- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-08
- Bylos Nr.
- N-62-643-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. lapkričio 7 d. nutarimu R. B. paskirta 2500 litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, nes ji 2005 m. birželio 30 d. apie 23 val. 40 min. Kaune, Savanorių prospekte, vairavo automašiną Alfa Romeo, neturėdama teisės jos vairuoti, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į betoninę sieną Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas keleivis.
Šalies argumentai
R. B. kaip pareiškėja kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Ji nurodė, kad autoįvykyje nedalyvavo, paties įvykio liudytoja nebuvo, kas vairavo automobilį nežino, o baudžiamojoje byloje yra V. P. paaiškinimas, kuriame šis pripažįsta, jog nurodytu laiku vairavo Alfa Romeo ir atsitrenkė į betoninę sieną. Ji taip pat akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. B. , V. P. , A. L. parodymai turi būti atmesti, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, o I. K. , J. K. apie įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo, o kitokių reikšmingų įrodymų, byloje nėra.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, jo netenkintino. Nutartyje nurodyta, tai, kad R. B. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos planu, specialisto išvada, nukentėjusio asmens A. B. paaiškinimu, liudytojų V. P. , A. L. , I. K. , J. K. parodymais, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais. Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. birželio 30 d. apie 22 val. 30 min. Hyper Maximoje esančioje kavinėje buvo susitikę kurso draugai R. B. , L. K. , I. K., A. B. , o kartu taip pat buvo V. P. ir A. L. . Taip pat nustatyta, jog po skambučio A. B. , jam reikėjo trumpam išvažiuoti, tačiau jis buvo išgėręs, A. B. sutiko pavežti R. B. . Paėmė iš jo automobilio raktelius, todėl L. K. , I. K. , A. B. , V. P. , A. L. nekilo minčių, kad pareiškėja galėtų neturėti vairuotojo pažymėjimo. Kavinėje likusių asmenų, t. y. L. K. , L. K. , V. P. ir A. L. parodymais nustatyta, jog praėjus apie 20 minučių nuo A. B. ir R. B. išvykimo, į V. P. mobilųjį telefoną paskambino A. B. ir paprašė, kad šis ateitų prie Hyper Maximos esančios gatvės, nes R. B. padarė avariją. V. P. išėjus, netrukus prie autoįvykio vietos nuėjo ir L. K. , I. K. , A. L. . Nors šie asmenys paties autoįvykio nematė, tačiau jų parodymais, jog R. B. ir A. B. buvo labai susijaudinę, išsigandę ir tik tada paaiškėjo, jog R. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau būtent ji vairavo automašiną, teismas neturi pagrindo abejoti, nes apie tai liudytojai sprendė iš R. B. elgesio, jos posakių, vykusių derybų, jog būtų geriausia, kad kaltę prisiimtų V. P. , taip pat iš to, kad buvo sužeistas tik A. B. , o R. B. nebuvo sužeista, nes vairuotojo pusėje buvo išsiskleidusi oro pagalvė. Liudytoju apklaustas T. A. paaiškino, kad po A. B. susitikimo su juo, grįžtant A. B. ir R. B. atgal, už automobilio vairo sėdo R. B. . Gavęs telefoninį pranešimą liudytojas tuoj pat atvyko į autoįvykio vietą, dalyvavo derybose, jog kaltę vietoj R. B. prisiimtų V. P. . Dėl šio liudytojo buvimo autoįvykio vietoje abejonių nekyla, nes neginčijamai nustatyta, jog T. A. savo automobiliu vežė R. B. į medicinos įstaigą, kur, greitosios pagalbos automašina jau buvo nuvežtas A. B. . Liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad automašinos Alfa Romeo vairuoti jis negalėjo, nes autoįvykio metu buvo kavinėje su L. K. , I. K. , A. L. , o sutiko prisiimti kaltę už R. B. , nes paaiškėjo, jog ši neturi vairuotojo pažymėjimo, manė, jog taip bus geriau. Liudytojas taip pat paaiškino, jog nusprendė policijos pareigūnams nurodyti tikrąsias autoįvykio aplinkybes po to, kai iš A. B. sužinojo, kad R. B. atsisako prisidėti prie automašinos atstatymo, suprato, jog finansiškai nukentės drausdamas savo automobilį, bus nubaustas administracine nuobauda. A. B. nurodytas aplinkybes, kad po autoįvykio įforminimo jis su R. B. buvo susitikęs tam, kad aptartų automašinos remonto klausimus, patvirtino pareiškėjos liudytojas N. M. . Tokie liudytojų parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, tuo labiau, kad L. K. , I. K. , A. B. yra buvę pareiškėjos kurso draugai, o skunde nurodyta aplinkybė ir liudytojo N. M. parodymai, jog tik išėjus su A. B. iš kavinės, pareiškėja įsėdo į savo bendradarbio N. M. automašiną ir važiuodami pamatė autoįvykį ir pareiškėjai pažįstamus asmenis, todėl pareiškėja išlipo pasidomėti kas atsitiko, atmestini, nes tokie pareiškėjos ir liudytojo aiškinimai vertintini siekimu išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Teismas laiko įrodyta, kad R. B. vairavo Alfa Romeo, neturėdama teisės jo vairuoti, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į betoninę sieną. Eismo įvykio metu nežymiai buvo sužalotas keleivis A. B. , todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 staipsnio 1 dalį.
III.
R. B. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mananti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, sukėlusį lengvą kūno sužalojimą arba nulėmęs transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą, gali būti priimamas tik įrodžius įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, jog asmuo sukėlė ATPK 127 straipsnio l dalyje nurodytas pasekmes. Teismas nepagrįstai pripažino kad įrodyta, jog ji vairavo automobilį Alfa Romeo, neturėdama teisės vairuoti, nesuvaldė jo ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į betoninę sieną. Mano, kad teismo sprendimu patvirtinti faktai nėra įrodyti. Surinktų duomenų nepakanka konstatuoti kad ji padarė minėtąjį administracinį teisės nusižengimą; todėl šis teismo teiginys yra nepagrįstas ir jos skundas atmestas nepagrįstai. Įrodymai vertintini pagal bendras įrodymų administracinėse bylose įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 str. 6 d., t. y. įvertinant juos jų patikimumo bei pakankamumo aspektais. Teismas remiasi liudytojų V. P. , A. L. , I. K., I. K. ir T. A. parodymais. Liudytojų parodymai, kuriais remiasi teismas, nėra patikimi. Kaip seka iš A. L. ir V. P. parodymų, V. P. atvairavo A. B. automobilį, A. L. atvyko kartu su jais ir akivaizdu, kad bet kuriuo atveju kaip A. L. , taip ir V. P. , buvo šališki, jų parodymai nepatikimi. Byloje nustatyta, kad A. B. įvykio metu buvo neblaivus ir atitinkamai buvo tiesiogiai suinteresuotas neigti vairavęs automobilį. Tuo tarpu apie liudytoją T. A. užsiminta tik 2005 m. gruodžio 7 d. nukentėjusio asmens A. B. atsiliepime į skundą, kuomet byla jau buvo nagrinėjama teisme. Ankščiau apie šį asmenį nei baudžiamojoje byloje, nei administracinio teisės pažeidimo byloje, neužsimenama. Liudytojos L. K. ir I. K. pirminėse apklausose nurodė, kad apie įvykio aplinkybes paaiškinti nieko negali, kadangi jų nežino. Iš kitos pusės, teismas nepagrįstai atmeta liudytojo N. M. parodymus, nors minėtasis asmuo yra nurodomas dar ją apklausiant liudytoja baudžiamojoje byloje. Apklausos protokole nurodė, kad išėjus į lauką sutikusi pro šalį važiavusį pažįstam, kuris sustojo ir pasiūlė ją parvežti namo. Taigi, minėtojo asmens liudijimai turėtų būti vertinami kaip pakankamai patikimi. Kas dėl įrodymų pakankamumo, tai nė vienas iš apklaustųjų liudytojų tiesiogiai nematė įvykio, nematė, kas įvykio metu vairavo automobilį ir kaip tai atsitiko. Visi liudytojai vienu balsu tvirtina, kad išvada, jog įvykio metu vairavo nukentėjusį automobilį yra pagrįsta subjektyvia jų nuomone, kurią, kaip seka iš jų paaiškinimų, suformavo kitų liudytojais apklaustų asmenų pasisakymai, nuomonės ir/ar emocijos. Iš kitos pusės, teismas, atlikdamas aktyvų vaidmenį administraciniame procese, privalėjo pasiūlyti šalims teikti naujus įrodymus, reikalingus ginčytinoms aplinkybėms nustatyti, arba juos išreikalauti savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas šios pareigos tinkamai neįgyvendino, savo išvadas grindė nepakankamais duomenimis, todėl priėjo nepagrįstos išvados apie tai. kad ji padarė inkriminuotą administracinį teisės nusižengimą. Teismas nurodo, kad neturi pagrindo abejoti, kad būtent ji vairavo automašiną, kadangi buvo sužeistas tik A. B. , o R. B. nebuvo sužeista, nes vairuotojo pusėje buvo išsiskleidusi oro pagalvė. Nukentėjusysis A. B. pripažįsta faktą, kad įvykio metu