Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic transline“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic transline transport“ (toliau – ieškovė, darbdavys), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti, kad 2021 m. birželio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo R. S. (toliau – atsakovas) sudaryta darbo sutartis Nr. 1835 neįsigaliojo dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją teigdamas, jog su juo 2021 m. birželio 21 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Prašyme atsakovas tvirtino, kad darbdavys nurodė, jog nori pagerinti atsakovo darbo įgūdžius ir išsiuntė jį į Raseinius, kur vyko vairavimo apmokymai. Po dviejų savaičių darbdavys nurodė, kad jo netenkina ieškovo vairavimo įgūdžiai, bet darbo sutarties nenutraukė, atlyginimo nemokėjo, sąlygų dirbti nesudarė, pratęsti mokymų nesiūlė. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto migracijos pareigūnai nurodė, kad atsakovas neturi galiojančios darbo sutarties ir pareikalavo iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. išvykti iš Lietuvos teritorijos. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu darbo byloje APS-2-14270 tenkino atsakovo prašymą ir priteisė jam iš ieškovės 1 059,30 Eur (1 mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją. Atsakovas melagingai teigė, kad po darbo sutarties pasirašymo jis buvo dviem savaitėms išsiųstas mokytis į Raseinius. Ieškovė neteikia vairavimo mokymo paslaugų, jai reikalingi mokantys vairuoti vilkikus darbuotojai. Atsakovas buvo išsiųstas į Raseinius ne mokytis, o įvertinti jo gebėjimų. 2021 m. birželio 12 d. atliktas atsakovo vairavimo gebėjimų testas parodė, kad jis visiškai netinkamas vilkiko vairuotojo darbui. Nepaisant to, atsakovas prašė suteikti jam galimybę, rodė iniciatyvą ir iš dalies savo lėšomis pasiliko Raseiniuose mokytis. Kadangi atsakovas padarė tam tikrą pažangą, 2021 m. birželio 21 d. šalys pasirašė darbo sutartį, kurioje numatyta, kad atsakovas pradeda dirbti 2021 m. birželio 25 d., tačiau 2021 m. birželio 23 d. atlikus atsakovo gebėjimų galutinį patikrinimą buvo nustatyta, jog jis savarankiškai nesugeba vairuoti transporto priemonių junginio, o paties atsakovo inicijuotas papildomas mokymasis davė menkus rezultatus. Atsakovas buvo informuotas, kad jis yra netinkamas sutartam darbui. Su tuo sutiko ir atsakovas. Kadangi atsakovo kandidatūros atrinkimas ir darbo sutarties sudarymas buvo nulemtas jo pateiktos melagingos informacijos, atsakovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad darbo sutartis įsigalios ir bus vykdoma. Taigi būtent atsakovas yra atsakingas už tai, kad darbo sutartis neįsigaliojo.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ (toliau – trečiasis asmuo) 2021 m. pavasarį internetu pasiūlė atsakovui tolimųjų reisų vairuotojo darbą Lietuvoje. Trečiasis asmuo atsakovui aiškiai nurodė, kad reikės papildomai mokytis vairavimo Raseinių technikume. Raseiniuose vyko sistemingi, nuoseklūs vairavimo mokymai atsakovui, o ne bandomasis testas, kaip klaidingai nurodoma ieškinyje. Jei atsakovo turimi vairavimo įgūdžiai netenkino ieškovės, neaišku, kodėl ieškovė pasirašė darbo sutartį su atsakovu. Atsakovą įdarbino ieškovė, o ne trečiasis asmuo, kuris pakvietė atsakovą į Lietuvą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį, pripažino, kad šalių 2021 m. birželio 21 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1835 neįsigaliojo dėl atsakovo kaltės, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 043 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 6,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodė, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. APS-2-14270 netenka galios.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 21 d. šalys sudarė darbo sutartį, tačiau darbo sutartis neįsigaliojo, nes atsakovas nepradėjo dirbti 2021 m. birželio 25 d., kaip buvo nustatyta darbo sutartyje. Atsakovui darbo pagrindu (priėmėjas – UAB „Baltic transline“) buvo išduota viza, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. vasario 7 d. nei UAB „Baltic transline“, nei jokioje kitoje bendrovėje Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas. Atsakovui darbo pagrindu išduota viza, nesudarius darbo sutarties, buvo panaikinta Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmus 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 44U-3989 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“. 2021 m. birželio 12 d. ir nuo 2021 m. birželio 19 d. iki 2021 m. birželio 23 d. Raseiniuose esančioje vairavimo mokykloje Vairuotojai.lt buvo atlikti atsakovo vairavimo gebėjimų vertinimai, gebėjimai buvo įvertinti kaip nepakankami.

