yra kaklo 6 slankstelio aukštyje). Sviedinys (kulka) kliudžiusi stuburo kaklinės dalies 6-7 slankstelių lankus, greičiausiai kiek pakeitė kryptį ir minkštaisiais audiniais išėjo dešinėje viršmentinėje srityje. Remiantis turimais medicininiais duomenimis nėra galimybės tiksliau spręsti apie šaunamojo ginklo charakteristikas (neabejotina, jog tai vidutinio ar net didelio galingumo rankinis šaunamasis ginklas) nei apie šūvio atstumą. Spręsti apie M. K. kūno padėtį šūvio metu remiantis turimais duomenimis ir dėl daugybės įmanomų variantų, taip pat negalima. Iškart po šautinio sužalojimo dėl nugaros smegenų kaklinės dalies pažeidimo, išsivysčius galūnių paralyžiui, M. K. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas vertinant tiek pagal pavojingumą gyvybei, tiek pagal liekamųjų potrauminių reiškinių kriterijus (T. 2, b. l. 3-4).

Teismo medicinos specialistas Ą. S. apklausiamas paaiškino, kad liekamieji reiškiniai po M. K. stuburo kaklinės dalies traumos, nugaros smegenų pažeidimo su 6-7 kaklo slankstelių pažeidimu, kojų paralyžius ir dalinis rankų paralyžius – priežastys dėl kurių kaltinamasis negalėtų atlikti bausmės. Tokia jo liga įtraukta į nepagydomų ligų sąrašą. Specialisto nuomone reabilitacijos galimybės išsemtos, pagerėjimo tikėtis negalima. Taip pat specialistas paaiškino, kad iš turimų duomenų spręsti apie D. S. ir M. K. kūno padėtis šūvio metu negalima, tačiau jos galėjo būti tokios, kurias nurodė nukentėjusysis.

Atlikus dar vieną M. K. medicininį tyrimą konstatuota, kad kaltinamasis gali būti apklausiamas, tačiau dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime yra ribotas trukme. M. K. gali būti transportuojamas į teismo posėdžius bei būti apklausiamas juose, tačiau jo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti trumpalaikis dėl ortostatinių reakcijų ir autonominės disrefleksijos pasireiškimo grėsmės (T. 2, b. l. 121-129).

Atlikus serologijos ir DNR tyrimą konstatuota, kad: 1. ant neperšaunamos liemenės (1, 8 obj.), kaukės (18 obj.) rasta J. B. DNR su 99,999999999 % tikimybe ir nežymia kito asmens DNR priemaiša; 2. ant kaukės (17 obj.) rasta M. K. DNR su 99,999999999 % tikimybe ir nežymia kito asmens DNR priemaiša; 3. nuoplovoje nuo betono prie durų (31 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gauta M. K. DNR su 99,999999999 % tikimybe; 4. nuoplovoje nuo betono prie krosnies (32 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, rasta vieno vyro DNR, kuri nepriklauso M. K., J. B., D. S.; 5. ant aštuonių medžioklinių šovinių (21-28 obj.), vieno šovinio (29 obj.), lipnios juostos (30 obj.), rasta vieno vyro DNR, kuri nepriklauso M. K., J. B., D. S.; 6. ant neperšaunamos liemenės (2,3,4,5,6,7,9,10 obj.), lygiavamzdžio šautuvo TOZ-BM, Nr. (duomenys neskelbtini) (11a,11b obj.) ir vieno šovinio (12 obj.), elektrošoko TANDER GROM (14 obj.), pistoleto WALTER P99, Nr. (duomenys neskelbtini) (15 obj.), apkabos su šoviniais (16 obj.), kaukės (20 obj.) gauti mišrūs DNR profiliai, ne mažiau dviejų asmenų, netinkami identifikavimui; 7. ant lygiavamzdžio šautuvo TOZ-BM, Nr. (duomenys neskelbtini) (11 obj.) ir vieno šovinio (13 obj.), kaukės (19 obj.) biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta;

8. objektai, nurinkti nuo kaukės (17a obj.) yra žmogaus plaukai. Atlikus DNR tyrimą, gauti mišrūs DNR profiliai, nemažiau dviejų asmenų, netinkami identifikavimui; 9. objektai, nurinkti nuo kaukių (18a, 19a, 20a obj.) yra žmogaus plaukai. Atlikus DNR tyrimą biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (T. 2, b. l. 20-22).

Atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad ant vieno iš lipdukų nuo kairės D. S. rankos ir ant lipduko su mikrodalelėmis nuo plaukų bei lipduko, pažymėto užrašu „S. D. neutralus“ yra šūvio pėdsakų. Ant likusių lipdukų su mikrodalelėmis nuo D. S. dešinės rankos (2 vnt.) ir kairės rankos (1 vnt.) šūvio pėdsakų nėra. Ant lipduko su mikrodalelėmis nuo J. B. galvos yra šūvio pėdsakų. Ant likusių lipdukų su mikrodalelėmis nuo J. B. dešinės ir kairės rankų šūvio pėdsakų nėra. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo M. K. galvos ir kairės rankos yra šūvio pėdsakų. Ant D. S. dviejų darbinių pirštinių yra šūvio pėdsakų. Ant tyrimui pateikto D. S. bliuzono yra šūvio pėdsakų. Ant dviejų lipdukų su mikrodalelėmis nuo lauko virtuvės lubų šūvio pėdsakų nėra. Ant visų šešių tirti pateiktų kulkų yra šūvio pėdsakų. Ant J. B. drabužių: bliuzono, sportinių kelnių ir medžiaginės pirštinės yra šūvio pėdsakų. Ant tyrimui pateiktos neperšaunamos liemenės yra šūvio pėdsakų. Ant M. K. drabužių: dviejų bliuzonų ir sportinių kelnių yra šūvio pėdsakų. Ant minėtų drabužių vidinių pusių yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių. Nustatyti, ar šios dalelės atsirado kontaktuojant su ginklu, ar persinešė atsitiktinai nuo kitų drabužių vietų, negalima. Ant tyrimui pateiktos kuprinės yra šūvio pėdsakų. Kuprinės viduje, didesniame ir mažesniame skyriuje yra labai daug šūvio pėdsakų dalelių, žymiai daugiau negu ant išorinio kuprinės paviršiaus. Kuprinės viduje, mažesniame ir didesniame skyriuose buvo laikomi ginklai, tūtelės arba kiti objektai, stipriai užteršti šūvio pėdsakais. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo D. S., J. B. ir M. K. rankų, plaukų ir drabužių, ant neperšaunamos liemenės ir šešių kulkų yra stibio-bario-švino šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais ant pistoletų WALTHER P99 Nr. (duomenys neskelbtini), ir CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini), iš devynių tūtelių, vienodų su viena šūvio pėdsakų rūšimi ant lygiavamzdžio šautuvo TOZ-BM Nr. (duomenys neskelbtini). Alavo-stibio-bario-švino šūvio pėdsakai, aptikti ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo D. S. kairės rankos, M. K. bliuzono Nr. 2, M. K. kuprinės viduje ir išorėje yra vienodi su vyraujančia šūvio pėdsakų rūšimi ant lygiavamzdžio šautuvo TOZ-BM, Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 70-76).

Atlikus balistinį ir kompleksinį balistinį-teismo medicinos tyrimą konstatuota, kad tarp tirti pateiktų trijų ginklų vienas ginklas yra dvivamzdžio, lygiavamzdžio 16-o kalibro medžioklinio šautuvo BM-16 Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, nupjautavamzdis, pagamintas sutrumpinant vamzdį ir nupjaunant apsodo buožę. Kitas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniais. Trečias ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas WALTHER P99 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniais. Tirti pateikti ginklai yra šaunamieji ginklai. Dvivamzdžio lygiavamzdžio 16-o kalibro medžioklinio šautuvo BM-16 Nr. (duomenys neskelbtini) nupjautavamzdis yra perdirbtas (savadarbis) šaunamasis ginklas, priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų ginklų. Abu pistoletai yra pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, priskiriami prie „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti trys ginklai tinkami šaudyti. Tarp tirti pateiktų dvidešimt septynių šovinių: dešimt šovinių (du, buvę pateikto nupjautavamzdžio šovinio lizduose, ir aštuoni iš devynių, rastų kuprinėje) yra 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai; šešiolika šovinių (du, buvę pateikto pistoleto CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvėje, ir keturiolika šovinių, buvusių pateikto pistoleto WALTHER P99 Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvėje) yra 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniai. Vienas šovinys iš devynių, rastų kuprinėje, yra 7,65 mm kalibro Brauningo šovinys. Tirti pateikti dvidešimt septyni šoviniai yra šaudmenys, 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, o 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) ir 7,65 mm kalibro Brauningo šovinys yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti dešimt 16-o kalibro medžioklinių šovinių yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto medžioklinio šautuvo BM-16 nupjautavamzdžio; šešiolika 9 mm kalibro „Luger“ (Parabellum“) šovinių yra tinkami šaudyti iš abiejų tirti pateiktų pistoletų CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini) ir WALTHER P99 Nr. VI868; vienas 7,65 mm kalibro Brauningo šovinys yra tinkamas šaudyti, tačiau jis nėra tinkamas šaudyti iš tirti pateiktų ginklų. Tarp tirti pateiktų šešių kulkų: penkios kulkos (viena, rasta įvykio vietoje, kita, rasta tarp M. K. drabužių, ir trys deformuotos kulkos, rastos J. B. kūne skrodimo metu) yra 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šovinių penkios iššautos kulkos; viena iš keturių kulkų, rastų J. B. kūne skrodimo metu, yra fragmentavusi kulka, t. y. kulkos dalis. Nustatyti kokios rūšies, kalibro šovinio yra ši kulkos dalis negalima, kadangi išlikusių požymių nepakanka. Tirti pateiktos devynios tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šovinių šautos tūtelės. Tirti pateiktos iššautos kulkos, kulkos dalis ir šautos tūtelės yra šaudmenų dalys. Nustatyti, ar tirti pateiktos kulkos ir tūtelės iki šūvių sudarė atitinkamus vienus šovinius (visumas) negalima, kadangi jų paviršiuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Neperšaunamos liemenės pažeidimai yra padaryti kulkoms praėjus papildomą kliūtį – bliuzono audeklo sluoksnį. Tarp tirti pateiktų šešių kulkų dvi kulkos (viena, rasta įvykio vietoje, antra, rasta tarp M. K. drabužių) buvo iššautos iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, iš kokios rūšies, ar iš vieno ginklo ir ar iš kurio nors tirti pateikto ginklo buvo iššautos keturios iš šešių tirti pateiktų kulkų (trys deformuotos kulkos ir viena kulkos dalis), rastos J. B. kūne skrodimo metu, negalima, kadangi pėdsakai, esantys ant šių kulkų identifikaciniams tyrimams netinkami. Tirti pateiktų M. K. ir J. B. drabužių ir neperšaunamos liemenės pažeidimai ir nukentėjusiųjų kūnų sužalojimai yra šautiniai. M. K. abiejų bliuzonų pažeidimai ir jo kūno sužalojimas buvo padaryti vienu šūviu. Kulka, rasta tarp M. K. drabužių, yra 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šovinio kulka, kuri buvo iššauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto ČZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini). J. B. drabužių šautiniai pažeidimai buvo padaryti aštuoniais šūviais, tarp jų dvejais šūviais buvo padaryti neperšaunamos liemenės pažeidimai. J. B. kūno šautiniai sužalojimai buvo padaryti septyniais šūviais. J. B. bliuzono ir neperšaunamos liemenės tarpusavyje sutampantys šautiniai pažeidimai – kulkų įėjimo vietos (angos), pažymėtos Nr. 1 ir Nr. 2, bei J. B. kelnių šautiniai pažeidimai – kulkų įėjimo angos, pažymėtos Nr. 7 ir Nr. 11, ir šiuos drabužių šautinius pažeidimus atitinkantys kūno sužalojimai, pažymėti Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7 ir Nr. 11, buvo padaryti tirti pateiktomis deformuotomis kulkomis, turinčiomis vario lydinio apvalkalus, rastomis akluose sužalojimų kanaluose. Nustatyti, ar šios kulkos buvo iššautos iš vieno ir ar iš kurio nors tirti pateikto pistoleto, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Kiti J. B. drabužių pažeidimai ir jo kūno sužalojimai buvo padaryti kulkomis, turinčiomis vario lydinio apvalkalus. Nustatyti, ar šie drabužių pažeidimai ir kūno sužalojimai buvo padaryti iš vieno ir ar iš kurio nors tirti pateikto pistoleto negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. M. K. ir J. B. drabužių ir neperšaunamos liemenės šautiniai pažeidimai ir jų kūnų šautiniai sužalojimai negalėjo būti padaryti šaunant iš tirti pateikto nupjautavamzdžio. M. K. ir J. B. drabužių ir liemenės šautiniai pažeidimai ir jų kūnų šautiniai sužalojimai buvo padaryti šaudant iš atstumo, kuriuose nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šaudant iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini), šis šūvio atstumas yra 100 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. M. K. abiejų bliuzonų šautinių pažeidimų kulkos įėjimo anga (vieta), esanti bliuzonų kairėse apykaklių pusėse, ir jo kūno šautinio sužalojimo kulkos įėjimo žaizda, esanti kairėje kaklo pusėje, pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa. Kulkos išėjimo žaizda, esanti kūno dešinėje viršmentinėje srityje, atitikmens bliuzonuose neturi. J. B. drabužių pažeidimai – kulkų įėjimo angos ir jo kūno šautinių sužalojimų kulkų įėjimo žaizdos, pažymėtos tais pačiais Nr. 1, 2, 3, 5, 7, 8 ir 11, pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa. Kulkų įėjimo vietos (angos, žaizdos), pažymėtos Nr. 1, 2, 7 ir 11, turinčios aklus sužalojimų kanalus, kulkų išėjimo vietų (angų, žaizdų) neturi. J. B. drabužių šautiniai pažeidimai – kulkų išėjimo angos ir jo kūno šautinių kulkų išėjimo žaizdos, pažymėtos tais pačiais Nr. 6, 9 ir 10, pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa. J. B. bliuzono priekinio paviršiaus kišenės išoriniame audeklo sluoksnyje esančio liestinio pažeidimo kulkos įėjimo anga Nr. 12 ir išėjimo anga Nr. 13, atitikmenų vidiniame kišenės audeklo sluoksnyje, neperšaunamojoje liemenėje ir J. B. kūne neturi (T. 2, b. l. 78-97).

Specialistas A. J. apklausiamas paaiškino, kad šūvių metu, vertinant pagal kulkų įėjimo angas ir vietas drabužiuose bei kūne, J. B. padėtis stipriai kito, kadangi šūvių trajektorijos labai skirtingos – buvo ir horizontalių šūvių, ir iš viršaus į apačią. Galėjo būti ir taip, kad pirmų šūvių trajektorijos buvo tiesios, o po to J. B. smuko, klupo, stengėsi išvengti šūvių, todėl šūvių kryptys buvo iš viršaus į apačią. Mirusiajam padaryti sužalojimai nėra būdingi atvejui, jei asmuo guli ant žemės ir priėjus į jį šaudoma. Be to, kito ir šaudžiusiojo padėtis.

Ištyrus elektros šoko įtaisą ir D. S. bliuzoną nustatyta, kad elektros šoko įtaisas yra Rusijos fabrikinės gamybos įtaisas GROM TANDER su elektros iškrovos transportavimo bloku. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą jis priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas elektros šoko įtaisas GROM TANDER su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu – elektros iškrovos transportavimo bloku, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Šis įtaisas priskiriamas „C“ kategorijos ginklams. Elektros šoko įtaisas veikia žmogų aukštos įtampos ir didelio dažnio elektros iškrova elektrodams tiesiogiai kontaktuojant su kūnu ar per iššaunamas adatas, lanksčiais laidais sujungtas su elektros šoko įtaisu. Elektros šoko įtaisas GROM TANDER užtaisomas prijungiant prie jo elektros iškrovos transportavimo bloką ir sujungiant elektros iškrovos transportavimo bloko kontaktus su elektros šoko įtaiso elektrodais. Nuspaudus veikiančio elektros šoko įtaiso GROM TANDER nuleistuką, adatos iššaunamos iš elektros iškrovos transportavimo bloko. Iš elektros iškrovos transportavimo bloko adatas galima iššauti vieną kartą. Elektros šoko įtaisas GROM TANDER su elektros iškrovos transportavimo bloku veikia iššautų adatų skriejimo atstumu, kurį riboja lanksčių laidų, sujungtų su elektros iškrovos transportavimo bloku, ilgis. Nustatyti, ar D. S. bliuzone likusios adatos su laidais yra iššautos iš tirti pateikto elektros šoko įtaiso GROM TANDER su elektros iškrovos transportavimo bloku, negalima (T. 2, b. l. 99-103).

