- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-9631-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02805-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., jos atstovui advokatui L. L., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. 2016 m. vasario 20 d., apie 22.57 val., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. A., 2016 m. vasario 20 d., apie 22.57 val., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, pažeisdama (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama D. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka su tuo, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet tai nebuvo padaryta piktybiškai. Įvykus eismo įvykiui, nepuolė iš karto palikti eismo įvykio vietos, o išlipusi bandė su žmogumi, su kurio automobiliu įvyko kontaktas, aiškintis, bet buvo apšaukta, pasitikta agresyviai, piktybiškai. Asmuo buvo labai emocionalus, bandė kalbėtis, aiškintis padėtį, bet buvo labai sudėtinga susišnekėti. Ir ji buvo paveikta emocijų, ir kita mergina. Kiek bandė apžiūrėti, kas nutiko, nematė nieko, dėl ko turėtų būti kviečiama policija. Nesitikėjo, kad iškvies policiją, nes nemanė, kad yra dėl ko. Nuvažiavo paveikta emocijų, nesugebėjo susitvarkyti toje situacijoje. Buvo apšaukta visokiais žodžiais. Tuo metu apgadinimų nematė. Kad kontaktas įvyko, sutinka. Bet kiek teko susidurti ekspertizės metu, negali pasakyti, kad ji padarė tuos apgadinimus. Tuo metu apgadinimų nematė. Kontaktą pripažįsta. Lėta eiga bandė įvažiuoti į žiedą, vaikas skambino tuo metu ir taip gavosi. Su nukentėjusiąja po eismo įvykio nebendravo, į draudimo bendrovę nesikreipė. Tą dieną, kai ją pagavo policijos pareigūnai, galima sakyti, buvo trigubas šokas, nes mergina išsikvietė ir žurnalistus. Žurnalistui pripasakojo nebūtų dalykų, po kurių atsirado straipsnis internete, kas buvo šokas jai ir jos artimiesiems. Tai buvo nesuprantama. Pati nebendrauja su žurnalistais, o mergina pripasakojo jiems keistų dalykų.
D. A. atstovas adv. L. L. paaiškino, kad kadangi eismo įvykyje dalyvavo automobilio markė „Bmw“, yra lentelė, kurioje užfiksuota, kad mergina sakė, jog vairuoja galimai neblaivi vairuotoja. Vakarais vyksta reidai, būna ir žurnalistų. Padarytos nuotraukos, jos yra viešojoje erdvėje, parinkti tam tikri epitetai. Skaudžiausia, kad yra nepilnametis sūnus, jo bendraklasiai matė tuos dalykus. Savo ruožtu gali pasakyti, kad iškėlė klausimą, ar apskritai buvo apgadinimai, nes pamačius D. mašiną, kilo įtarimas, kad nėra apgadinimų. Parašė prašymą policijos pareigūnams, jie buvo korektiški, neturi pretenzijų, bet jie patys buvo nustebę, ta apžiūra buvo keistoka. Keista, kad į juos draudimas nesikreipė. Kitu atveju kito automobilio draudimas kreipiasi arba persiunčia. Gal ir atrodo, kad bando išsisukti, bet patį faktą pripažįsta, nenori jo nuneigti. Jei šiuo atveju būtų nuspręsta, kad nėra apgadinimų ar sužalojimų, paties eismo įvykio nebūtų. Bendraujant su policijos pareigūnais, suprato, kad mergina sunkaus charakterio, su ja neišėjo pasišnekėti dėl laisvanoriško protokolo surašymo. Patys policijos pareigūnai stebėjosi, ar būtina buvo išvažiuoti. Keista, nes jei yra apgadinimas, juk nusilupa ir dažai, o to nebuvo nei ant vieno automobilio. Tikėjosi, kad mergina praneš draudimui, jai juk naudinga tai būtų. D. mašina nauja, drausta K. K. tas apsižodžiavimas buvo, daug emocijų, naktį lijo, taip ir gavosi.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). D. A. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama D. A. savo kaltę iš esmės dėl kito automobilio apgadinimo pripažino ir parodė, kad išlipusi bandė su žmogumi, su kurio automobiliu įvyko kontaktas, aiškintis, bet buvo apšaukta, pasitikta agresyviai, piktybiškai. Kontaktą pripažįsta. Lėta eiga bandė įvažiuoti į žiedą, vaikas skambino tuo metu ir taip gavosi.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016-02-20 rašytiniame D. A. paaiškinime nurodyta, kad ji 2016 m. vasario 20 d., maždaug 23.00 val., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo gatve (duomenys neskelbtini), oro sąlygos buvo neblogos, matomumas gana apšviestas. Įvažiavime į žiedinę sankryžą eismo dalyvių buvo minimaliai. Prieš jai sukant į žiedinę sankryžą mergina priešais ją kelis kartus stabdė, važiavo ir neadekvačiai provokavo įvažiavimą į sankryžą, dėl ko įvyko minimalus prisislinkimas iš jos pusės į minėtą Opel automobilį. Išlipusi iš įvykio vietos automobilyje mergina agresyviai puolė ją neadekvačiai kaltinti esą yra neblaivi. Stengėsi susidariusį eismo įvykį spręsti taikiai, tačiau po nepagarbaus elgesio pasišalino iš įvykio vietos, nematydama jokių sunkių pažeidimų jos atžvilgiu. Nei jos automobiliui, nei minėtos nukentėjusiosios automobiliui nepastebėjus žymių, atsisveikino ir palinkėjo pasivalyti nubrozdintą vietą, kuri, jos manymu, yra itin lengvai sutvarkoma, tai yra bene kosmetinis remontas, nereikalaujantis gaišti nei jos, nei pareigūnų darbo laiko (b. l. 12). Taigi, iš esmės D. A. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažįsta, jog, vairuodama minėtą automobilį, kliudė kitą automobilį, t. y., kad sukėlė eismo įvykį.