6. Teismas nusprendė, kad darbo sutartis, nors šalių buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo, nes atsakovas neturėjo reikiamų įgūdžių atlikti darbo funkcijas, dėl kurių ji buvo sudaryta. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad jo vairavimo įgūdžiai buvo nepakankami. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė įsipareigojo apmokyti atsakovą vairavimo įgūdžių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 3 dalyje numatytos teisinės pasekmės pripažinus darbo sutartį neįsigaliojusia dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, šiuo atveju netaikytinos, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nevertino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai ir sistemingai klaidino atsakovą dėl ieškovės galimybių jį legaliai įdarbinti, nes Migracijos departamentas leido atsakovui dirbti pas trečiąjį asmenį, o ne pas ieškovę.

1.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės argumentais, kad Raseiniuose vyko tik vairavimo testas, po kurio ieškovė turėjo galutinai apsispręsti dėl darbo sutarties sudarymo su atsakovu tikslingumo. Pati ieškovė nurodo, kad atsakovui Raseiniuose teko praleisti kelias savaites, pateikė vairavimo mokyklos instruktoriaus vertinimo lapus, įrodančius, jog Raseiniuose vyko sistemingi, nuoseklūs vairavimo mokymai atsakovui.

1.3. Teismas tinkamai nevertino ieškovės teiginių, kad atsakovas Raseiniuose pats norėjo kuo daugiau pasimokyti, išmokti geriau vairuoti. Vairavimo mokyklos paslaugos yra mokamos, o atsakovas niekada nemokėjo vairavimo mokyklai už vairavimo įgūdžių formavimą ar jų pagerinimą. Taip pat teismas nepagrįstai nesuabejojo ieškovės argumentais, kad atsakovas savo noru vairuoti mokėsi toje pačioje vairavimo mokykloje, kurioje ieškovės iniciatyva vyko ir vairavimo testavimas.

1.4. Byloje iš esmės pasitvirtinus faktams, kad ieškovė kryptingai stengėsi ne tik testuoti, bet ir apmokyti atsakovą, suformuoti geresnius atsakovo vairavimo įgūdžius, teismas nepagrįstai taikė DK nuostatas dėl darbo sutarties neįsigaliojimo dėl darbuotojo kaltės. Ieškovė nepasivargino oficialiai nutraukti darbo sutarties, nesudarė sąlygų atsakovui dirbti, nors net ir po darbo sutarties nutraukimo toliau mokėjo už atsakovo vairavimo mokymus ir vėlesnius testavimus Raseiniuose.

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Negalima išmokyti asmenį vairuoti per kelias dienas ar savaites, todėl ieškovė neužsiima vairuotojų apmokymu. Vien atsakovo teiginiai apie ieškovės ar trečiojo asmens įsipareigojimą atsakovą apmokyti vairuoti vilkiką su puspriekabe nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti buvus tokį susitarimą. Potencialūs kandidatai būdavo siunčiami į Raseiniuose veikiančią vairavimo mokyklą patikrinti jų įgūdžius ir įsitikinti, kad jie galės dirbti savarankiškai, o ne mokyti vairuoti.

