Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-719/2015

2015 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. atstovo pagal įstatymą V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat nukentėjusiajam A. M. iš A. P. buvo priteista 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas (0,72 ‰) girtumas), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kartu važiavusio nukentėjusiojo A. M. sveikata.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija dėl jo atstovaujamajam priteisto civilinio ieškinio išsprendimo ir jo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kiek­vie­nu at­ve­ju spręs­da­mas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, teis­mas pri­va­lo at­si­žvelg­ti ne tik į formaliai įstatyme numaty­tas są­ly­gas, bet ir į ki­tas aplinkybes.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė 20000 litų civilinį ieškinį jo sūnaus patirtai neturtinei žalai atlyginti ir prašė minėtą sumą priteisti jo sūnui A. M. (2 t., 2–5 b. l.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (1 t., 82 b. l.), dėl šio sužalojimo nukentėjusysis A. M. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, sutriko normalus jo gyvenimo ritmas, jis patyrė stresą ir išgyveno kitus negatyvius jausmus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusysis A. M. patyrė dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 str. prasme, jam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas A. M. patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas, kolegijos nuomone, tinkamai taikė šią teisės normą ir atsižvelgė į visas CK 6.250 str. nurodytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip matyti, teismas įvertino A. P. kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), nerūpestingus ir rizikingus nuteistojo veiksmus betarpiškai prieš pat įvykį, jo asmenybę, amžių, darbingumą, ankstesnius pažeidimus, kilusias pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat nukentėjusiojo sužalojimo mąstą ir pasekmes (buvo sulaužyti abu žandikauliai, todėl nukentėjusysis negalėjo normaliai valgyti ir buvo maitinamas per zondą, negalėjo valytis dantų, gydėsi ilgą laiką, tapo nervingas, piktas, jį kankino nemiga). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos nukentėjusiojo A. M. sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką – teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad dabar jam kartais paskauda dantys, žiovaujant sutreška žandikaulis (2 t., 30 b. l.). Būtent todėl, objektyviai ir išsamiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, apylinkės teismas visiškai teisingai sumažino A. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. M. pareikštą civilinį ieškinį nuo 20000 litų iki 15000 litų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apeliantas jau buvo nurodęs apylinkės teismui pateiktame civiliniame ieškinyje (2 t., 2–5 b. l.) ir šis teismas, nors ir skundžiamame nuosprendyje visų jų konkrečiai neįvardijo, bet neabejotinai įvertino jas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Naujų duomenų ar motyvų, galinčių esmingai įtakoti ar paneigti apylinkės teismo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, apeliaciniame skunde nėra.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pakankamo pagrindo nėra.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog civilinį ieškinį byloje pareiškė jis, o ne jo nepilnametis sūnus A. M., todėl mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai civilinį ieškinį priteisė jo sūnui. Čia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinę žalą dėl nusikalstamo A. P. elgesio patyrė ne V. M., o A. M., todėl civilinis ieškinys buvo pareikštas siekiant kompensuoti būtent jo patirtus skausmus ir išgyvenimus. Pareikšdamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti V. M. teismo prašė jį priteisti ne jam pačiam, o jo sūnui A. M. (2 t., 2–5 b. l.). Baigiamųjų kalbų metu apylinkės teisme nukentėjusiojo atstovė taip pat prašė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį priteisti A. M.. Apeliaciniame skunde apeliantas pakartojo tokį savo prašymą ir prašė civilinį ieškinį priteisti ne jam pačiam, o jo sūnui A. M. (2 t., 85–91 b. l.). Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į tokią nukentėjusiojo ir jo atstovės poziciją, o taip pat ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, visiškai teisingai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti priteisė ne kam nors kitam, o būtent nukentėjusiajam A. M..

Apeliantas prašo paskirti jį sūnui A. M. priteistos pinigų sumos tvarkytoju uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės ir nurodyti tai procesiniame sprendime. Tačiau CK 4.147 str. 1 d. įtvirtinta, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais <...>. CK 3.185 str. nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Akivaizdu, jog apelianto teisė uzufruktu tvarkyti ne tik skundžiamu nuosprendžiu nepilnamečiui jo sūnui A. M. priteistą pinigų sumą, bet ir kitą A. M. turtą, nustatyta įstatymu, todėl papildomai įrašyti tai procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokios prasmės.

V. M. prašo priteisti jam iš nuteistojo A. P. jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad V. M. buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba (1 t., 33 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie V. M. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteisti jam tokias išlaidas pagrindo nėra.

Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – netinkamai nustatyto civilinio atsakovo (BPK 328 str. 4 p.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 str. 2 p. nustatyta, kad draudimo išmoka mokama žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. seka, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims iš draudiko ar Draudikų biuro mokėtina kompensacija yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 21 str. 3 d. nurodyta, kad Draudikų biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo <...> .

Taigi, pagal tokį teisinį reglamentavimą konkrečiai šiuo atveju padengti eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą žalą yra Draudikų biuro prievolė. Ši Draudikų biuro prievolė išnyktų tik tuo atveju, jeigu A. P. padengtų visą nukentėjusiesiems padarytą žalą. Būtina paminėti, kad byloje yra nukentėjusiojo atstovo V. M. ir nuteistojo A. P. susitarimas, kad pastarasis padengs padarytą turtinę ir neturtinę žalą (2 t., 25, 41 b. l.), tačiau šis susitarimas neįrodo, jog A. P. jau įvykdė šį susitarimą ir visą žalą padengė. Priešingai, byloje yra duomenys apie tai, kad A. P. įvykdė tik mažą dalį savo įsipareigojimo – sumokėjo nukentėjusiajam tik 450 litų turtinei žalai atlyginti (2 t., 28, 31 b. l.). A. P. nepadengus jo nusikalstama veika padarytos žalos, Draudikų biuro prievolė padaryti tai už jį neišnyko. Nustatęs, jog A. M. patirta neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribos – 5000 eurų, apylinkės teismas privalėjo nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukreipti ne į nuteistąjį A. P., o į Draudikų biurą. Priteisęs visą neturtinę žalą vien tik iš nuteistojo, apylinkės teismas šioje byloje netinkamai nustatė civilinį atsakovą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas visą neturtinę žalą priteisiant iš Draudikų biuro.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) (4344,30 eurų) A. M. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.