Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjai J. K., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė B. K., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo A. K. turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. K., o 2024 m. spalio 2 d. mirė mama B. K.. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono CMS. Santuokoje gimė dvi dukterys: N. K. ir J. K. – K.. Mirus sutuoktiniui, mam B. K., naujos santuokos nesudarė.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas mamos vardu. Pareiškėja nurodė, jog po mamos mirties nuvykus į notarų biurą, paaiškėjo, kad po tėvo mirties, mama nėra susitvarkiusi paveldėjimo procedūrų. Notarė paaiškino, jog būtina kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Pareiškime nurodoma, jog suinteresuotas asmuo N. K. yra atsisakiusi palikimo po savo mamos mirties.

Pareiškime nurodoma, kad A. K. priklausantį turtą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė, šį turtą valdydama, naudodama bei prižiūrėdama kaip savo turtą. Po sutuoktinio mirties B. K. ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi ir prižiūrėjo jį, darė remontą, mokėjo mokesčius, naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais. Todėl mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties. Šis faktas nustatytinas tam, jog pareiškėja, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvų valdytą nuosavybės teise priklausiusį turtą ir ateityje būtų galimybė tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.

Pareiškėjos atstovė advokatė Roma Katilovskienė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad B. ir A. K. butą buvo įgiję 1994 metais pagal butų privatizavimo įstatymą. Pergyvenusi sutuoktinį B. K. perėmė visą likusį turtą ir juo naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius iki savo mirties. Yra likusio nekilnojamojo turto, todėl turi būti paveldimas visas po tėvų mirties likęs turtas. Jokių prieštaravimų byloje nėra.

Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimu palaikė pareiškimą bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. K. patvirtino, kad ji visiškai palaiko savo sesers pareiškimą. Ji paaiškino, kad po tėčio mirties, jos mama liko gyventi tame pačiame bute ir iki pat mirties ji naudojosi visu tuo turtu. Ji atliko buto remontą: keitė langus, duris, taip pat darė buto vidaus remontą, dažė sienas, tvarkė grindis. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad ji yra atsisakiusi palikimo po mamos mirties.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių patvirtinančių ar paneigiančių duomenų apie faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas nustatys, kad B. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Liudytoja G. D. paaiškino, kad pareiškėja yra jos mamos pusseserė. Ji iki 25 metų gyveno netoliese ir būdama vaikas į savaitę pas B. lankydavosi ne rečiau kaip 2 kartus. Jai žinoma, kad po vyro mirties B. liko gyventi viena, ji viena valdė visą likusį turtą ir mokėjo mokesčius. B. K. darė bute remontą: keitė langus , duris, dažė, nupirko naują virtuvės komplektą. Liudytoja patvirtino, kad kartais nuveždavo B. į parduotuvę, padėdavo jai parsivežti pirkinius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos mama B. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Byloje nustatyta, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtinama mirties liudijimu bei medicininiu mirties liudijimu. A. K. ir B. K. buvo sudarę santuoką ir tai patvirtinama santuokos liudijimu. N. K. ir J. K. gimimo liudijimais patvirtinama, jog jų tėvai buvo A. K. ir B. K.. Druskininkų I-ojo notarų biuro notarė E. B. 2024-10-30 išduotu liudijimu patvirtino, kad įpėdinė J. K. priėmė palikimą po savo motinos B. K. mirties. Druskininkų I-asis notarų biuras nurodė, kad I-ajame notaro biure A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) byla neužvesta.

Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialas patvirtino, kad archyve Druskininkų m. notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimų bylos saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą perduotos iki 1996 m.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtina, kad B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota nuosavybės teisė į butą – kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjos J. K. ir suinteresuoto asmens N. K. motina B. K., po savo sutuoktinio A. K. mirties, jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais patvirtina, kad B. K. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1994 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. šalims gyvenant santuokoje. Santuokos liudijimu patvirtinama, kad A. K. ir B. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktais dokumentais ir liudytojos G. D. parodymais patvirtinama, kad šiame bute visą laiką iki pat mirties gyveno ir jo sutuoktinė B. K..

Pareiškėjos motina B. K. yra mirusio jos sutuoktinio A. K. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Palikėjo A. K. įpėdiniai dėl turto paveldėjimo po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. B. K. kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, priėmė palikimą ir pradėjo A. K. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo A. K. mirties, B. K. ėmė naudotis visais ir jos sutuoktiniui priklausiusiais daiktais, buities prietaisais, baldais, ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais, taip pat mokėjo mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles), tvarkė ir prižiūrėjo turtą iki pat savo mirties.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškime pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei teismo posėdžio metu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad B. K. priėmė palikimą po jos sutuoktinio A. K. mirties faktiškai pradėjo jo turtą valdyti – ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, mokėjo visus mokesčius susijusius su paveldėto turto išlaikymu t. y. ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po A. K. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė B. K.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai J. K. (A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojai), kadangi ji yra pateikusi pareiškimą notarui, jog priėmė palikimą po savo motinos B. K. mirties. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikėjo turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.