2.2. Ieškovė negalėjo leisti atsakovui dirbti nuo darbo sutartyje numatytos datos, nes jis nemokėjo vairuoti vilkiko. Atsakovas šios aplinkybės niekada neginčijo. Šalys abipusiu sprendimu nutarė nepradėti darbo santykių.

2.3. Atsakovas, darbindamasis vilkiko vairuotoju, sąmoningai pateikė potencialiam darbdaviui klaidinančią informaciją dėl savo gebėjimų. Tokiu būdu atsakovas pažeidė savo pareigą ikisutartiniuose santykiuose būti sąžiningu ir suteikti visą sutarčiai vykdyti reikalingą informaciją. Dėl to būtent atsakovas yra atsakingas už tai, kad darbo sutartis neįsigaliojo.

2.4. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad leidimas dirbti Lietuvoje buvo išduotas dirbti kitoje įmonėje, nėra susijusi su ginčo dalyku ir išeina už ieškinio ribų.

9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. birželio 21 d. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau pagal sutartį ieškovas darbo funkcijų vykdyti (dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) nepradėjo, dėl ko, vadovaujantis DK 42 straipsnio 3 dalimi, darbo sutartis neįsigaliojo. Šalys nesutaria dėl darbo sutarties neįsigaliojimo priežasčių bei su tuo susijusių pasekmių. Inicijuodamas darbo ginčą ir jo nagrinėjimo metu darbuotojas akcentuoja, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbdavio, kuris nepagrįstai atsisakė suteikti darbuotojui darbą, kaltės, todėl darbdavys privalo sumokėti vieno mėnesio darbuotojo darbo užmokesčio kompensaciją. Nesutikdamas su tokia pozicija darbdavys pažymi, kad darbuotojui darbas nebuvo suteiktas paaiškėjus, jog jis negeba vairuoti vilkiko, nėra tinkamas dirbti darbą, dėl kurio buvo sutarta sudarant darbo sutartį. Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas pritarė darbdavio pozicijai.

12. Kaip matyti iš atsakovo su atsiliepimu į ieškinį į bylą pateikto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas sprendimas išsiųsti atsakovą iš Lietuvos Respublikos, atsakovui nacionalinė viza, suteikusi galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo išduota jam išreiškus ketinimą tapti trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ darbuotoju. Nei trečiasis asmuo, nei ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad būtent susitarimo su trečiuoju asmeniu pagrindu atsakovas atvyko į Lietuvos Respubliką, siekdamas čia įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant byloje kilusį ginčą, teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, atsakovui atvykus, iki sudarydama su juo darbo sutartį ieškovė neturėjo ikisutartinio pobūdžio įsipareigojimų jo atžvilgiu (DK 41 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnis), kurie būtų galėję turėti kokios nors įtakos apsisprendimui sudaryti darbo sutartį (kaip nors varžę apsisprendimo teisę). Antra, net jeigu ir egzistavo kokie nors neformalūs susitarimai tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl trečiojo asmens pagalbos ar tarpininkavimo ieškant ieškovei darbuotojų, ieškovė negalėjo nesuprasti, kad tokio modelio taikymas apsunkins atsakovo įdarbinimą, t. y. egzistuos poreikis tvarkyti tam tikrus papildomus formalumus, kad būtų galima atsakovą įdarbinti UAB „Baltic transline transport“, o ne UAB „Baltic transline“.

