- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2YT-16309-496/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00944-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
rašytinio proceso tvarka susipažino su civiline byla pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą mirties akto gavimo tikslu, kad E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini),, 2004 m. rugsėjo 13 d. palaidotas Sazonovkos kaime, Gurevsko rajone, Kaliningrado srityje, laidojimo Nr. 8458, 2004 m. rugsėjo 8 d. sudarytas mirties įrašo aktas Nr. 5239 „Kaliningrado miestas“ miesto apskrities administracijos specialiajame CMS skyriuje, kaip nežinomo vyriškos lyties asmens, mirusio (duomenys neskelbtini),.
Pareiškimą atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas mirties faktas, o ne jo įregistravimas. Skirtingai nuo nagrinėjamų pagal CPK 449-453 straipsnių taisykles bylų dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, kai konstatuojamas spėjamas mirties faktas, pagal šį punktą nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė. Mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti asmens mirtį.
Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrį dėl E. S. mirties įregistravimo ir įstaiga atsisakė įregistruoti šio asmens mirtį. Kadangi nėra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio atsisakymo įregistruoti asmens mirtį, todėl pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakoma priimti, nes pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pareiškėjai nurodoma, kad ji turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl E. S. mirties įregistravimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 28 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2965-18345 pavirtina, kad V. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ir ji (pareiškėja) 50 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Taigi, pareiškėja pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (ypatingoji teisena) turi sumokėti 19 Eur (50 Eur x 75 procentai x 50 procentų) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Be to, proceso įstatymas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pastebėtina, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenurodytas pareiškėjos V. S. asmens kodas, kuris neabejotinai pačiai pareiškėjai yra žinomas, todėl turi būti nurodytas.
CPK 113 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
Pažymėtina, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. CSD-514, adresuoto Kaliningrado srities Gusevo rajono civilinės metrikacijos aktų registracijos skyriui ir šios įstaigos 2017 m. balandžio 13 d. atsakymo Nr. 1743 vertimus iš rusų kalbos į valstybinę (lietuvių) kalbą padarė pareiškėją atstovaujanti advokatė Virginija Pluščiauskienė, t. y. pateikiami vertimai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 290-291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.