Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-198-929/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
T-198-929/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44536-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-784/2016Proceso Nr. 1-01-1-44536-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.2.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą Nr. (2.22) NO-2-694 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, o D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 3 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo V. G. valstybės naudai 196,86 eurų ir iš kaltinamojo D. M. 125,41 eurų išlaidas, susidariusias dėl būtino kaltinamųjų gynėjų dalyvavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurioje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Tuo tarpu BPK 51 str. imperatyviai nurodyta, kada nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., buvo pripažinta, kad kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas procese yra būtinas, todėl siekiant užtikrinti teisingą procesą bei kaltinamųjų gynybos interesus, jiems buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. G. yra nedirbantis, nuteistas laisvės atėmimo bausme. Abu kaltinamieji turi kitų turtinių įsipareigojimų, priteistų patenkinus civilinius ieškinius to paties nuosprendžio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamųjų materialinė padėtis sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str.,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras