Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-15 · Civilinė byla Nr. 2A-436-467/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2A-436-467/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Pareiškėjas
V. D.-Š., V.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
Kategorijos
  • 83.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-436-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 83.9.; 121.15.; 121.18.; 121.21.; 128.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant suinteresuoto asmens atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D.-Š. (V. D.-Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D.-Š. pareiškimą dėl įrašo apie įvaikinimą anuliavimo ir gimimo įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D.-Š. 2009 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė anuliuoti 1956 m. lapkričio 16 d. įvaikinimo akto įrašą (duomenys neskelbtini), surašytą TSRS Valstybės saugumo ministerijos Civilinės būklės aktų skyriaus, bei pakeisti gimimo įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, pakeičiant pareiškėjo V. D.-Š. tėvo duomenis, t.y. vietoje G. D. nurodyti jo biologinio tėvo V. Š. duomenis. Nurodė, kad jo gimimo įrašo skiltyje „Tėvas“ nurodyti jo įtėvio G. D. duomenys. Pareiškėjo biologinis tėvas V. Š. mirė, praėjus vos 4 metams po sūnaus (pareiškėjo) gimimo. Motina R. D. sudarė santuoką su G. D., kuris įsivaikino pareiškėją, suteikė jam savo pavardę ir šie duomenys buvo įrašyti į pareiškėjo gimimo liudijimą. Tačiau santykiai šeimoje nesusiklostė, po vienerių metų motina su įtėviu išsiskyrė. Savo tėvu pareiškėjas visada laikė V. Š., su G. D. po motinos skyrybų niekada nepalaikė jokių ryšių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad galiojantys įstatymai nenustato įvaikinimo panaikinimo pagrindų, todėl prašė V. D.-Š. pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu V. D.-Š. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo civilinės būklės dokumentuose - įvaikinimo liudijime, įvaikinimo akto įraše įtėviu bei gimimo liudijime tėvu nurodytas G. D. Pareiškėjo motina ir įtėvis G. D. buvo sudarę santuoką. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog civilinės būklės aktas – įvaikinimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes: G. D. tapo pareiškėjo tėvu, o šis jo vaiku. Pareiškėjas savo teiginiams, kad su įtėviu nebendrauja, kad tarp jų nėra dvasinio artimo ryšio, jo motina su įtėviu išsiskyrė po 1 metų nuo santuokos sudarymo bei jo įvaikinimo, kad su įtėviu yra svetimi, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo motinos bei įtėvio ištuoką, duomenų apie pareiškėjo įtėvį G. D., jo buvimo vietą ar pan. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog prašomas anuliuoti įvaikinimo akto įrašas nesukėlė jam teisinių pasekmių pagal CK 3.227 str. (CPK 178 str.). Vien remiantis pareiškėjo paaiškinimais, jog V. Š. yra jo biologinis tėvas, kurį jis visada laikė savo tikruoju tėvu, bei pareiškėjo tikslas - išsaugoti šeimos geneologinį medį bei ryšius su tėvu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą. Netenkinus prašymo anuliuoti įvaikinimo akto įrašą Nr.148, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo pakeisti pareiškėjo gimimo įrašą, pakeičiant tėvo duomenis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. D.-Š. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia CK 3.227 straipsniu, kuris nustato, kad įtėvis laikomas įvaikinto vaiko tėvu teisine, bet ne biologine, ne moraline prasme. Nors tarp apelianto ir įtėvio susiklostė teisiniai vaiko ir tėvo santykiai, tačiau dvasinio ryšio tarp jų nebuvo. Tikruoju tėvu apeliantas visada laikė V. Š.. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie apelianto motinos ir įtėvio ištuoką, apie apelianto įtėvį, jo buvimo vietą ir pan. Tačiau pareiškimą apeliantas grindė dvasinio ryšio tarp apelianto ir jo įtėvio nebuvimu. Apelianto motina mirusi, ištuokos liudijimo pateikti jis negali, o su įtėviu nepalaiko ryšio, todėl net nežino, ar jis yra gyvas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje davė išsamius parodymus apie tai, kad tarp jo ir įtėvio nebuvo nei socialinio, nei dvasinio ryšio, todėl šie parodymai laikytini įrodymais byloje, o teismo motyvas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis nebendravo su įtėviu, laikytini nepagrįstais. Svarbus argumentas, įrodantis, kad apeliantas visada biologinį tėvą laikė savo tikruoju ir vieninteliu tėvu, yra tai, kad jo vaikai yra Š. pavarde, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Be to yra neteisinga ir neprotinga nagrinėjamu atveju atsisakyti pakeisti apelianto tėvo duomenis dėl to, kad toks duomenų pakeitimo pagrindas nėra numatytas įstatyme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė prašė apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo V. D.-Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjo V. D.