Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-1260-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01090-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.1.

2013 m. spalio 28 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal S. K., atstovaujamos advokatės Jūratės Juodienės, ieškinį dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo iškeltą civilinę bylą, kurioje atsakovas – vaiko tėvas L. S., išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. K. ieškiniu reikalauja pakeisti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus L. pavardę S. į pavardę K. Ieškovė nurodo, kad jai ir atsakovui, jiems negyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K.. Akmenės rajono apylinkės teismo 2004-05-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-118-03/2004, buvo nustatyta, kad atsakovas L. S. yra L. K. tėvas, o taip pat jo sūnui L. suteikta pavardė S. Dėl to 2006-08-16 L. S. buvo išduotas naujas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad L. S. nuolatos patiria nepatogumų ir net gėdos jausmą dėl to, kad jo pavardė skiriasi nuo jo mamos pavardės. Vaikas labai pergyvena kiekvieną kartą, kai ši aplinkybė iškyla viešumon.

Nustatytos formos atsiliepimas į ieškinį iš atsakovo negautas, tačiau atsakovas savo poziciją elektroniniu laišku pranešė Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovė ir jos bei atsakovo nepilnametis sūnus gyvena Jungtinėje Karalystėje, remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais dokumentais manytina, kad pavardės pakeitimas į motinos pavardę neprieštarauja nepilnamečio L. S. interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 33¹ punkte nustatyta, kad vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (toliau – Keitimo taisyklės) 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę. Tokiu atveju, pagal Keitimo taisyklių 15¹ punktą civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų, jeigu jam teismo sprendimu nėra neterminuotai apribota tėvų valdžia, rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas rašytinis vienuolikmečio L. S. pareiškimas, kuriame vaikas nurodo, jog nori pasikeisti pavardę S. į pavardę K., kad pavardė būtų kaip jo mamos ir sesers (12-14 b.l.). Ieškovė nurodo, kad bandė gauti ir vaiko tėvo rašytinį sutikimą, tačiau tai nepavyko, nes atsakovas tiesiog neatsiliepė į jos rašytinį prašymą (15-17 b.l.). Nustatytos formos atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, tačiau, kaip nurodoma Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-02 išvadoje, atsakovas elektroniniu laišku informavo skyrių apie savo poziciją dėl jam pareikšto ieškinio (29-32 b.l.). Iš failo „sutikimas1.jpg“, kuris prisegtas prie 2013-09-24 22:37 elektroninio laiško, turinio matyti, kad atsakovas, atsižvelgdamas į savo sūnaus interesus, neprieštarauja jo pasirinkimui pakeisti turimą pavardę į motinos pavardę.

Kadangi atsakovo elektroninis laiškas nėra pasirašytas elektroniniu parašu, šis dokumentas negali būti laikomas rašytiniu tėvo sutikimu dėl jo sūnaus pavardės keitimo. Esant tokiai situacijai laikytina, kad tarp tėvų tebėra neišspręstas ginčas dėl vaiko pavardės pakeitimo. Keitimo taisyklių 15² punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvų ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimu, sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui priėmus sprendimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašai įrašomi ir išduodami atitinkamai pakeisti nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai Civilinės metrikacijos taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka. Civilinės metrikacijos taisyklių 103 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai pakeičiami, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, pakeitimo ir ištaisymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Teismo sprendimas pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punktą yra vienas iš civilinės būklės akto įrašo pakeitimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. gyvenamoji vieta yra kartu su jo motina – ieškove S. K.. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas su sūnumi jokių ryšių nepalaiko. Analogiškai spręstina ir iš atsakovo elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių (32 b.l.). Įstatyminės vaiko atstovės pareigas faktiškai vykdo tik motina. L. S. taip pat turi (duomenys neskelbtini) gimusią seserį E. K. (20-22 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pavardės pakeitimas į motinos pavardę geriausiai užtikrins nepilnamečio L. S. teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovei priteistinas 100,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2013-09-06 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Papildomai 45,00 Lt žyminio mokesčio ieškovė sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr. XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovė pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovė nenurodė ir jų priteisti neprašė, todėl šios išlaidos, laikantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų, ieškovei nepriteisiamos.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi ir 375-380 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) gimusio L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę S. į pavardę K.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.