13. Svarbu pažymėti ir tai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2021 m. birželio 21 d., nors, kaip matyti iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, vėliausiai 2021 m. birželio 12 d. buvo pradėtas atsakovo gebėjimų vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę gebėjimų vertinimas. Nors šalių pozicija dėl to, ar buvo organizuojami atsakovo mokymai (taip tvirtina atsakovas), ar tik buvo vertinami jo gebėjimai (taip teigia ieškovė), išsiskyrė, svarbu pabrėžti, kad kaltindama atsakovą tuo, jog jis atvyko dirbti darbą, kuriam neturi gebėjimų, ieškovė neteikė į bylą įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog siūlydami darbą ieškovė ar trečiasis asmuo potencialiems darbuotojams įvardijo, kokius kvalifikacinius standartus atitinkančių darbuotojų yra ieškoma, išaiškino, kad darbo funkcijas reikės vykdyti nedelsiant, be papildomų apmokymų. Kita vertus, darbo sutartį su atsakovu ieškovė sudarė turėdama detalius duomenis apie 2021 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 19 d. ir sutarties sudarymo dieną įvertintus atsakovo gebėjimus, bei įsipareigojo jau po keturių dienų, t. y. 2021 m. birželio 25 d. suteikti jam darbą. Toks elgesys, kai turint duomenis apie potencialaus darbuotojo gebėjimus vykdyti darbo funkcijas su juo sudaroma darbo sutartis, o vėliau, šiam net nepradėjus dirbti, atsisakoma suteikti darbą motyvuojant nepakankamais gebėjimais, vertintinas kaip neatsakingas, sukūręs darbuotojui teisėtą lūkestį gauti darbą. Kartu aptariami faktiniai duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės. Net jeigu darbuotojas sutikdamas atvykti į Lietuvą ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju per daug optimistiškai įvertino savo gebėjimus, net jeigu dėl šių gebėjimų sąmoningai ar nesąmoningai suklaidino trečiąjį asmenį ir/ar ieškovę (tokių duomenų, kaip minėta, į bylą nebuvo pateikta), ieškovė dar prieš sudarydama darbo sutartį atsakovo gebėjimus įvertino, gavo aiškiai neigiamus rezultatus, tačiau priėmė valinį sprendimą įdarbinti ribotus gebėjimus vykdyti darbo funkcijas turintį asmenį. Kitaip tariant, darbo sutartis neįsigaliojo ne dėl atsakovo nepakankamų gebėjimų ar informacijos apie gebėjimus nuslėpimo nuo darbdavio, bet dėl to, kad visa sprendimui dėl darbo sutarties sudarymo priimti reikalinga informacija disponavęs darbdavys po tokio sprendimo priėmimo subjektyviai persigalvojo ir atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad DK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui kompensaciją už darbo sutarties neįsigaliojimą siejama ne su kokiais nors neteisėtais darbdavio veiksmais, dėl kurių sutartis neįsigalioja, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jokių atsakovo kaltų veiksmų fakto ieškovė šiuo atveju neįrodė.

14. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovo inicijuojant darbo ginčą pareikštą turtinį reikalavimą bei priteisti atsakovui iš ieškovės DK 42 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio kompensaciją – 1 059,30 Eur, apskaičiuotą vadovaujantis darbo sutarties 1.3 punktu (642 Eur × 1,65 = 1 059,30 Eur).

15. Ieškinį atmetus, o apeliacinį skundą patenkinus bei byloje priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovės nagrinėjant bylą turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo paduodamas apeliacinį skundą nesumokėjo, už jį mokėtina suma valstybei priteistina iš ieškovės. Byloje iš esmės buvo reiškiamas 1 059,30 Eur dydžio turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (1 059,30 Eur × 75 proc. × 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalis). Pateikdama ieškinį ieškovė klaidingai jį įvertino kaip neturtinį ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ši aplinkybė, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas grąžinti ieškovei 29 Eur (75 Eur – 23 Eur (už ieškinį) – 23 Eur (už apeliacinį skundą)) žyminio mokesčio permokos. Kita vertus, nagrinėdami bylą teismai turėjo 3,60 Eur pašto išlaidų, kurias valstybei turi atlyginti ieškovė (CPK 96 straipsnis). Vadovaujantis ekonomiškumo principu nurodytas sumas įskaičius tarpusavyje, iš viso ieškovei grąžintina 25,40 Eur (29 Eur – 3,60 Eur) žyminio mokesčio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, 1 059,30 Eur (tūkstančio penkiasdešimt devynių eurų 30 ct) dydžio kompensaciją.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, dalį 2021 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 85223 sumokėto žyminio mokesčio – 25,40 Eur (dvidešimt penkis eurus 40 ct).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.