Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui N. L. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2019-03-31 sudarė Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią šalys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų nekilnojamąjį daiktą – garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas) už 7700,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019-04-30. Remiantis Preliminaria sutartimi ieškovas 2019-03-31 bankiniu pavedimu Nr. 873 pervedė atsakovui 1700 Eur avansą į atsakovo nurodytą sąskaitą, 2019-04-01 ieškovas bankiniu pavedimu Nr. 874 pervedė atsakovui 1200 Eur. 2019-04-01 atsakovas perdavė ieškovui Garažo raktus ir leido naudotis Garažu. Iš 2019-09-05 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-19-531 nustatyta, kad ieškovas turi raktus nuo Garažo ir šiame Garaže laiko savo automobilį. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog ieškovas 2019-04-05 bankiniu pavedimu Nr. 876 pervedė atsakovui likusią 4800 Eur sumą pagal preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. 2019-04-06 atsakovas el. paštu informavo ieškovą, kad tvarko duomenis kadastre bei, kad atsakovas užsakė nekilnojamojo daikto matavimus. Ieškovas 2019-06-09 ir 2019-06-10 el. paštu siuntė paklausimus, į kuriuos atsakovas atsakė nurodydamas, kad Savivaldybė dar nepateikė VĮ Registrų centras duomenų. Ieškovas 2019-08-12 išsiuntė atsakovui raštą, kuriuo pasiūlė per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, o tuo atveju, jeigu atsakovo valia pasikeitė ar dėl kokios kitos priežasties Garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti negali – grąžinti pinigus ir sumokėti Preliminarios sutarties 5.1 punkte numatytą baudą. Ieškovo teigimu, pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki sutartyje nurodyto termino dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas vengia sudaryti pagrindinę Garažo pirkimo pardavimo sutartį. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų sudaręs pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį ar ieškovui būtų grąžinęs sumokėtą avansą ir sumokėjęs baudą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės jog, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie vertintini kaip pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas, sudarydami Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį žinojo ir suprato, kad atsakovas Garažą parduoda, o ieškovas perka, susitarė dėl Garažo kainos – 7700 Eur. Taigi konstatuotina, jog šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą. Preliminarios sutarties 1.13. punkte numatyta, kad sandorio vertė 7700 Eur. Ieškovas 2019-03-31 mokėjimo nurodymu Nr. 873 pervedė atsakovui 1700 Eur, 2019-04-01 mokėjimo nurodymu Nr. 874 – 1200 Eur, 2019-04-05 mokėjimo nurodymu Nr. 876 – 4800 Eur, t.y. ieškovas už Garažą sumokėjo visą sutartą kainą. Taigi ieškovas yra sumokėjęs atsakovui visą Garažo kainą bei atsakovas nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl sumokėtos daikto kainos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas ieškovui 2019-04-01 perdavė Garažą ir raktus nuo jo, ieškovas Garažu naudojasi iki šiol, atsakovas nėra pareiškęs ieškovui reikalavimo atlaisvinti Garažą bei grąžinti Garažo raktus. Konstatuotina, jog Garažas buvo perduotas valdyti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas perdavė ieškovui parduodamą Garažą, o ieškovas pilnai įvykdė prievolę atsiskaityti su pardavėju (atsakovu), darytina išvada, kad šalys sudarė nekilnojamojo turto (Garažo) pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovas kaip pirkėjas visiškai įvykdė dvišalį sandorį - sumokėjo pinigus ir priėmė prekę, t.y. garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu T(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas būtų grąžinęs avansą ar sudaręs pagrindinę Garažo pirkimo - pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis aukščiau išdėstytu ieškovo ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 212,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 84,70 Eur išlaidų susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu bei 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1296,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,44 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 7,44 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti garažo (bokso) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise įgijo garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš N. L. a. k (duomenys neskelbtini) sudaryta ir ją patvirtinti.

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1296,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.