-Š. civilinės būklės dokumentuose (b.l. 7-10), o būtent: (duomenys neskelbtini) įvaikinimo liudijime (duomenys neskelbtini) ir įvaikinimo akto įraše (duomenys neskelbtini) nurodytas įtėvis G. D. Pareiškėjas prašo anuliuoti įvaikinimo akto įrašą ir pakeisti gimimo įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, pakeičiant tėvo duomenis - vietoje G. D. nurodyti jo biologinio tėvo duomenis – V. Š.. Pirmosios instancijos teismas V. D.-Š. pareiškimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra teisinio pagrindo ir pakankamų įrodymų. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad yra neteisinga ir neprotinga atsisakyti pakeisti apelianto tėvo duomenis dėl to, kad toks duomenų pakeitimo pagrindas nėra numatytas įstatyme. Be to apeliantas tvirtina, kad jis įrodė, jog, nors tarp jo ir įtėvio susiklostė teisiniai vaiko ir tėvo santykiai, tačiau dvasinio ryšio tarp jų nebuvo, nes tikruoju tėvu apeliantas visada laikė V. Š.. Teisėjų kolegija apelianto skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, atkūrimo, keitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo tvarką reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir LR teisingumo ministro 2008-07-02 įsakymu Nr.1R-294 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Pagal CK 3.227 straipsnį įvaikinimu yra panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galiojantys įstatymai nenustato įvaikinimo panaikinimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-167/2001), kad reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t.y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šaliai įrodžius, jog civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, pakeitimo reikalaujama nurodyti, koks pagrindas yra civilinės būklės aktą anuliuoti ar pakeisti, taip pat turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus - (duomenys neskelbtini) įvaikinimo liudijimą (b.l. 7-8), įvaikinimo akto įrašą (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), gimimo liudijimą (b.l. 11-13), pareiškėjo pareiškimą ir gimimo liudijimą (b.l. 2, 11), padarė išvadą, jog civilinės būklės aktas – įvaikinimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, o būtent: G. D. tapo pareiškėjo tėvu, o šis jo vaiku. Apeliantas šių teisinių ir faktinių aplinkybių (kad tarp apelianto ir įtėvio susiklostė teisiniai vaiko ir tėvo santykiai) iš esmės neneigia, tačiau tvirtina, kad jis su įtėviu G. D. nebendrauja, nėra susiformavusio tarp jų jokio dvasinio artimo ryšio, kaip tarp tėvo ir sūnaus, jo motina R. D. su G. D. išsiskyrė po 1 metų nuo santuokos sudarymo bei jo įvaikinimo, per visą šį laiką jis su įtėviu G. D. nepalaikė jokių santykių ir ryšių, jie yra svetimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų: byloje nėra duomenų apie jo motinos R. D. bei įtėvio G. D. ištuoką, duomenų apie pareiškėjo įtėvį G. D., jo buvimo vietą ar pan. Naujų, papildomų įrodymų pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, motyvuodamas tuo, jog tokių įrodymų jis neturi galimybės gauti, ir prašo vadovautis jo pirmosios instancijos teismui duotais paaiškinimais, kurie pagal įstatymą irgi yra įrodymai. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalį šalių (pareiškėjo) arba jų atstovų paaiškinimai yra įrodymai civilinėje byloje. Tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju vien pareiškėjo paaiškinimai apie bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 180 str.), neparemti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais (CPK 178 str.), nėra pakankami susiformuoti teismo įsitikinimui, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareiškimo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog prašomas anuliuoti įvaikinimo akto įrašas nesukėlė jam jokių teisinių pasekmių, numatytų CK 3.227 straipsnyje (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.). Vien pareiškėjo teigimas, jog V. Š. yra jo biologinis tėvas, kurį jis visada laikė savo tikruoju tėvu, bei jo tikslas yra išsaugoti šeimos geneologinį medį bei ryšius su tėvu V. Š., nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Svarbiu argumentu, įrodančiu, kad apeliantas visada biologinį tėvą laikė savo tikruoju ir vieninteliu tėvu, apeliaciniame skunde įvardijama aplinkybė, jog pareiškėjo vaikai yra Š. pavarde, tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, į šią aplinkybę atsižvelgti neturi pagrindo, nes ji taip pat nėra paremta įrodymais. Be to, pažymėtina, jog pats pareiškėjas, keisdamas savo pavardę 1998 m. spalio 6 d., pasirinko dvi pavardes – D.-Š. (b.l. 14-16).

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš pareiškėjo valstybei priteistina 7,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. D.-Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 7 (septynis) litus 5 centus pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius