Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 4 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 31 d. apklaustas įtariamuoju J. P. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir gailisi. 2024 m. gruodžio 3 d. maždaug apie 17:30 val. pas jį į namus atėjo pažįstamas D. P., su kuriuo kartu buvo kambaryje, kalbėjosi, leido laiką. Jis tądien buvo neblaivus, kiek alkoholio buvo išgėręs, negali nurodyti. Nelabai pamena ką D. P. jam tokio pasakė, po ko jis tyčia jam sudavė vieną kartą medine kėde per galvą, taip pat vieną kartą į veido sritį, po ko D. P. nieko jam nesakęs išėjo iš buto. Tai galėjo būti apie 18 val. D. P. išėjus, jis nuėjo miegoti (el. b. t. 1, b. l. 101–144).

4. Papildomai 2025 m. sausio 8 d. apklaustas J. P. parodė, kad prisipažįsta, jog 2024 m. gruodžio 3 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną kartą medine kėde sudavė pažįstamui D. P. į galvą ir metė minėtą kėdę jam į veidą, tuo padarydamas D. P. dvi muštines žaizdas kairio momens srityje ir kaktos kairėje pusėje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis labai gailisi. Mano, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo jo neblaivumas. Parodymus, apie įtarimo esmę, yra davęs ankstesnės apklausos metu, pilnai prie jų pasilieka ir nieko papildyti nenori. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 118–120).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. gautas D. P. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 3 d. apie 18.00 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje pas savo pažįstamą draugą J. P.. Draugas savo namuose vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus, todėl jis nutarė išeiti. Kai jis ėjo iš kambario, minėtas draugas paėmė medinę kėdę ir vieną kartą jam trenkė į galvos sritį, kadangi jis buvo nusisukęs, po smūgio atsisuko, ir jis dar vieną kartą trenkė su kėde į veido sritį, po ko jis pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 1–9).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad 2024 m. gruodžio 3 d., apie 18.00 val. jis atėjo pakalbėti pas savo draugą J. P., (duomenys neskelbtini). J. P. savo namuose vartojo alkoholį ir buvo stipriai neblaivus. Kai jis atsistojo eiti, staiga galvos srityje pajuto stiprų smūgį, atsisukęs pastebėjo, kad J. P. rankose laiko medinę kėdę, su kuria užsimojęs dar vieną kartą ir stipriai trenkė jam į veido sritį, prakirto kairės pusės antakį. Jis nematė, kaip draugas paėmė kėdę, kadangi buvo nusisukęs, ėjo iš kambario, todėl apsiginti nuo suduotų smūgių negalėjo. Po smūgių jis iškarto išėjo iš buto, su juo nesikalbėjo. Dėl kokios priežasties jam trenkė draugas su kėdė du kartus, jis nežino. Nuo smūgių jis pajuto fizinį skausmą, galvos srityje yra guzas, kairės pusės antakis yra praskeltas. Po įvykio jis į gydymo įstaigą nesikreipė (el. b. t. 1, b. l. 16–19).

7. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 8 d. apklaustas D. P. parodė, kad įvykio adresas yra ne (duomenys neskelbtini), Vilnius, o (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kitą dieną po įvykio, J. P. jam paskambino, po telefoninio pokalbio jiems susitikus parūkyti, J. P. atsiprašė dėl sukelto fizinio skausmo. Kadangi dėl sužalojimo jis J. P. turėjo pretenzijų, 2024 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į policiją ir parašė dėl įvykio pareiškimą. Iš pareigūnės, kuri jį apklausė, 2024 m. gruodžio 9 d. gavo užduotį atlikti objektų tyrimą, nuvyko užduotyje nurodytu adresu, buvo apžiūrėtas specialistės, į kitas gydymo įstaigas dėl 2024 m. gruodžio 3 d. įvykio metu patirtų sužalojimų jis nesikreipė. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime jį sužalojusiam J. P. nereikš, nes pakanka, kad J. P. atsiprašė ir bus patrauktas atsakomybėn (el. b. t. 1, b. l. 20–23).

8. 2024 m. gruodžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4050/2024(01) nurodyta, kad D. P. padarytos dvi muštinės žaizdos: kairio momens srityje ir kaktos kairėje pusėje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. P. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kurios galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (el. b. t. 1, b. l. 54–55).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

10. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad J. P., mušdamas nukentėjusįjį D. P. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, J. P. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šių įrodymų visumą sudaro nukentėjusiojo D. P. nuoseklūs parodymai, užfiksuoti apklausų protokoluose, kurie sutampa ir su aplinkybėmis, nurodytomis 2024 m. gruodžio 9 d. D. P. protokole – pareiškime, bei kiti rašytiniai byloje esantys dokumentai. Faktinę aplinkybę, kad D. P. buvo sutrikdyta sveikata, kad sutrikdymo mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina byloje esanti 2024 m. gruodžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4050/2024(01), kurioje nurodyta, kad D. P. padarytos dvi muštinės žaizdos: kairio momens srityje ir kaktos kairėje pusėje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, galimai 2024 m. gruodžio 3 d., kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybę, kad J. P. D. P. sužalojo būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui patvirtina tiek paties J. P., tiek nukentėjusiojo parodymai. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog būdamas neblaivus J. P. tyčia sudavė D. P. vieną smūgį medine kėde per galvą ir dar vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

11. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

12. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. 2025 m. sausio 8 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 136–139; 144–146). Nukentėjusiuoju pripažintam D. P. 2024 m. gruodžio 8 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 149–150). Gautas nukentėjusiojo laiškas, kuriuo jis patvirtina, kad sutinka su sprendimu ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio sprendimo neskųs (el. b. t. 1, b. l. 152). Teismo sprendimo priėmimo metu duomenų, kad prokuroro sprendimas būtų apskųstas nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad padaryta žala, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nurodydamas, kad J. P. jo atsiprašė. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

13. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

14. J. P., būdamas neblaivus, tyčia sudavė D. P. vieną smūgį medine kėde per galvą ir dar vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. teismas nustatė, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad J. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai teismas pripažįsta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. P. teistas (el. b. t. 1, b. l. 59–64; 153–159), administracine tvarka daug kartų baustas už važiavimo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 67–73; 164; t. 2, b. l. 1–39), SODROS duomenimis – paskutinį kartą dirbo nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (el. b. t. 1, b. l. 65–66; 160–161; 162–165), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. t. 1, b. l. 75) Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra.

15. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Baudos skyrimas nebūtų tikslinga bausmė, nes J. P. nedirba, taigi nėra duomenų apie teisėtą jo pajamų šaltinį. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal šio straipsnio 3 dalį skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės pavojingumą nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas sprendžia, kad teisinga nustatyti didesnį negu vidurkis dydį, t. y. 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją mažinti trečdaliu ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, teismas sprendžia, kad vietoje intensyvios priežiūros tikslinga J. P. įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Dėl kardomosios priemonės

16. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1., b. l. 123–126), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti J. P. per 4 (keturis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.