Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Kartografiniai projektai“, dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė skundą tenkinti. Tvirtino, jog Specialiojo plano sprendiniai, susiję su susisiekimo sistemomis, yra negaliojantys, todėl Projektas parengtas pagal esamą situaciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas S. B. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Pažymėjo, jog Projektą rengė pagal esamą padėtį. Paaiškino, jog išsamias Projekto nederinimo priežastis iš atsakovo sužinojo telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-328 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. R. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, besiribojantį su kitos paskirties žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusį sklypą sujungiant su besiribojančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1825 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis; suformuotą valstybinės žemės sklypą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015 m. sausio 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-56, kurių 3.2 punktu numatyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, inter alia Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas, reg. Nr. 003552001420, patvirtintas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260. Šis reikalavimas įtrauktas ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12SD-(14.12.42.)-402, kurių 5.4.1. punktu nustatytas reikalavimas Projektą derinti su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Ginčijamu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. administraciniu aktu Nr. (12.13)Ar.5-328 projekto rengėjas UAB „Kartografiniai projektai“ informuojamas, jog atsakovas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1, negali derinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo projekto dėl to, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams (2015-01-16 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13) Ar. 5-56 3.2 p.).

Pareiškėja ginčijamo akto neteisėtumą iš esmės sieja su dviem argumentais – 2015 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-328 prieštaravimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui bei Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-260, susiekimo planavimo sprendinių negaliojimu.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Gero administravimo, atsakingo valdymo principai, be kita ko, yra sietini su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir jame nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovo 2015 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (12.13) Ar.5-328 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi iš šio akto turinio tiek pareiškėjai, tiek Projekto rengėjui nebuvo aiškios konkrečios atsisakymo derinti Projektą priežastys. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo pareiškėjos atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius ir UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas S. B., apie tikslias nederinimo priežastis – Projektu suplanuotą D2 kategorijos gatvę (12 m) vietoj Specialiajame plane numatytos D1 kategorijos gatvės (20 m) - jie iš atsakovo sužinojo kreipęsi dėl detalesnės informacijos pateikimo telefonu ir ši informacija jiems buvo suteikta. Tai, kad pareiškėjai ir jos atstovams buvo žinomas parengto žemės sklypo projekto nederinimo pagrindas patvirtina ir atstovas Vaidotas Rutavičius, teismo posėdžio metu pateikęs žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto pagrindinio brėžinio alternatyvią versiją su D1 kategorijos gatve bei 20 metrų raudonųjų linijų riba (b.l.50), ir teigdamas, kad plano rengėjo paprašyta atvaizduoti situaciją, kuri numatyta specialiojo plano sprendiniuose. Iš to seka, kad pareiškėja žinodama specialiojo plano sprendinių reikalavimus rengė ir alternatyvų žemės sklypo plano pagrindinį brėžinį, tačiau teikdama derinti specialiojo plano sprendinių neatitinkantį planą iš esmės žinojo teisines pasekmes kilsiančias dėl teikiamo plano sprendinių neatitikties.

Kadangi remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis bei bylos šalių pateiktais rašytiniais įrodymais teismas gali įvertinti ar tikrosios Projekto nederinimo priežastys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl ginčijamo administracinio akto panaikinimas vien tik remiantis jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, prieštarautų protingumo, teisingumo bei proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

Dėl Specialiojo plano sprendinių galiojimo

Pareiškėja bei jos atstovas advokatas ginčijamo administracinio akto neteisėtumą sieja su negaliojančiais Specialiojo plano sprendiniais. Spręstina, jog siekiant įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-328 teisėtumą, būtina nustatyti ar Specialiojo plano susisiekimo planavimo sprendiniai yra galiojantys ir galėjo būti taikomi rengiant Projektą.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano Bendrosiose nuostatose numatyta – „įvertinant tai, kad urbanizacijos procesas vyksta už Klaipėdos miesto ribų, prie užmiesčio kelių, kurie neturi gatvių raudonųjų linijų statuso, specialusis planas nustato privalomuosius techninius parametrus planuojamos teritorijos būsimųjų susiekimo linijų raudonosioms linijoms su komunikaciniais koridoriais (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyrius, 1 skirsnis). Tol, kol neparengta susisiekimo sistemos planavimo metodika, ji pasirinkta laisva. Sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Jų galiojimas gali būti pratęstas po patikrinimo pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyr., 1.6 p)“. Teisės akto į kurį nukreipia Specialusis planas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos (toliau ir Reglamentas) 1.6 punkte numatyta, kad susisiekimo planavimo sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus; jų galiojimas gali būti pratęstas po patikrinimo pagal šio reglamento reikalavimus. Tačiau 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-260, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo ( 2007 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. I-1120) 18 straipsnio 8 dalis reglamentavo, jog patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai. Akcentuotina, jog vienas iš universalių teisės teorijos principų, aiškinantis teisės normų taikymo specifiką bei jų hierarchiją, yra lex specialis derogat legi generali, t.y. specialios normos viršenybės prieš bendrąsias normas principas ir šiuo atveju Reglamentas laikytinas specialiuoju teisės aktu Teritorijų planavimo įstatymo atžvilgiu. Tačiau pabrėžtina, kad minėta kolizijos sprendimo taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai abi teisės normos yra vienodo statuso, nes kai tarpusavyje konkuruoja skirtingos teisinės galios teisės normos – viršesnė norma nugali žemesnę (lex superior derogat legi inferiori). Todėl konstatuotina, kad poįstatyminis teisės aktas (Reglamentas) negali ginčo teisinių santykių reglamentuoti kitaip, nei tai numatyta įstatyme (Teritorijų planavimo). Darytina išvada, kad visi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys ir privalomi Projekto rengėjui. Be to, Reglamento I skyriaus pabaigoje išdėstyta rekomendacija – ne rečiau kaip kas 5 metus turi būti rengiami specialieji planai bendrojo plano teiginiams patikslinti, – tik patvirtina, jog numatytas Specialiojo plano sprendinių galiojimo terminas yra rekomendacinio pobūdžio ir vertintinas kaip pareiga specialiųjų planų rengėjams (šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybei) peržiūrėti patvirtintus sprendinius ne rečiau kaip kas penkeri metai. Tačiau plano neperžiūrėjus ar nepakeitus, jo galiojimas nėra sustabdomas ir jis lieka privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams.

Pareiškėja byloje neginčija aplinkybės, kad priešingai nei numatyta Specialiajame plane, projekte suplanavo su planuojama teritorija besiribojančią (duomenys neskelbtini) gatvę D2 kategorijos, vietoj Specialiajame plane numatytos D1 kategorijos gatvės. Šią aplinkybę patvirtino ir Projekto rengėjo UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas S. B., nurodęs, jog Projektą rengė ne pagal Specialiojo plano sprendinius, bet pagal esamą situaciją. Kita vertus, teismo posėdžio metu teismui pateiktas ir kitas Projekto variantas, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė sutinkamai su Specialiuoju planu pažymėta D1 kategorijos. Nors byloje esanti planinė medžiaga patvirtina, kad ginčo teritorijoje esama padėtis nebeatitinka Specialiojo plano tvirtinimo metu buvusios situacijos ir galimai poreikio D1 kategorijos gatvei nebėra, tačiau šie argumentai galėtų įtakoti pačios pareiškėjos aktyvius veiksmus siekiant inicijuoti Specialiojo plano keitimo procedūras, o ne lemti 2015 m. kovo 20 d. atsakovo sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-328 panaikinimą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Pripažinus, kad UAB „Kartografiniai projektai“ parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-56 3.2 punkto, t.y. neatitinka Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-260, sprendinių, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai 2015 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (12.13) Ar.5-328 atsisakė derinti Projektą.

Išdėstytų faktinių aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu pareiškėjos M. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.