Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuo 1995-05-23 iki 2018-09-13, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, kuris, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p., privalo organizuoti kasdienine bendrovės veiklą ir atsakyti Bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.: 1) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų objektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Įstatyme ir kituose teisės aktuose; 2) iki 2018-09-13 raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT; 3 ) per 7 darbo dienas nepranešė FNTT septynių klientų tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie jų vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, kuomet gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15 000 Eur:

– 2018-05-29 O. Š. už 16 600 Eur pirko iš Bendrovės automobilį HONDA CR-V, vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 7016);

– 2018-02-21 R. B. už 24 800 Eur pirko iš Bendrovės automobilį SUBARU FORESTER. vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 24 400 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės į kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6932);

– 2017-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 32 000 Eur pirko iš Bendrovės automobilį SUBARU IMEREZA WRX, vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 19 000 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6737):

– 2017-10-17 E. S. už 22 800 Eur pirko iš Bendrovės automobilį SUBARU XV. vin. Nr (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 20 800 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6751);

– 2017-09-08 Latvijos pilietė I. N. už 15 500 Eur pirko iš Bendrovės automobilį

SUBARU LEGACY OUTBACK. vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 15 500 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6678);

– 2017-08-24 V. V. už 17 500 Eur pirko iš Bendrovės automobilį SUBARU XV, vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 17 500 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6649);

– 2017-07-17 K. P. už 16 000 Eur pirko iš Bendrovės automobilį SUBARU XV, vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė 16 000 Eur grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į Bendrovės kasą, kasos pajamų orderis SUBA Nr. 6582).

Tokiais veiksmais G. S. padarė ANK 198 str. 3 d., numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. teismo posėdyje patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl padaryto nusižengimo gailisi. Nurodė, kad jo vadovaujamoje Bendrovėje nebuvo realizuojamos Įstatymo nuostatos dėl neapsižiūrėjimo, teisės aktų nežinojimo. Šiuo metu situacija visiškai pasikeitė, paskirtas atsakingas asmuo, kuris įpareigotas bendrauti su FNTT Įstatyme nurodytais klausimais. Anksčiau manė, jog pakanka teikti informaciją apie įvykdytus sandorius mokesčių administratoriui bei VĮ „Regitsra“ yra pakankamas. Prašė teismo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad jo nusižengimu žala niekam nebuvo padaryta, Bendrovė laikosi visų kitų teisės aktų reikalavimų, per metus sumoka apie 1,2 milijono Eur mokesčių, o jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. padarytas nusižengimas yra įrodytas bylos medžiaga, todėl jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėjo, kad administracinio nusižengimo protokole padarytas rašymo apsirikimas, nes FNTT nebuvo pranešta ne apie trijų, o apie septynių sandorių įvykdymą. Prašė teismo svarstyti galimybę už nusižengimą skirti mažesnę nuobaudą, negu ANK 198 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali.

ANK 198 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kitų Įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 d. numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo 2 000 iki 3 500 Eur.

Aptarta įstatymo norma yra blanketinė, nes pagal ją atsakomybė kyla už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. S. kaltinamas tuo, jog pažeidė Įstatymo 20 str. 3–5 d., 22 str. 1 ir 2 d. nustatytus reikalavimus.

Įstatymo 20 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kiti įpareigotieji subjektai praneša FNTT kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Minėto straipsnio 4 d., be kita ko, sakoma, jog FNTT pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija; 5 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nurodyta informacija FNTT pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

Įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

Pagal Įstatymo 2 str. 10 d. 6 p., kitiems įpareigotiems subjektams priskirtini asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad visi ūkio subjektai, kurie sudaro sandorius didesnius negu 10 000 Eur grynaisiais pinigais turi vykdyti Įstatymo 22 str. 1 ir 2 d. nustatytus reikalavimus (paskirti atsakingus darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT; organizuoti tokių darbuotojų mokymus), o sudarę sandorius grynaisiais pinigais didesnius, kaip 15 000 Eur, privalo veikti taip, kaip įpareigoja Įstatymo 20 str. 3–5 d. nuostatos (ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos pranešti FNTT kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais; piniginės operacijos sumą, valiuta, kuria atlikta ši operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdą, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija).

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7–8 d. už bendrovės veiklos organizavimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, yra atsakingas įmonės vadovas. Nuo 1995-05-23 Bendrovei vadovauja G. S., kuris šias pareigas eina iki šiol. Taigi, G. S. yra atsakingas už tai, kaip Bendrovėje yra laikomasi Įstatyme nustatytų reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai – 2018-09-13 patikrinimo aktas (priedo b. l. 3–8); Bendrovės už automobilių įsigijimą išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kiti pirkimo dokumentai – patvirtina, kad Bendrovė nuo 2017-07-17 iki 2018-05-29 pardavė septynis automobilius už grynus pinigus ir šie visi sandoriai buvo didesni negu 15 000 Eur. Tačiau, nebuvo vykdomi Įstatymo 20 str. 3–5 d., 22 str. 1 ir 2 d. nustatyti reikalavimai, nes nebuvo paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, kuri taip pat nebuvo informuota ir apie minėtus sandorius.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio pažeidimo protokole, nurodant, jog nagrinėjamu atveju Bendrovė už didesnes kaip 15 000 Eur grynųjų pinigų sumas pardavė ne 7, o 3 automobilius, padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu FNTT atstovei teikiant paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. S., būdamas Bendrovės vadovu nevykdė pareigų, nustatytų Įstatymo 20 str. 3–5 d., 22 str. 1 ir 2 d., ir tokiu neveikimu padarė ANK 198 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą.

G. S. kaltę pripažino, tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Teisminio nagrinėjimo metu G. S. taip pat patvirtino, kad šiuo metu Bendrovėje paskirtas atsakingas asmuo, kuris įpareigotas bendrauti su FNTT visais Įstatyme nurodytais klausimais. Todėl pripažintina, kad nusižengimas pašalintas nedelsiant ir ši aplinkybė taipogi laikytina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš ANK 198 str. 2 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 2 000 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų G. S. padaryto nusižengimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas jo padarymo bei administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, būtų teisinga atsakomybės taikymo prasme. Taigi, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teismas, remdamasis aptarta teismine praktika bei įvertinęs G. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tai, kad reali žala niekam nebuvo padaryta, o tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, atsižvelgęs į tai, jog nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad net ir ANK 198 str. 3 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir G. S. už jo padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 150 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 423 str. 3 d., 426 str. 2 d., 635 str. 1 d., 646 str. 2 d., 675 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pripažinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18092995994.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.