- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- N2-18088-595/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11597-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-04-05 pateikė ieškinį prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu priteistą iš atsakovo vaikų išlaikymo formą (po 1/3 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau 1 MGL mokant kas mėnesį J. S. naudai) į išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 500,00 litų (viso- 1000,00 litų ) vaikų A. S. ir J. S. naudai, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1998 metų pasikeitė ekonominė šalies situacija, išaugo vaikų poreikiai. Su vaikų tėvu yra išsituokusi pagal teismo sprendimą, tačiau santuokos nutraukimas nėra įregistruotas, nes neturi pinigų sumokėti nustatyto mokesčio. Atsakovas gyvena mieste pas savo tėvus. Ji su vaikais gyvena savo tėvo namuose, kaime, todėl yra sąlygos nemažai prisidurti prie maisto iš namų ūkio darbų, tačiau berniukai jau paaugliai, mokosi vidurinės mokyklos 10 klasėje, todėl reikalingos didesnės išlaidos jų mokyklinėms reikmėms, ugdymui, laisvalaikiui. Vaikų tėvas, atsakovas, visiškai nesupranta pasikeitusių aplinkybių arba nenori jų suprasti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to šiuo metu galiojantys įstatymai nebenumato ir tokios išlaikymo formos, kaip dalies visų rūšių pajamų priteisimas. Jos pajamas sudaro nedarbo draudimo ir socialinės išmokos- apie 1000,00 litų mėnesiui. Naujos darbo vietos nepavyksta susirasti. Dėl nurodytų priežasčių be didesnės vaikų tėvo paramos nebegali patenkinti net minimalių vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų poreikių.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė su vaikais gyvena jos tėvui priklausančiame name. Namas su patogumais, tvarkingas, vaikai turi savo kambarį. Vaikams sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui. Jokios neigiamos informacijos skyrius apie ieškovę neturi. Nepilnametis A. S. pasakė, kad su tėvu bendrauja retai. Atsakovas yra Vilniaus miesto gyventojas, skyrius apie jį duomenų neturi. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgiant į tai, kad dabartinis galiojantis išlaikymo dydis nebeatitinka vaikų poreikių ir interesų, mano, kad tikslinga būtų padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį. (b.l. 18-20).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad jis šiuo metu neturi pajamų, yra registruotas darbo biržoje, todėl negali teikti išlaikymo. Nurodė, kad jis yra įgijęs dažytojo specialybę, anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirbdavo apie 1000 Lt. Nurodė, kad daugiau išlaikytinių bei sveikatos problemų neturi. Nurodė, kad nežino, kokia suma būtų reikalinga vaikų poreikių patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai dvyniai J. S. ir A. S., gim. 1996-07-22, yra atsakovo sūnūs (b.l.5,6). 1998-08-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 1/3 dalį visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL (b.l.3).
Vertinant šalių turtinę padėtį, nustatytos šios aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas niekur nedirba (b.l. 27-30). Ieškovė yra registruota darbo biržoje, gauna 356 Lt nedarbo draudimo išmoką (b.l. 7). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis yra registruotas darbo biržoje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (b.l.23,24). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys nuosavybės teise neturi transporto priemonių (b.l.25,26).
Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (LR CK 3.201 str.).
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė –šalių sūnums šiuo metu yra 17 metų, jie yra paaugliai, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 10 klasėje (b.l. 8). Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog dėl objektyvių priežasčių išaugo vaikų būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės negali pakakti. Abi šalys yra darbingos, darbingumas nei vienai nėra ribotas, neįgalumo neturi, nekilnojamo turto neturi, daugiau išlaikytinių nei viena neturi, o po 1998-08-31 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, atsirado papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti priteisto išlaikymo dydį LR CK 3.201 str. 1 dalies prasme pripažįstant, kad priteistas išlaikymas negali patenkinti minimalių vaikų poreikių, bei į tai, kad įstatymas nenumato tokios išlaikymo formos, kaip 1/3 dalis visų pajamų (CK 3.196 str.) bei nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaikymo priteisimo bylose formuojamos teisminės praktikos (LR CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt.
Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, įgijęs dažytojo specialybę, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Atsakovas neturi sveikatos problemų, bei neturi daugiau išlaikytinių, šios aplinkybės patvirtina atsakovo realias galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
Pagal CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė pateikė vaikų išlaidų paskaičiavimo lentelę (b.l. 61-62), pagal kurią išlaidos vaikui per mėnesį sudaro apie 1100 Lt .
Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena tik su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išvadą teikianti institucija, ištyrusi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios aplinkos sąlygas, nustatė, kad šalių vaikams sudarytos geros sąlygos augti bei vystytis.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, keistinas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis ir forma, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2013-04-05, iki vaikų pilnametystės (CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.).
Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina – ieškove. Ieškovė šioje byloje yra savo nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. 3.190 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 15 p. nuostatas, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 360 Lt (500 Lt x2x12 mėn.x0,03) žyminio mokesčio (CPK 80 str.1 d.1 p., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.) bei 12,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.). Viso priteistina 372.60 Lt.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 560 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 str.).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2d. 1 p.) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 279, 282, 284, 307 str., teismas,-
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. S., gim. 1996-07-22, ir A. S., gim. 1996-07-22, išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-04-05, iki vaikų pilnametystės.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina ieškovė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 372.60 Lt ( trys šimtai septyniasdešimt du litai šešiasdešimt i centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apmokėjimu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.