- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-286-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- Ž. A., E., E. A.
- Trečiasis asmuo
- A. B., I. B.
- Atsakovas
- E. T., J. T.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Neringa Grubliauskienė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 286 – 227 / 2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 04 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. A., E. A. ir trečiųjų asmenų A. B., I. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. A. ir E. A. ieškinį atsakovams E. T. ir J. T., tretiesiems asmenims A. B. ir I. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 452,99 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005-10-27 pirkimo - pardavimo sutartimi iš atsakovų lygiomis dalimis už 50 000 Lt sumą įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už jį pilnai atsiskaitė, sutartį įregistravo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 4.49 str. nuostatomis, nuosavybės teises į butą įgijo nuo jo perdavimo momento, tačiau realiai nuosavybės teisių į įgytą daiktą atsakovai jiems neperdavė. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovai žodiniu susitarimu savo nuosavybe leido naudotis kitiems asmenims, kurie netgi šiame bute buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Jiems atsisakius atlaisvinti butą, ieškovai per notarų biurą siuntė įpareigojimą išsikelti iš pirkto buto, pagalbos taip pat ieškojo Kėdainių policijoje, LNK televizijoje, antstolių kontoroje ir kitose institucijose. Į butą pateko tik 2006-01-18 lydimi antstolės, Kėdainių rajono Policijos pareigūnų ir Kėdainių priešgaisrinės tarnybos darbuotojų. Ieškovų nuomone, kadangi sutartyje nebuvo numatyta jokių perdavimo sąlygų, todėl įgijus nekilnojamąjį turtą turėjo būti sudaryta galimybė naudoti jį pagal paskirtį, atsižvelgiant į jo būklę bei teisinį statusą.
Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neįvykdė sutartyje numatytos pareigos) jie patyrė didelę turtinę žalą, nes nuo nekilnojamojo turto įsigijimo(2005-10-27) iki realaus jo perėmimo(2006-01-18) susidarė skolos: už butui suteiktas, bet neapmokėtas komunalines paslaugas( už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį )- 523,76 Lt, už paslaugas bendrijai- 121,76 Lt, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Kėdainių skyriui - 49,52 Lt. Turėjo 494,17 Lt išlaidų keičiant durų spynos šerdį, nes atsakovai neperdavė raktų, 545,20 Lt sumokėjo už elektros remonto darbus, bei medžiagas, nes bute rastos išlupinėtos rozetės, nupjauti elektros laidai, išlaužytos medinės lentelės, sulaužytos rūsio durys. Šias aplinkybes patvirtina antstolės A. J. 2006-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Per tą laiką bankui sumokėjo 594,08 Lt, iš kurių 389 Lt paskolos dengimui, o 205,08 Lt palūkanoms, nes busto įsigijimui buvo paėmę tikslinę ilgalaikę paskolą.
Dėl to, kad atsakovai neperdavė buto, visiškai nusišalino nuo šios problemos sprendimo ir liko pardavėjų apkvailinti ir apgauti, jie išgyveno tikrą pragarą, dvasiškai ir emociškai išgyveno, kamavo depresija, nemiga, pergyvenimai, prarado tikėjimą žmonėmis, nesibaigiantys turtą užvaldžiusių asmenų grasinimai bei persekiojimai, bei suniokota įgyta nuosavybė, ko pasekoje patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei bei tretiesiems asmenims A. B. ir I. B. 1000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų (iš Ž. A. – A. B. ir I. B. po 250 Lt ir iš E. A. – A. B. ir I. B. po 250 Lt).
Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovai 2005-10-27 pardavė ieškovams 80,98 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt. Pirkimo pardavimo sutarties 4 punkte įrašė, kad „šia sutartimi butas perduotas pirkėjams, nesurašant atskiro perdavimo - priėmimo akto“. Sutarties šalys notarei nenurodė fakto, jog parduodame bute gyvena kiti asmenys ir tuo nevykdė CK 6.400 str. reikalavimų. Ieškovai 2005-11-02 butą įregistravo savo vardu ir tapo teisėtais turto savininkais. Taip pat nustatė, kad atsakovė J. T. žodžiu neatlygintinai leido A. B. šeimai naudotis butu ir šie bute buvo deklaravę savo gyvenamą vietą.