Atlikus papildomą elektros šoko įtaiso tyrimą konstatuota, kad pagal Rusijos valstybinį standartą GOST R 50940-96 Rusijos gamybos elektros šoko įtaisų vienkartinio poveikio trukmė neturi viršyti 3 s. Techninių sąlygų, kiek kartų pakartotinai gali veikti elektros šoko įtaisas per iššautas adatas, standarte nėra. Nustatyti, kokia yra tirti pateikto elektros šoko įtaiso GROM TANDER vienkartinio poveikio trukmė, kiek kartų gali veikti žmogų šio įtaiso iškrova per iššautas adatas, negalima, nes specialistas neturi techninių galimybių (T. 2, b. l. 107-108).

Kontroliuojant nukentėjusiojo D. S. telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją (T. 1, b. l. 161-163), užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir nenustatyto asmens (buvusio užsienio šalyje), kurio metu D. S. šiam asmeniui papasakoja tas pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nukentėjusysis aiškina, kad iš kitų asmenų girdėjo, jog M. K., grįžęs iš Suomijos, ant D. S. pyksta, kaltina jį „visokiomis nesąmonėmis“.

Remiantis maps.lt duomenimis (T. 3, b. l. 7) nustatyta, kad atstumas tarp sodybos (duomenys neskelbtini) esančios sodybos (įvykio vietos) ir 2014-09-07 rasto J. B. automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 808 metrai (tiesiai).

Ieškomų ginklų registre patikrinus informaciją apie pistoletą „Walter P99“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir lygiavamzdį šautuvą TOZ-BM Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pistoletas „Walter P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogtas Čekijos Respublikoje 2006 m., lygiavamzdis šautuvas TOZ-BM Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogtas 2007-11-26 iš (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 12-16).

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tai yra įrodymai vertinami remiantis savo vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kaltinamasis M. K. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino dėl patirtos traumos neprisimenąs kaltinime nurodytų aplinkybių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis neigė kartu su J. B. vykęs nužudyti D. S. ir nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. pas nukentėjusįjį atvyko pastarojo kvietimu, ginklų neturėjo, neperšaunamų liemenių nevilkėjo, kaukių užsidėję nebuvo. D. S., įviliojęs juos į sandėliuką, pradėjo šaudyti į jį ir į J. B., o po to juos aprengė neperšaunamomis liemenėmis, padėjo ginklus, kuprinę, uždėjo kaukes, taip inscenizuodamas užpuolimą. Tokią ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodytą įvykio versiją teismas atmeta ne tik kaip nelogišką ir neįtikinamą, bet ir dėl to, kad ją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuos, skirtingai negu kaltinamojo parodymus, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. D. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina, kad 2013-09-06 anksti ryte, jam iš automobilio į lauko virtuvę atnešus lentynas, į šią virtuvę įsiveržė du kaukėti ir ginkluoti asmenys, vienas kurių nieko nesakęs iš karto šovė į jį iš elektros šoko įtaiso. Jam, veikiamam aukštos įtampos, parkritus ant grindų, kitas asmuo rankose turėto nupjautavamzdžio dvivamzdžio šautuvo buože smogė pora kartų į galvos sritį. Kaip nurodo nukentėjusysis D. S., praėjus aukštos įtampos poveikiui, jis išsitraukė savigynai turėtą pistoletą ir šovė į vieną iš užpuolikų, o po to į kitą. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Duomenys iš Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK (T. 1, b. l. 66-69) patvirtina, kad apie užpuolimą (duomenys neskelbtini) pranešė būtent nukentėjusysis D. S.. 2013 m. rugsėjo 6 d. apie 7 val., tai yra iš karto po įvykio D. S. matė ir jo kaimynė liudytoja A. B., kuri patvirtino, kad nukentėjusiojo galva buvo kruvina, jo rankoje buvo įsmigę laidai, o pats D. S. atrodė sutrikęs, išsigandęs. Tokį patį vaizdą pamatė netrukus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai – nukentėjusiojo galva buvo kruvina, rankoje matėsi įsmigę du elektrošoko kontaktai. Tokias pačias savo užpuolimo aplinkybes D. S. papasakojo ir atvykusiems pareigūnams. Nukentėjusįjį apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas (T. 1, b. l. 178-179) užfiksavo tuos sužalojimus – dvi muštines žaizdas momens srityje bei dvi nudegimo žymes (galimai padarytas veikiant elektros šokui) kairėje rankoje.

Išanalizavus D. S., J. B. ir M. K. abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių išklotines laikotarpyje nuo 2013-08-15 iki 2013-09-06, nustatyta, kad nukentėjusysis nurodytu laikotarpiu nei su M. K. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), nei su J. B., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais, nebendravo (T. 1, b. l. 155). Tokia aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo D. S. aiškinimą, kad pastaruoju iki 2013 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu su kaltinamuoju ir jo broliu jis nebendravo ir susitikti šių asmenų nekvietė.

Automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pas nukentėjusįjį atvyko J. B. ir M. K., rastas 808 metrų nuo sodybos (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno D. S., atstumu (matuojant tiesiai). Ir pastatytas (nuokalnėje) taip, kad nuo keliuko automobilio nesimatytų (liudytojo E. K. parodymai). Visiškai nelogiška atvažiuojant su draugišku vizitu automobilį statyti ne šalia nukentėjusiojo mamų, iki pat kurių yra privažiavimas, o nuošalioje vietoje, už beveik už vieno kilometro nuo įvykio vietos. Ir atvirkščiai, toks automobilio palikimas visiškai suprantamas, jeigu atvykstama turint neteisėtų, nusikalstamų ketinimų.

Balistinio ir kompleksinio balistinio-teismo medicinos tyrimo metu gauti duomenys irgi paneigia kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotą paaiškinimą, kad jis su J. B. atvyko pas nukentėjusįjį pastarojo kvietimu nevilkėdami jokių neperšaunamų liemenių bei neturėdami šaunamųjų ginklų. Šio tyrimo metu (T. 2, b. l. 78-97) be kita ko konstatuota, kad vieno iš atvykusiųjų pas nukentėjusįjį – J. B. bliuzono ir neperšaunamos liemenės, kurią apsivilkęs rastas mirusysis, šautiniai pažeidimai tarpusavyje sutampa. Taip pat pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa J. B. drabužių pažeidimai, tai yra kulkų įėjimo angos ir jo kūno šautinių sužalojimų kulkų įėjimo žaizdos. Todėl galima teigti, kad šautiniai pažeidimai turėjo būti padaryti J. B. jau vilkint neperšaunamą liemenę.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jo brolis J. B., jiems vykstant susitikti su nukentėjusiuoju, galimai turėjo įvykio vietoje – lauko virtuvėje rastą elektrošoko įtaisą. Visiškai nesuprantama, kam vykstant į draugišką, kaip nurodo M. K., susitikimą, reikalingas toks civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklas, už kurio nešiojimą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė (BK 258 straipsnio 2 dalis). Beje, šio elektros šoko įrenginio GROM TANDER instrukcija (T. 1, b. l. 129-130) rasta atliekant kratą M. K. gyvenamoje vietoje.

Kaip matyti iš liudytojų S. L. ir R. M., kurios nagrinėjamojo įvykio metu buvo atitinkamai M. K. ir J. B. draugės ir tuo metu gyveno su paminėtais asmenimis, 2013 m rugsėjo 6 d. apie 5 val. kaltinamasis dar miegojo savo namuose (duomenys neskelbtini), o J. B. tuo metu, tai yra apie 5 val., tik atsikėlė. Tos pačios dienos 7.12 val. jau užfiksuotas D. S. pranešimas policijai apie užpuolimą, taip pat apie 7 val. kaimynė A. B. jau matė nukentėjusįjį kruvina galva ir su rankoje įsmigusiais elektrošoko kontaktais. Įvertinant tai, taip pat aplinkybę, jog iki minėtos vietos nuo kaltinamojo namų yra apie 60 kilometrų atstumas (google.lt/maps duomenimis), iki kurios nuvykti reikia beveik valandos laiko, be to, reikia ir laiko ateiti beveik kilometrą nuo palikto automobilio iki įvykio vietos, nukentėjusiajam D. S. visiškai nebuvo laiko pirmiausia sužaloti (sušaudyti) M. K. ir J. B., po to inscenizuoti savo užpuolimą, tai yra aprengti kaltinamąjį ir J. B. neperšaunamomis liemenėmis, užmauti pirštines, kepures, sudėti ginklus, kuprinę, pačiam susižaloti, atitinkamose vietose ištepti lauko virtuvės grindis krauju. Ir viską atlikti taip, kad niekam iš apžiūrinčių įvykio vietą nekiltų jokių įtarimų. Juo labiau, jeigu daryti išvadą, kad nukentėjusysis netgi perstatė (kaip tvirtina M. K. gynėjas) į kitą vietą, už beveik kilometro nuo jo sodybos, automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pas jį buvo atvykę J. B. ir M. K..

Keistai atrodo ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš jo draugės S. L. parodymų, vykdamas pas D. S., M. K. savo mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs namuose.

Esant tokioms aplinkybėms, užpultas dviejų ginkluotų, kaukėtų, su pirštinėmis asmenų, panaudojus prieš jį smurtinius veiksmus, D. S., pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise į būtinąją gintį, teisėtai turėtu šaunamuoju ginklu, gindamasis vieną iš užpuolusiųjų sužalojo, o kitą sužalojo mirtinai. Ikiteisminis tyrimas D. S. atžvilgiu, konstatavus baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, nebuvo pradėtas (T. 1, b. l. 16-28). Teismas nesutikti su tokia prokuroro pozicija pagrindo neturi.

Pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, tai yra kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju M. K. kaltinamas, kad kartu su J. B. atvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini), įsibrovė į lauko virtuvę, užpuolė nukentėjusįjį D. S. ir pasikėsino jį nužudyti, bet savo nusikalstamos veikos baigti nespėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis gindamasis pasipriešino ir kaltinamąjį sužalojo, o kitą užpuoliką – J. B., sužalojo mirtinai.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Toks pasikėsinimo apibrėžimas suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK numatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčią. Taigi pasikėsinimas padaryti veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje (šiuo atveju BK 129 straipsnio) apibrėžtų, konkrečių, padarinių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, jog kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato siekė kaltinamasis M. K. (ir J. B.).

Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, kaltininko tyčios turinį sprendžiama iš jo atliktų veiksmų. Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama į nusikaltimo įrankius, būdą, aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, nusikalstamos veikos intensyvumą, neužbaigimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013, 2K-189/2013). Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pats kaltinamasis apskritai neigia kėsinęsis įvykdyti kokią nors nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. K. būtų siekęs konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajam gyvybę ir veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojo R. B. parodymų, D. S. pokalbio telefonu su nenustatytu asmeniu turinio, santykiai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. K., po to kai jie, kartu atlikę Suomijoje laisvės atėmimo bausmę, nerado pagrobtų ir miške paslėptų juvelyrinių dirbinių, tapo įtempti, tarp jų prasidėjo nesutarimai, nutrūko tarpusavio bendravimas, tačiau tiesioginių akivaizdžių konfliktų, grasinimų iš kaltinamojo (ar iš nukentėjusiojo) pusės nebuvo. Kaip nustatyta, kaltinamasis su J. B. atvyko pas D. S. apsivilkę neperšaunamas liemenes, mūvėdami kaukes, su pirštinėmis (nors buvo rugsėjo mėnesio pradžia), M. K. turint du vogtus (T. 3, b. l. 12-16) šaunamuosius ginklus, o J. B. – nešaunamąjį ginklą, tai yra elektrošoko įtaisą. Vargu ar tokia gausi ir įvairi amunicija – ginklai, kaukės, neperšaunamos liemenės buvo reikalinga norint D. S. nužudyti. Be to, turint tokį apibrėžtą (konkretų) tikslą ir tokius ginklus buvo galima (ir logiškiausia) tiesiog įsiveržti į lauko virtuvę, kurioje buvo nukentėjusysis ir jį iš karto nušauti (tokiu atveju nereikia ir veidų slėpti). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įsiveržus į patalpą, kurioje buvo D. S., į jį buvo šauta ne šaunamuoju ginklu, o elektrošoko įtaisu. Nėra abejonės, kad tokiu būdu nebuvo norima D. S. nužudyti, o veikiant nukentėjusįjį aukštos įtampos ir didelio dažnio elektros iškrova, tiesiog trumpam laikui jį apsvaiginti, paralyžiuoti raumenis, sukelti orientacijos, pusiausvyros praradimą. Tai rodo ir tolesni kaltinamojo veiksmai. Apsvaiginus D. S., nors M. K. rankose turėjo medžioklinį šautuvą, tai yra šaunamąjį ginklą, kurio abiejose vamzdžiuose buvo po šovinį, jis nešauna į dėl apsvaigimo aukštos įtampos elektros iškrova bejėgiškos būklės tuo metu buvusį ir pasipriešinti negalėjusį nukentėjusįjį, o trenkia šiam pora kartų šautuvo buože per galvą. Nors ir buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, tačiau kai vienas užtaisytas ginklas rankose, o kitas – užkištas už kelnių, tikrai negalima daryti išvados, kad tokiais, nors ir smurtinio pobūdžio, veiksmais buvo norima D. S. nužudyti. Kad kaltinamojo (ir J. B.) tikslas nebuvo nužudyti nukentėjusįjį D. S., rodo ir kiti bylos duomenys. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ vyr. slaugos administratorė policijos pareigūnams pateikė į ligoninę pristatyto J. B. rūbus, kuriuose buvo rastas ir lipnios juostos ritinys. Lipni juosta tarp asmenų, darančių nusikalstamas veikas, neretai naudojama ne pagal tiesioginę paskirtį (užklijuoti pakuojamus daiktus), o surišti asmeniui, užklijuoti jam burną. Iš to, kad nagrinėjamu atveju toks lipnios juostos ritinys buvo apskritai rastas (juk važiuojant susitikti su draugu jis tikrai nereikalingas), kad rastas jis buvo ne kuprinėje, o pas J. B. – galima spręsti, jog lipni juosta buvo paruošta (nedelsiant) panaudoti. O panaudojimo tikslas, atsižvelgiant į jau išanalizuotą kaltinamojo ir J. B. elgesį lauko virtuvėje, tai yra smurto pobūdį – surišti nukentėjusįjį D. S., ar užklijuoti šiam burną. Norint asmenį tiesiog nužudyti, toks veiksmas (surišimas) yra nereikalingas, perteklinis, kurį atliekant būtų tiesiog sugaištas papildomas laikas, kuris, turint tokius ketinimus (nužudyti), tikrai nereikalingas, netgi keliantis papildomą pavojų būti pastebėtiems.

Taigi M. K. ir J. B. nors ir turėjo taikiniams naikinti, žaloti, tai yra ir žudyti skirtus šaunamuosius ginklus, šiame nuosprendyje aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės, būdas, turimi kiti įrankiai (lipni juosta), ginklų panaudojimo aplinkybės, panaudoto smurto pobūdis, nerodo kaltinamojo noro, tikslo įgyvendinti BK 129 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų, konkrečių padarinių. Iš nukentėjusiojo, liudytojo R. B. parodymų galima įtarti, kad kaltinamojo M. K. ir mirusiojo J. B. atvykimo pas nukentėjusįjį tikslas buvo išsiaiškinti kur dingo iš parduotuvės Suomijoje pagrobti didelės vertės juvelyriniai dirbiniai, kuriuos kaltinamasis su D. S. buvo paslėpę miške, ir kurių, atlikę bausmę, šie asmenys nerado. Kaip galima spėti iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis įtarė D. S. pasisavinus minėtus juvelyrinius dirbinius. Dėl šios priežasties galbūt buvo norima D. S. (jį surišus) ir kankinti, bandant išgauti, kur yra minėti dirbiniai. Galbūt kaltinamasis bei J. B., išgavę informaciją apie juvelyrinius dirbinius, ir turėjo tikslą D. S. nužudyti. Bet net ir tokia išvada abejotina, grindžiama tik spėjimais ir prielaidomis. Juk vargu ar tie juvelyriniai dirbiniai (ar pinigai, gauti už dirbinius), atsižvelgiant į tai, kad juvelyrinių dirbinių buvo pagrobta už maždaug 120000 eurų sumą, būtų saugomi ar slepiami kaime, nesaugomoje sodyboje, kurioje nukentėjusysis net pastoviai ir negyveno. Todėl mažai tikėtina, kad šiuos dirbinius ar pinigus kaltinamasis būtų atgavęs tuo pačiu metu, tai yra po pavartoto smurto, kankinimų.

