Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas panaikinti skirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-890-230/2014, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų departamentas“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui žemės ūkio bendrovei ,,Pirmasis ūkis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas susipažinęs su bankroto administratoriaus prašymu, bei įvertinęs, jog teisėtų įpareigojimų nevykdymas ne tik rodo nepagarbą savo kompetencijos ribose veikiančioms institucijoms ir pareigūnams, bet ir trukdo bankroto proceso eigai, kelia grėsmę kreditorių turtiniams interesams, tenkino administratoriaus prašymą ir ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ buvusiam pirmininkui G. A. 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi skyrė 10 000 Lt baudą.

G. A. nesutiko su jam paskirta bauda ir 2014 m. balandžio 16 d. teismui pateikė prašymą ją panaikinti. Pareiškėjo nuomone, teismo paskirta bauda nepagrįstai, kadangi teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą perduoti administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus jis negalėjęs įvykdyti dėl to, kad ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ finansiniai dokumentai yra UAB ,,Vievio paukštynas“ ir bendrovei buhalterines paslaugas teikusioje A. K. įmonėje, kurios finansinius dokumentus grąžinti bendrovei atsisako. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu siekiama kuo įmanoma greičiau susitarti su bendrovės kreditoriais ir sudaryti taikos sutartį, o bankroto bylą nutraukti. Pareiškėjo nuomone, teismo paskira bauda neatitinka proporcingumo principo, ji taikyta teismui nežinant visų faktinių aplinkybių ir neįvertinus dedamų pastangų kuo įmanomai greičiau atsiskaityti su ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ kreditoriais. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats turi didelių įsiskolinimų bankui, turi tris nepilnamečius vaikus, todėl net ir nedidelės baudos sumokėjimas apsunkintų ir taip sudėtingą šeimos finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis G. A. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB ,,Admivita“. Šia nutartimi ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ pirmininkas įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Teismas 2014 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolio A. Š. kontorai. Tačiau teismo įpareigojimas pateikti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus nebuvo įvykdytas, dėl ko, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi G. A. buvo paskirta 10 000 Lt bauda, kuri ginčijama Kauno apygardos teismo nutartimi sumažinta iki 2 000 Lt. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją ginčija iš esmės tokiais argumentais: pirma, įpareigojimo perduoti turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus įvykdyti jis negalėjo dėl objektyvių kliūčių; antra, teismo skirta nuobauda neteko prasmės dėl to, kad buvo patenkinti didžiausių BŽŪB „Pirmasis ūkis“ kreditorių reikalavimai; trečia, teismas nepakankamai atsižvelgė į paties apelianto turimus finansinius įsipareigojimus bei tai, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus. Teismas, vertindamas ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pasisako dėl nurodytų apelianto argumentų pagrįstumo.

ĮBĮ 10 straipsnio7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. Tokia teismo teisė tiesiogiai susijusi su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto ir dokumentų perdavimas bankrutuojančio subjekto administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą. Asmeniui galima skirti baudą tuo atveju, jeigu egzistuoja teisinių sankcijų taikymo sąlygos (neteisėtas veikimas ar neveikimas, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai). Kaip minėta, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato galimybę skirti bankrutuojančios įmonės vadovui iki 10 000 Lt dydžio baudą. Tokios sankcijos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Ja siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Baudų skyrimas neatleidžia bankrutuojančio subjekto buvusio vadovo nuo teismo įpareigojimų vykdymo, nes, nesant visų reikiamų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir administratoriui neturint įmonės turto, nėra galimybės išsiaiškinti nemokumo tikrųjų priežasčių, trikdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, yra taikomas tik tada, kai įmonės dokumentai ir turtas yra įmonės valdymo organų žinioje. Jeigu teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto įmonės valdymo organai nepateikė dėl objektyvių priežasčių, teismas taikyti teisines sankcijas pagrindo neturi, o jeigu jas taikė, turėtų panaikinti. Šioje byloje buvęs bendrovės vadovas (apeliantas) įrodinėja, kad negalėjo laiku įvykdyti teismo įpareigojimų dėl dokumentų perdavimo dėl to, kad BŽŪB „Pirmasis ūkis“ finansiniai dokumentai yra pas trečiuosius asmenis.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 str. 3 d., jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 str. 3 d.). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato bendrovės vadovo teises bei pareigas ir numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir kt. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako taip pat ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d.). Todėl įmonės vadovas turi užtikrinti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų laiku parengti, surašyti ir būtų įmonėje bei įmonės žinioje. Apelianto pateikti dokumentai neįrodo, kad BŽŪB „Pirmasis ūkis“ finansiniai dokumentai, kuriuos vadovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui, negalėjo būti perduoti dėl objektyvių kliūčių. Priešingai iš A. K. įmonės 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 13/08-01 (t. 2, b. l. 127) galima spręsti apie paslaugų sutarties nutraukimo priežastis, tarp kurių nurodamas ir pirminių dokumentų nepateikimas, o ne atsisakymą perduoti šios įmonės žinioje buvusius ŽŪB „Pirminis ūkis“ finansinius dokumentus. Be to, kaip matyti iš minėto rašto paslaugos nebebuvo teikiamos nuo 2013 m. liepos 1 dienos, taigi ŽŪB pirmininkas turėjo susigrąžinti šiai įmonei perduotus bei jos parengtus dokumentus, privalėjo organizuoti bendrovės apskaitą ir laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, turėti šiuos dokumentus savo žinioje ir vykdant teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui. Iš Kamajų žemės ūkio bendrovės 2014-04-07 rašto (t. 2, b. l. 125), adresuoto UAB „Vievio paukščiai“, turinio galima spręsti apie šios bendrovės reikalavimo teisių įgijimą į BŽŪB „Pirmasis ūkis“, siekį perimti UAB „Vievio paukščiai“ turimas reikalavimo teises, tačiau tai niekaip nesusiję su kliūtimis įvykdyti teismo įpareigojimus dėl finansinių dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Tiek iš minėto rašto, tiek iš A. K. įmonės 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 13/08-01 bei 2013 m. rugpjūčio 13 perduotų dokumentų akto, pasirašyto A. K. ir G. G. (t. 2, b. l. 132) galima numanyti, jog dalį ŽŪB „Pirmasis ūkis“ finansinių dokumentų galėjo valdyti tretieji asmenys, tačiau tokių duomenų nepakanka objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių įvykdyti teismo įpareigojimus konstatavimui, kadangi iš jų negalima spręsti nei apie G. A. pastangas susigrąžinti ŽŪB „Pirmasis ūkis“ finansinius dokumentus, nei trečiųjų asmenų atsisakymą tai padaryti. Įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams. Be to, apeliantas nenurodė jokių kliūčių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti įpareigojimo perduoti turtą administratoriui.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 str.). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi. Todėl teismas pripažįsta, kad G. A. susidūrus su kliūtimis vykdyti teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, jis sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis apie tokias kliūtis privalėjo informuoti teismą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, prašyti teismo išreikalauti finansinius dokumentus, tačiau tokiomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo ir šias aplinkybes, neapgrįsdamas jų reikiamais įrodymais, nurodė tik prašyme dėl baudos panaikinimo. Toks apelianto elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Atsakomybėn traukiamam asmeniui konkreti nuobauda (šiuo atveju – bauda) skiriama sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenį, pažeidimu sukeltas teisines pasekmes. Apelianto nuomone, sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo yra reikšminga aplinkybė, kad yra atsiskaityta su dauguma BŽŪB „Pirmasis ūkis“ kreditorių. LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad BŽŪB „Pirmasis ūkis“ bankroto byla užbaigta Kauno apygardos teismui 2014 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, sudarytą bankrutuojančios ŽŪB ,,Pirmasis ūkis“ kreditorių AB SEB bankas, Kamajų Žemės Ūkio bendrovės, G. A., bankrutuojančios ŽŪB „Pirmasis ūkis" bankroto administratoriaus UAB „Admivita, bei J. A.. Tai, teismo nuomone, nepanaikina apelianto teisinės atsakomybės už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisinėje valstybėje pripažįstama, jog veiksmingas privalomų teismų sprendimų vykdymas yra esminis teisės elementas. Būtina užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisminės valdžios autoritetu. Teisminis nepriklausomumas ir teisė į teisingą teismą (EŽTK 6 straipsnis) būtų beverčiai, jei priimtas teismo sprendimas nebūtų vykdomas.

Teismas taip pat sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo turtine-finansine padėtimi, išlaikomų asmenų skaičiumi, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl jo prašymo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi skirtą 10 000 Lt baudą ir 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi skirtą baudą sumažinus iki 2 000 Lt.

Teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto G. A. atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.