- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-7511-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02056-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- D. R. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Dalia Averkienė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. R. V. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2020-07-14 sprendimą Nr. 8S-415-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. V.“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo įvertinti dokumentus ir iš naujo išnagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. P. nuosavybės teise valdytą 0,1182 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-07-14 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos tėvui J. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1182 ha žemės, atlyginant pinigais 2629,00 Eur.
Pažymėjo, jog pinigais į turėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teises galima atkurti tik tam tikrais atvejais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 punkte numatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995-06-01, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas priimtas tik dėl to, jog pareiškėja neatvyko į 2019-06-10 organizuotą susirinkimą. Tačiau pareiškėja negavo pranešimo apie planuojamą susirinkimą. Taigi, ji neatvyko ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, vadinasi nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą.
Pareiškėja taip pat buvo klaidinama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. V.-P. turėtą žemę NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų. Jos senelis V. V.-Petržkevičius nuosavybės teise valdė 0,1182 ha žemės su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini)Pareiškėjos tėvas J. V. prašymą atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą grąžinant natūra pateikė 1991-12-12 ir buvo įrašytas į Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintą eilę piliečių, kuriems bus perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Kauno mieste. Pareiškėjai šios aplinkybės nebuvo žinomos. Atsakovė realią situaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą ir byloje pateiktus dokumentus nuslėpė. Dėl to pareiškėja buvo priversta keisti pretendento valią, rašyti prašymus, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos Kauno, o vėliau - Vilniaus rajonuose.
Atsakovė, netinkamai taikydama Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas ir priimdama neteisėtą sprendimą, pažeidė viešojo administravimo principus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.), kuriuos atsakovė pažeidė. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. J. V. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. V. - P. K. mieste, (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotą 0,1182 ha pateikė 1991-12-12, prašydamas žemę sugrąžinti „ekvivalentine natūra“. Pagal prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, J. V. buvo įrašytas į Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintą eilę piliečių, kuriems bus perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Kauno mieste.
Šalies argumentai
Pareiškėja, J. V. mirus ((duomenys neskelbtini)), tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2007-03-30 prašymą (2007-10-12 jį patikslino), prašydama už buvusio žemės savininko V. V. P. K. mieste valdytą žemę J. V. perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą Kauno rajone. Pagal patikslintame prašyme išreikštą valią buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2007-10-16 išvada Nr. 1622 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) ir persiųsta į Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių. Pagal pareiškėjos 2015-02-24 prašymą Išvada persiųsta į NŽT Vilniaus rajono skyrių.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punkte nustatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje, nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - ir Tvarka), 102¹ punktą rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais), išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Tvarkos 105 punkte nustatyta, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Kadangi pareiškėja kviečiama į NŽT Vilniaus rajono skyriaus organizuojamus susirinkimus žemės sklypui iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti prašyme nurodytoje Arvydų kadastro vietovės teritorijoje neatvykdavo ir nenurodydavo pateisinamų aplinkybių, kurios priklausė ne nuo pareiškėjos valios, arba į susirinkimus atvykdavo, bet žemės sklypo nepasirinkdavo, todėl NTŽ Vilniaus rajono skyrius pagrįstai Išvadą grąžino į NTŽ Kauno miesto skyrių sprendimui atkurti nuosavybės teises J. V. priimti atlyginant pinigais. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-07-14 sprendimo Nr. 8S-415-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. V.“, kuriuo pastarajam atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais už 0,1182 ha žemės (2629,00 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas keliamas dėl nuosavybės teisių į žemę neatkūrimo pagal prašyme išreikštą valią, pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. suteikiant lygiavertį žemės sklypą.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. V. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. V. - P. K. mieste ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą 0,1182 ha pateikė 1991-12-12, prašydamas žemę sugrąžinti „ekvivalentine natūra“. Pagal prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo J. V. buvo įrašytas į Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintą eilę piliečių, kuriems bus perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Kauno mieste.
Pareiškėja, J. V. mirus (-(duomenys neskelbtini)), tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2007-03-30 prašymą (2007-10-12 jį patikslino) už buvusio žemės savininko V. V. - P. K. mieste valdytą žemę J. V. perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą Kauno rajone. Pagal patikslintame prašyme išreikštą valią buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2007-10-16 išvada Nr. 1622 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri išsiųsta į Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių.