buvo automobilyje, vadinasi, tuo atveju, jeigu ji vairavo automobilį, įvykio metu automobilyje buvo du asmenys, t. y. ji ir A. B. , tačiau kaip seka iš liudytojų paaiškinimų, oro pagalvė išsiskleidė tik vairuotojo pusėje. Teismas neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių objektyviai tiesai byloje nustatyti, kadangi manydamas, kad aukščiau nurodyta aplinkybė yra svarbi, privalėjo išreikalauti duomenis apie automobilio sugadinimus, A. B. sužalojimus, pasiūlyti skirti atitinkamą ekspertizę, kuri leistų pagal nukentėjusiojo sužalojimus ir automobilio sugadinimus nustatyti įvykio metu automobilyje buvusių asmenų skaičių bei aplinkybę ar įvykio metu A. B. galėjo būti už automobilio vairo. (ABTĮ 61, 62 straipsniai.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja R. B. nubausta pagrįstai ir tokį sprendimą argumentavo išanalizavęs liudytojų parodymus. Įvertinus teismo nutartį matyti, kad apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, išanalizavimo skunde nurodytas bylos aplinkybes pagal liudytojų parodymus ir remdamasis surinktųjų įrodymų, susijusių su padarytojo teisės pažeidimo pobūdžiu, visuma, padarė išvadas. Apeliaciniame skunde nėra naujų aplinkybių, kurios būtų apygardos administracinio teismo nesvarstytos ir nevertintos. Nutartis atitinka jai keliamus reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo prasme. Todėl apelianto pareiga nuneigti teismo argumentus remiantis bylos medžiaga ir parodyti jų neatitikimą nustatytoms fakto aplinkybėms. Tačiau, kaip matyti iš pateiktojo apeliacinio skundo teksto, tokių motyvų nėra, o nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis ir pateikiama apeliantei R. B. priimtina incidento versija bei iš jos pozicijų atitinkamas liudytojų parodymų vertinimas. Po tokio vertinimo atsiranda apkaltintajam asmeniui palankių neaiškumų ir todėl neatsitiktinai teigiama, kad teismas privalėjo pasiūlyti šalims teikti naujus įrodymus, reikalingus ginčytinoms aplinkybėms nustatyti, arba juos išreikalauti savo iniciatyva, jog teismas šios pareigos tinkamai neįgyvendino, savo išvadas grindė nepakankamais duomenimis, todėl priėjo nepagrįstos išvados apie tai, kad ji padarė inkriminuotą administracinį teisės nusižengimą. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas byloje surinktųjų įrodymų vertinimo klausimas. Kaip minėta, teismo nutartyje R. B. kaltė pripažinta pagal įrodymų visumą ir nutartis savo argumentacija atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Apeliaciniame skunde nenurodyta ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurios šalintų administracinę atsakomybę bei aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Taip pat nenustatyta įstatymo pažeidimų, dėl kurių, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo, apygardos administracinio teismo nutartis būtų naikintina dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str., ATPK 297 str.)
Todėl, esant tokioms aplinkybėms, kada nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį, apeliaciniame skunde pateiktasis prašymas netenkintinas.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos pagal ATP kodekse įtvirtintas taisykles. (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neturėjo būti vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis proceso klausimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.