Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dovilė Jazdauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. K. (A. K.) dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio mokėjimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią, ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad advokatai turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. vasario 28 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2023 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-01955 atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimu pareiškėją atstovauti paskirta advokatė J. B.

Iš 2024 m. liepos 4 d. sprendimo išmokėti užmokestį ATP teikėjui matyti, kad advokatė J. B. 2024 m. birželio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-01955. Prašyme advokatė nurodė, jog konsultacijai skyrė 2 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 6 val., pasirengimui nagrinėti bylą – 4 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 2,5 val., kelionei į/iš veiksmo atlikimo vietą – 6,5 val. Viso advokatė skyrė 22 val.

Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 440,00 Eur (22 val. x 20,00 Eur).

Darytina išvada, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 440 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 220 Eur.

Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad Tarnyba 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1168 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 220 Eur. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tarnyba nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai registruotu paštu 2024 m. rugsėjo 20 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-1588 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies – 220 Eur – nesumokėjo. Duomenų, jog atsakovas sumokėjo prašomą priteisti skolą, byloje nėra. Tarnybos 2023 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-01955 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kurio pagrindu prašoma priteisti suma, yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 220 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 2,36 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (pranešimų dėl skolos siuntimas registruotu paštu), nes šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

Pažymėtina, kad priteista suma (iš viso 222,36 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 220 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 222,36 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus, 36 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.