NŽT Kauno miesto skyriui 2015-02-24 pareiškėja pateikė prašymą už Išvadoje nurodytą valdytos žemės vertę (5674 Lt (1643 Eur)) suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės sklypą Vilniaus rajono Bezdonių seniūnijos Arvydų kadastro vietovėje. Išvada, tenkinant šį prašymą, persiųsta į NŽT Vilniaus rajono skyrių (gauta 2015-08-16, reg. Nr. 48IG-68). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019-09-24 raštu Nr. TR-9331-(5.34) Išvadą grąžino NŽT Kauno miesto skyriui, kadangi pareiškėja neatvyko į 2019-06-10 organizuotą susirinkimą. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-07-14 ginčijamu sprendimu Nr. 8S-415-(14.8.3.) J. V. atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais už 0,1182 ha žemės (2629,00 Eur) (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3174).
Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punkte (redakcija galiojanti nuo 2019-02-01) nustatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995-06-01, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Pagal Tvarkos 102¹ punktą (redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07), rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Tvarkos 105 punkte nustatyta, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-05-27 raštu Nr. 48SD-6982-(14.48.104) buvo kviečiama dalyvauti 2019-06-10 organizuotame susirinkime žemės sklypui pasirinkti (išsiųstas registruota pašto siunta). Rašte taip pat nurodyta, jog neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą žemės sklypą rinktis arba atvykus, tačiau nepasirinkus žemės sklypo, nuosavybės teisės J. V. vardu bus atkuriamos atlyginant pinigais (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 39 lapas). Tačiau pareiškėjai nebuvo įteiktas minėtas 2019-05-27 raštas ir pranešimas apie 2019-06-10 organizuojamą pretendentų susirinkimą. Šią aplinkybę pripažino atsakovė 2019-09-23 rašte Nr. ISS-1824-(7.5) nurodydama, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-05-27 raštas, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti šiame skyriuje 2019-06-10 organizuotame susirinkime pasirinkti lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš Arvydų kadastro vietovės teritorijoje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų, jai buvo išsiųsta registruota pašto siunta (Nr. RN475998060LT), kurios, remiantis Lietuvos pašto detaliąja siuntos sekimo informacija, 2019-05-31 jai įteikti nepavyko. Taigi, akivaizdu, jog apie NŽT organizuojamą 2019-06-10 pretendentų susirinkimą pareiškėja nežinojo, jai nebuvo įteiktas pranešimas. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.
Atsakovės motyvas, jog pareiškėja kviečiama į NŽT Vilniaus rajono skyriaus organizuojamus susirinkimus žemės sklypui iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti prašyme nurodytoje Arvydų kadastro vietovės teritorijoje neatvykdavo ir anksčiau ir nenurodydavo pateisinamų aplinkybių, kurios priklausė ne nuo pareiškėjos valios, arba į susirinkimus atvykdavo, bet žemės sklypo nepasirinkdavo, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius teisėtai ir pagrįstai Išvadą sugrąžino į NŽT Kauno miesto skyrių sprendimui atkurti nuosavybės teises J. V. priimti atlyginant pinigais, yra nepagrįstas. Akivaizdu, jog apie paskutinį 2019-06-10 organizuotą susirinkimą žemės sklypui pasirinkti pareiškėjai nebuvo pranešta.
Pažymėtina, jog NŽT, netinkamai taikydama Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas ir priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė viešojo administravimo principus. VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimai).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-07-14 sprendimas Nr. 8S-415-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. V.“, kuriuo J. V. atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais už 0,1182 ha žemės (2629,00 Eur), yra nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. į 0,1182 ha žemės sklypą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje patenkintas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.
Teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė Dalia Averkienė. Pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė advokatės pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Nurodoma, kad šios teisinės paslaugos iš viso truko 4 valandas.
Maksimali priteistina suma už tokios trukmės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, yra 552,40 Eur (skaičiuojant 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokesčio koeficientą), todėl prašoma priteisti suma neviršija šio dydžio ir yra priteistina.
Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visa apimtimi ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020-07-14 sprendimą Nr. 8S-415-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. V.“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. į 0,1182 ha žemės sklypą.
Priteisti pareiškėjai D. R. V. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.