D. A. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be jos prisipažinimo pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016-02-20 rašytiniame V. P. paaiškinime nurodyta, kad ji 2016 m. vasario 20 d., maždaug 22.52 val., vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Š.. V. L. prospektu link G. V. žiedo antra juosta. Žiedu važiavo troleibusas pirma juosta, sustojo jį praleisti ir į jos vairuojamą automobilį įvažiavo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas Opel Corsa galinis bamperis. Iš BMW išlipo moteris, pasakė, kad nekalta, policijos nelauks, BMW vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio (b. l. 11). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) rado apgadintą automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja V. P. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), sustojo praleisti troleibuso ir pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipusi pamatė, kad į Opel atsitrenkė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš BMW išlipo moteris ir pasakė, kad ji nekalta, policijos nelauks, atsisėdo į BMW ir pasišalino iš įvykio vietos. BMW vairuotoją atpažinti galėtų. Opel vairuotoja padarė <...> įvykio foto. Apie 00.50 val. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Jo vairuotoja D. A. paaiškino, kad buvo įsirėmusi į Opel, bet nenorėjo gaišti savo laiko, todėl išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 6); Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b. l. 10); Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta: BMW nubrozdintas priekinis bamperis ties viduriu, apgadinimų aukštis nuo 0.54-0.62 cm.; Opel Corsa nubrozdintas galinis bamperis ties viduriu, apgadinimų aukštis nuo 0.58 iki 0.62 cm. Apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 30); Bylos medžiagoje esančiose fotolentelėse atvaizduoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 31-32, b. l. 37-38).
Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog D. A., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino. Ši D. A. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
(duomenys neskelbtini) punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. A., 2016 m. vasario 20 d., apie 22.57 val., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, pažeisdama (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama D. A. savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pripažino ir parodė, kad sutinka su tuo, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet tai nebuvo padaryta piktybiškai. Įvykus eismo įvykiui, nepuolė iš karto palikti eismo įvykio vietos, o išlipusi bandė su žmogumi, su kurio automobiliu įvyko kontaktas, aiškintis, bet buvo apšaukta, pasitikta agresyviai, piktybiškai. Asmuo buvo labai emocionalus, bandė kalbėtis, aiškintis padėtį, bet buvo labai sudėtinga susišnekėti. Ir ji buvo paveikta emocijų, ir kita mergina. Kiek bandė apžiūrėti, kas nutiko, nematė nieko, dėl ko turėtų būti kviečiama policija. Nesitikėjo, kad iškvies policiją, nes nemanė, kad yra dėl ko. Nuvažiavo paveikta emocijų, nesugebėjo susitvarkyti toje situacijoje, buvo apšaukta visokiais žodžiais.
Kaip jau minėta aukščiau, byloje esančiame 2016-02-20 rašytiniame V. P. paaiškinime nurodyta, kad ji 2016 m. vasario 20 d., maždaug 22.52 val. vairavo automobilį Opel Corsa, važiavo Laisvės prospektu link G. V. žiedo antra juosta. Žiedu važiavo troleibusas pirma juosta, sustojo jį praleisti ir į jos vairuojamą automobilį įvažiavo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas Opel Corsa galinis bamperis. Iš BMW išlipo moteris, pasakė, kad nekalta, policijos nelauks, BMW vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio (b. l. 11). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) rado apgadintą Opelį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) sustojo praleisti troleibuso ir pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipusi pamatė, kad į Opel atsitrenkė automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš BMW išlipo moteris ir pasakė, kad ji nekalta, policijos nelauks, atsisėdo į BMW ir pasišalino iš įvykio vietos. BMW vairuotoją atpažinti galėtų. Opel vairuotoja padarė <...> įvykio foto. Apie 00.50 val. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Jo vairuotoja D. A. paaiškino, kad buvo įsirėmusi į Opel, bet nenorėjo gaišti savo laiko, todėl išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 6).
Taigi, sugretinus V. P. rašytinį paaiškinimą, policijos pareigūno L. B. tarnybinį pranešimą su D. A. parodymais, jog sutinka su tuo, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet tai nebuvo padaryta piktybiškai, ir D. A. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jog ji nei jos, nei nukentėjusiosios automobiliui nepastebėjus žymių, atsisveikino ir palinkėjo (nukentėjusiajai) pasivalyti nubrozdintą vietą, kuri, jos manymu, yra itin lengvai sutvarkoma, teismas sprendžia, kad D. A. aiškiai suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino V. P. vairuotą automobilį. Konstatuotina, kad D. A. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalą, tačiau ignoruodama (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublik?s K. T. taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, D. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadintas nukentėjusiosios automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba, turi mažametį sūnų, pažeidimų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus D. A. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę, bei tai, kad ji dirba, turi mažametį sūnų, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad D. A. būtų anksčiau bausta administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, jos sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių, duomenų, kad įvykio metu ji galėjo būti neblaivi, kad jos transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nenustatyta. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Teismo posėdyje D. A. parodė nuoširdų apgailestavimą dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. A. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą baudą ir jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos D. A.ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą, taip pat laikytis KET reikalavimų, reglamentuojančių su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. A. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
D. A. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jai 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16055473132 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.