Teismas laikė nepagrįstu ieškinio argumentą, kad tretieji asmenys jų pirktą butą neteisėtai užvaldė, o pardavėjai nusišalino nuo sutarties sąlygų vykdymo, neperdavė raktų, kadangi įstatymai nedraudžia sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties, jei bute nuomos ar panaudos sutarties pagrindu gyvena kokie nors asmenys. Be to, ieškovai neginčijo nei sutarties, nei atskiros jos dalies, sutiko su sutarties sąlygomis, nereikalavo papildomai surašyti buto perdavimo akto. Tokiu būdu, sprendė, kad ieškovams buvo žinoma apie tai, kad butas pardavimo metu nėra laisvas, tačiau, didėjant butų kainoms, tokia padėtis jiems buvo priimtina. Tapus buto savininkais, ieškovams perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų sudarytą panaudos sutartį (CK 6.643 str. 1 d.). Teismas nenustatė jokių duomenų, kad atsakovai po sutarties sudarymo būtų atvykę į butą ir ten ką sugadinę ar sulaužę. Priešingai, jau pardavus butą, atsakovė J. T. stengėsi padėti naujiesiems buto savininkams, ragino B. atlaisvinti butą, dėl ko 2005-12-04 B. jai parašė įsipareigojimą, kad iki 2005-12-15 išsikraustys, apie tai pranešė Augustinui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad antstolė A. J. 2006-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo buto būklę elektros, vandens ir dujų skaitiklių parodymus, o ieškovai turėjo išlaidų už buto remontą, neapmokėtas komunalines paslaugas - suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, dujas, dengė paskolą, palūkanas bankui, patyrė kitokių išlaidų.
Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti bankui sumokėtus mokesčius nepagrįstas, nes jis kilo iš ieškovų ir banko tarpusavio įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį, o ieškovų turėtos 494,17Lt išlaidos, susijusios su patekimu į butą, taip pat atitinkamos vertės durų užrakto pasirinkimu, turi tekti ieškovams, nes jie, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, pasitelkę gaisrininkus, per balkoną pateko į butą, sulaužė durų užraktą, kuomet tretieji asmenys su šeima ir daiktais iš buto jau buvo išsikėlę iki 2006-01-18, t. y. žymiai anksčiau nei pasibaigė ieškovų 2005-12-06 raštu nustatytas 3 mėnesių terminas buto atlaisvinimui. . Teismas atmetė prašymą priteisti iš atsakovų 545,20 Lt išlaidų elektros remonto darbams, nes byloje nėra rašytinių įrodymų apie buto būklę pirkimo dienai, o turėtos išlaidos nepagrįstos įrodymais. Sprendė, kad ieškovai prieš sudarant sutartį butą apžiūrėjo paviršutiniškai, nebuvo nuo sienų atitraukiami baldai, nepakeltos kiliminės dangos ir panašiai. Atmesdamas reikalavimą priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą, teismas nurodė, kad nors byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės E. A. pablogėjusią sveikatos būklę, tačiau neįrodyta, kad tai įvyko dėl atsakovų kaltės. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą šiuo atvejų neatitinka CK 6.250 str. 2 d. nuostatoms, be to, ir patys ieškovai kilusio ginčo dėl pirkimo - pardavimo sutarties metu ne visuomet elgėsi pakankamai apdairiai ir apgalvotai.
Teismas pripažino pagrįstais ieškovų reikalavimus atlyginti jiems už laikotarpį nuo 2005-10-27 iki 2006-01-18 neapmokėtas komunalines paslaugas - už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, dujas. Nurodė, kad A. ir I. B. bute gyveno atsakovų leidimu panaudos sutarties pagrindu mokėdami mokesčius už butą. Sprendė, kad pasikeitus buto savininkams, panaudos gavėjai (A. ir I. B.) privalėjo mokėti su buvusiais savininkais sutartus mokesčius (CK 6.643 str. 1 d.). Kadangi ieškovai ir jų atstovė 2006-06-21 parengiamojo teismo posėdžio metu (1 t., 43-44 b. l.)su atsakovų pasiūlymu netinkamus atsakovus pakeisti tinkamais- A. ir I. B., kategoriškai nesutiko, teismas bylą nagrinėja iš esmės - CPK 45 str. 3 d ir šioje dalyje ieškinį , kaip nepagrįsta įstatymu ir nesant teisinio pagrindo jo patenkinimui atsakovų E. ir J. T. atžvilgiu, atmetė.
Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teisingumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.), į tai, jog turėtos išlaidos gali būti priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85), nagrinėjama byla neišsiskiria sudėtingumu ar specifinėmis ypatybėmis, nebuvo būtinas advokato iš kitos vietovės dalyvavimas, trečiųjų asmenų atstovės prašymą priteisti 2000Lt atstovavimo išlaidas teismas tenkino iš dalies- priteisė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Neturtinės žalos nebereikalauja.
Nurodo, kad sprendimas neteisėtas, prieštarauja įstatymams ir grubiai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus. Skunde pakartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teigia, kad po sutarties sudarymo nebuvo surašytas buto perdavimo priėmimo aktas, butas nebuvo perduotas, jiems nebuvo žinomi apskaitos įrenginių duomenys, ar mokami visi mokesčiai, o butu jie negalėjo ir jie butu negalėjo naudotis . Teigia iki sutarties sudarymo nežinoję apie bute gyvenančius A. ir I. B.. Laiko, jog jiems turi būti atlyginta dėl atsakovų kaltės patirta – 2 452,99 Lt dydžio turtinė žala, kurios dydį pilnai pagrindžia byloje pateikti įrodymai. Taip pat mano, kad iš jų neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims A. B. ir I. B..
Apeliaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –priteisiant iš ieškovės pilnai jų turėtas 2000Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad byla buvo pakankamai sudėtinga, todėl bylinėjimosi išlaidos advokatei yra pagrįstos ir protingos, jos nurodytas honoraras atitiko protingumo ir teisingumo principus. Advokatė byloje atstovavo du asmenis, su kiekvienu rengėsi bylai, konsultacijoms sugaišo ne mažiau kaip po 2 valandas, apie dvi valandas sugaišo ir susipažinimui su dviejų tomų civiline byla, nes į bylą įstojo jau jai įpusėjus, be to, advokatė trečiųjų asmenų vardu surašė prašymą dėl baudos jiems paskyrimo panaikinimo ar sumažinimo, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, iš kurių du vyko po pusdienį. Mano, kad, pagal patvirtintus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, už bylos dokumentų susipažinimą bei už konsultacijas turėtų būti taikomas vienos valandos atstovavimo teisme užmokestis, kuris sudaro 120 Lt. Tokiu būdu, advokatės susipažinimas su byla - 240 Lt (rekomendacijų 10 p.), konsultacijos su kiekvienu po 2 val. - po 240 Lt (rekomendacijų 10 p.), viso 480 Lt, prašymas dėl nuobaudų panaikinimo ar sumažinimo - 400 Lt (rekomendacijų 8.15 p.), dalyvavimas teismo posėdžiuose 8 valandos - 960 Lt (rekomendacijų 8.18 p.), viso 2 080 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu tretieji asmenys prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą , o ieškovai- trečiųjų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Šioje byloje Kėdainių rajono apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, bei tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas -CPK 176, 185 str, 93 str,
Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, bylos tretieji asmenys A.ir I. B. gyveno ginčo bute panaudos sutarties su atsakovais E. ir J. T. pagrindu , šiuo adresu jie buvo deklaravę savo gyvenamą vietą ir ieškovams ši aplinkybė prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo žinoma. Pastarąją aplinkybę pripažino ieškovų atstovas apeliacinio proceso metu. Kadangi buto savininko pasikeitimas nepanaikina jame gyvenančių asmenų teisių naudotis butu, o jų buvusios pareigos pagal panaudos sutartį pereina naujajam savininkui- CK 6.643str, tai, nevykdant panaudos sutarties sąlygų, ginčas gali būti sprendžiamas tik tarp naujojo savininko ir asmenų, gyvenančių bute. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai turėjo realių išlaidų, susijusių su neapmokėtais už butą mokesčiais laikotarpiu nuo 2005-10-27 iki 2006- 01-18, t.y kuomet butu naudojosi A. ir I. B.. Tačiau jie(ieškovai) šiuo atveju reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovų- buto pardavėjų, nesusijusių su padaryta žala ir nesutiko netinkamų atsakovų pakeisti tinkamais. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė, nes reikalaujama iš asmenų, nesančių buto savininkais, nesinaudojančių butu, nesančių panaudos santykyje su A ir I. B. ir perdavusių savo teises pagal panaudos sutartį naujiesiems buto savininkams- ieškovams. Ta aplinkybė, jog buto pirkimo-pradavimo sutartyje nenurodyti bute gyvenantys asmenys, šiuo atveju reikšmės neturi, nes sutarties šalys šią aplinkybę žinojo, o jos nenurodę sutartyje CK 6.400str reikalavimą. Be to, sutarties šalys sutarties, ar jos dalies(4p) neginčija.
Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog išlaidos, susiję su patekimu butą ir durų tvarkymu tenka patiems ieškovams. Būtent jie, 2005-12-06 per notarę įspėję nuomininkus A. ir I. B. dėl buto atlaisvinimo ir jiems suteikę trijų mėnesių terminą buto atlaisvinimui (b.l.20), nustatytam terminui tik įpusėjus, priešgaisrinės tarnybos darbuotojų pagalba patenka į butą, kuriame jau A.ir I. B. nebegyvena. Liko nenuneigta aplinkybė, jog įspėjimo laiku ieškovų prašymu bute buvo atjungta elektra.
Liko nepaneigta, jog ieškovai tinkamai neapžiūrėjo perkamo buto, jį perėmę 2005-10-27d, neregistravo jo būklės , t.y nesurašė perdavimo- priėmimo akto“. Be to, buto prikimo sutarties 4 punktas, nurodantis, kad „šia sutartimi butas perduotas pirkėjams, nesurašant atskiro perdavimo- priėmimo akto“ nenuginčytas. Iš to seka, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai perdavė butą- 2005-10-27 blogesnės būklės, nei jis buvo susitarimo pirkti butą metu, ar kad jo būklė buvo pabloginta laikotarpiu nuo 2005-10-27 iki 2006-01-18 . Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas ieškinys likusioje dalyje ir dėl to, kad apeliantas nenurodo motyvų dėl kurių jis mano esant nepagrįstą sprendimą, kolegija atskirai neanalizuoja teismo nustatytų ir sprendime išsamiai nurodytų aplinkybių, jo ištirtų įrodymų.
Darytina išvada, jog ieškovai atsakovų prievolę atlyginti jiems padarytą žalą kildindami iš delikto, neįrodė visų sąlygų , kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė. Be to, kaip minėta, ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, o ieškovai ir jų atstovas nesutiko dėl jų pakeitimo tinkamais atsakovais.
Įstatymas nesikiša į sutarties šalių: atstovaujamojo ir atstovo susitarto atstovavimo išlaidų dydį ir jų neriboja. Vienok, pralošusi bylą šalis turi pareigą atlyginti priešingai , bylą laimėjusiai šaliai tik protingas išlaidas, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo jam reiškiamo reikalavimo dydžio, pobūdžio ir kt. Nors trečiųjų asmenų atstovė advokatė byloje atstovavimo du trečiuosius asmenis- sutuoktinius A. ir I. B., tačiau judviejų pozicija buvo identiška, jiems reikalavimų ieškovai nekėlė net po to, kaip buvo pasiūlyta pakeisti procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų į atsakovus. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas spręsdamas šioje byloje klausimą dėl trečiųjų asmenų turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, o sprendimu nustatytas ir priteistas konkretus atstovavimo išlaidų tretiesiems asmenims atlyginimo dydis atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas.
Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. A., E. A., A. B. ir I. B. kiekvieno po 22 Lt(dvidešimt du litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.