Taigi nagrinėjamu atveju negalima kategoriškai teigti, kad kaltinamasis M. K. ir J. B., turėdami konkretų, apibrėžtą, tikslą nužudyti, atvyko pas D. S. ir kėsinosi tai įvykdyti, bet tokios nusikalstamos, numatytos BK 129 straipsnyje, veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – pasipriešinus nukentėjusiajam. Teismas negali spėlioti, kas būtų atsitikę, jeigu nukentėjusysis D. S. nebūtų aktyviai pasipriešinęs M. K. ir jo broliui J. B..

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014).

Todėl nenustačius kokio konkretaus rezultato savo smurtiniais veiksmais siekė M. K. su J. B., atvykę, užpuolę bei pavartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu, jų veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį, kaip apsikėsinimas nužudyti, o pagal kilusias pasekmes. Nagrinėjamu atveju kilusios pasekmės, tai D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už kurį atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat tokiais, nustatytais anksčiau nuosprendyje, savo veiksmais, panaudodami smurtą, M. K. ir mirusysis J. B. atėmė nukentėjusiajam laisvę, tai yra padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK146 straipsnio 2 dalyje (idealioji BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis). Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan. Nėra abejonių, kad kaltinamajam ir J. B. įsiveržus į lauko virtuvę, kurioje tuo metu buvo ir iš kurios ketino išeiti D. S., ir panaudojus prieš nukentėjusįjį elektrošoko įtaisą bei sudavus smūgius jam į galvą, D. S. buvo sulaikytas lauko virtuvėje prieš jo valią, jo valia judėti, pasirinkti savo buvimo vietą buvo apribota. Nekyla abejonių ir dėl to, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis nebegali laisvai pasirinkti savo buvimo vietos, kad lauko virtuvėje D. S. sulaikytas prieš jo paties valią ir to norėjo.

Apie tokį kaltinime nurodytų faktinių veikos aplinkybių pasikeitimą, veikų perkvalifikavimą M. K. buvo informuotas, buvo ir pasiūlyta padaryti pertrauką pasiruošti gynybai.

Kaltinamasis pagrįstai kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaip nustatyta anksčiau nuosprendyje, pas M. K. rasti du šaunamieji ginklai: medžioklinis šautuvas BM-16 (su dviem šoviniais) ir pistoletas WALTHER P99 (su keturiolika šovinių). Ant nugaros šis kaltinamasis buvo užsidėjęs kuprinę, kurioje rasti devyni šoviniai. Balistinio ir kompleksinio balistinio-teismo medicinos tyrimo išvada patvirtina, kad tai yra šaunamieji ginklai: dvivamzdis, lygiavamzdis, nupjautu vamzdžiu 16-o kalibro medžioklinis šautuvas BM-16 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais ir fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas WALTHER P99 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniais. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad šiuose ginkluose ir kuprinėje rasti šoviniai yra tinkami šaudyti šaudmenys. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį asmuo atsako jeigu veikė tiesiogine tyčia. Iš surinktų įrodymų akivaizdu, jog M. K. pasiimdamas šiuos ginklus (vienas kurių draudžiamas civilinėje apyvartoje, o kitam neturėdamas leidimo) ir šaudmenis, suprato jog tai šaunamieji ginklai su šoviniais, tai yra jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar kitomis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas yra pakankamas pagrindas kaltininką patraukti atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tačiau pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, turi būti nustatytas kiekvienos veikos padarymo faktas. Kaltinamajam pateiktame kaltinime nurodoma, kad jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir nešiojo du šaunamuosius ginklus ir ne mažiau kaip 25 šaudmenis. Neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kt. medžiagų įgijimu teismų praktikoje laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna, neturint reikiamo leidimo, šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar kitas neteisėtas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir panašiai. Laikymas – neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje, kai asmuo jų nesinešioja, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinkote vietoje). Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, portfelyje, kišenėje ir panašiai. Nešiojimas – tai jų turėjimas su savimi (drabužiuose, portfelyje ir kt.) be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose. Iš ištirtų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent kaltinamasis M. K. atsinešė šiuos ginklus ir šaudmenis į sodybą (duomenys neskelbtini) – ginklus su šaudmenimis pas kaltinamąjį matė D. S., vienu iš jų nukentėjusysis ir buvo mušamas M. K. į galvos sritį, medžioklinį šautuvą prie gulinčio kaltinamojo M. K. rado policijos pareigūnai, ant jo nugaros buvo ir kuprinė su šaudmenimis.

Tačiau kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyviųjų veikos požymių buvimas neįrodytas. Pats kaltinamasis neigia, kad šie ginklai ir šaudmenys priklauso jam, kad jis juos įgijo, laikė, gabeno. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad būtent M. K. iš nenustatytų asmenų šiuos ginklus ir šaudmenis kokiu tai būdu įgijo, juos laikė savo namuose ar kitoje vietoje (kratos metu jokių požymių, kad pas kaltinamąjį namuose būtų laikomi ginklai, neužfiksuota) ir atsigabeno. Negalima atmesti ir galimybės, kad tokius veiksmus atliko kitas kartu buvęs asmuo, kurio automobiliu ir su kuriuo M. K. ir atvyko į nusikaltimo padarymo vietą, tai yra J. B.. Ir tik atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą perdavė kaltinamajam M. K. tiek kuprinę, tie šaunamuosius ginklus, kuriuos šis atsinešė į nusikaltimo padarymo vietą. Todėl iš kaltinimo M. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pašalinama, kad tai jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno du šaunamuosius ginklus ir ne mažiau kaip 25 šaudmenis.

Kaltinamasis M. K. Lietuvoje yra neteistas (teistumai išnykę), tačiau, kaip matyti tiek iš bylos medžiagos (T. 3, b. l. 96-98), tiek iš nukentėjusiojo, liudytojo R. B. parodymų, yra teistas Vokietijoje ir Suomijoje, yra ne kartą baustas už įvairių administracinės teisės pažeidimų padarymą (T. 3, 88-94), charakterizuojamas neigiamai. Nusikaltimai padaryti iš anksto jiems ruošiantis, planuojant (M. K. 2013-08-27 vakare užfiksuotas netoli įvykio vietos (T. 1, b. l. 151)), turint platų įrankių arsenalą, kas rodo didesnį tiek paties kaltinamojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Dėl to kas paminėta M. K. skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 2 dalies, 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant didesnius už numatytų bausmių vidurkius.

Iš šioje baudžiamojoje byloje gautos teismo medicinos specialistų išvados (T. 2, b. l. 3-4) matyti, kad M. K., jo paties daromų nusikalstamų veikų metu, D. S. pasipriešinęs padarė šautinį kaklo sužalojimą su kaklo 6-7 slankstelių skeveldriniu lūžiu ir nugaros smegenų kaklinės dalies skersiniu pažeidimu. Dėl šio sužalojimo, tai yra dėl nugaros smegenų kaklinės dalies pažeidimo, kaltinamajam iškart išsivystė galūnių paralyžius, dėl ko M. K. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų. Ir toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas vertinant tiek pagal pavojingumą gyvybei, tiek pagal liekamųjų potrauminių reiškinių kriterijus. Šią išvadą davęs specialistas A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas ne tik ją patvirtino, bet ir paaiškino, kad liekamieji reiškiniai po M. K. stuburo kaklinės dalies traumos, nugaros smegenų pažeidimo su 6-7 kaklo slankstelių pažeidimu, kojų paralyžius ir dalinis rankų paralyžius – priežastys dėl kurių kaltinamasis negalėtų atlikti bausmės, nes jis pats negalės pilnai apsitarnauti, tokią traumą patyrusio asmens gyvenimas, tinkama priežiūra įkalinimo įstaigoje nebūtų užtikrinta, bausmės atlikimas jam būtų per sunkus. Specialisto nuomone reabilitacijos galimybės išsemtos, pagerėjimo tikėtis negalima. A. S. taip pat nurodė, jog ši liga įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą.

Tokias išvadas patvirtina ir kaltinamajam M. K. atliktas medicininis fizinės būklės tyrimas (T. 2, b. l. 121-129), kurio metu konstatuota ir tai, kad net kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti tik trumpalaikis dėl ortostatinių reakcijų ir autonominės disrefleksijos pasireiškimo grėsmės (dėl šlapimo pūslės persipildymo, laiku neatlikus intermituojančios kateterizacijos, atsiranda grėsmingos gyvybei organizmo reakcijos – nekontroliuojamas kraujospūdžio pakilimas, širdies ritmo sutrikimai ir kt.) .

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtus duomenis specialistų išvadas, specialisto A. S. paaiškinimą apie M. K. sveikatos būklę ir galimybę jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatuoja, kad yra objektyvus pagrindas kaltinamąjį M. K. atleisti nuo bausmės dėl ligos, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais: bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę iš dalies pridėti prie pagal BK 253 straipsnį 1 dalį paskirtos bausmės bei galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi M. K. nuo paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės atleisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje): voką ir jame esančius tris stiklainius su kvapo pėdsakais, dvi nuoplovas su biologiniais pėdsakais, dvi lipnias juostas su mikrodalelėmis, dvi daktiloskopines plokšteles su pirštų pėdsakais, plastikinį buteliuką, cigarečių „LM“ pakelį, USB atmintinę „ADATA“, užrašų knygutę, užsegamą įmautę su sąskaitomis-faktūromis, paketą Nr. 0110465 su daiktadėžės turiniu; dėžę, joje esančias keturias medžiagines kaukes, lipnios juostos ruloną, du vokus su M. K. DNR pavyzdžiais, du vokus su J. B. DNR pavyzdžiais, voką su nuoplova iš įvykio vietos; popierinį maišą ir jame esančius J. B. sportinį švarką, sportines kelnes, neperšaunamą liemenę; popierinį maišą ir jame esančius šešis lipdukus su mikrodalelėmis nuo D. S., penkis lipdukus su mikrodalelėmis nuo J. B., penkis lipdukus su mikrodalelėmis nuo M. K., du lipdukus su mikrodalelėmis iš įvykio vietos, J. B. pirštinę, žiebtuvėlį, M. K. kuprinę; popierinį maišą ir joje esančią neperšaunamą liemenę; devynias tūteles, šešis mobiliojo ryšio telefonus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Ginklus: elektros šoko įtaisą GROM TANDER su priedais; nupjautavamzdį, lygiavamzdį šautuvą TOZ-BM Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą „Walter P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), šešias kulkas – perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Nukentėjusiojo D. S. daiktus: dvi pirštines, sportinį švarką, sportines kelnes, sportinius batus, pistoletą CZ 2075 RAMI P Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti D. S..

M. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (esančius byloje), du sportinius švarkus, sportines kelnes, sportinius batus, marškinėlius, vieną porą kojinių, šešių raktų ryšulį – grąžinti nuteistajam.

J. B. automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, šio asmens sportinius batus, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, laikrodį – grąžinti J. B. artimiesiems.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.