Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2828-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
1-2828-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06979-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
K. Š.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Laimontas Gasiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2828-1155/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06979-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam K. Š.,nukentėjusiajam A. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2022 m. vasario 24 d. apie 01.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. B., sudavė jam ne mažiau nei vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke.

Šiais veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. Š. parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino kavinėje, vėliau jis nukentėjusįjį pasikvietė į namus. Vyko vakarėlis, jam įsibėgėjant, jo sugyventinė D. prašė nukentėjusįjį išeiti, tačiau šis nelabai norėjo. Jis pats pratylėjo ir tuo momentu prisnūdo. Atsipeikėjęs išgirdo nukentėjusiojo žodžius, kad jis moka labai gerai daryti masažą, tuomet D. pasakė „išeik“, o jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį. Viskas vyko taip, kaip parašyta kaltinime. Smūgį nukentėjusiajam sudavė greičiausiai kumščiu į veido sritį. Nukentėjusysis galėjo patirti fizinį skausmą. Sutinka su specialisto išvada, o su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes suma yra neadekvati. Atsakydamas į klausimus parodė, kad gražiuoju bandė išprašyti nukentėjusįjį, bet neišėjo. Po įvykio jo nematė, dabar mato trečią kartą. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad po kaltinamojo smūgių buvo išmušti du dantų tiltai ir iškrypo nosies pertvara. Smūgiai buvo stiprūs. Šis įvykis jį sukrėtė, kankina nemiga, negalėjo matytis su (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo suteikti jai skausmo. Dabar vartoja migdomuosius, patyrė stresą. Prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Atsakydamas į klausimus parodė, kad ekspertizė dėl mėlynės buvo padaryta po savaitės, buvo sutinęs skruostas. Tuo metu aiškiai matėsi juoda dėmė, apatinio voko sumušimas.

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 26 d. apklaustas įtariamasis K. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2022 m. vasario 23 d. vakare, tikslios valandos neatsimena, bet buvo tamsu, kartu su drauge D. S. ir kitu iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo prie staliuko, kai prie jų prisėdo nepažįstamas vyriškis, prisistatęs A., kuris labai norėjo bendrauti, jie kartu išgėrinėjo alkoholį. Jie buvo draugiškai nusiteikę, todėl, kai išeidinėjo iš kavinės (duomenys neskelbtini), pasiūlė tam vyriškiui A. prisijungti prie jų, pratęsti vakarėlį jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Jie išsikvietė taksi, kas kvietė, neatsimena. Visi keturi nuvažiavo į jo namus, kur jis gyvena kartu su D., visi toliau išgėrinėjo alkoholį. Visi buvo gerokai padauginę alkoholio. Naktį įvyko konfliktas, nes jis pamatė ir išgirdo triukšmą, o būtent, kad šis vyriškis seksualiai priekabiauja prie jo draugės D. Jis supyko, todėl sudavė A. smūgį į veidą kumščiu, po to išvarė šį iš savo namų, atidavė visus daiktus ir uždarė duris. Jis neatsimena, kad būtų sudavęs daugiau smūgių, atsimena tik vieną smūgį į veidą. Po to jis išėjo patikrinti, ar šis pasišalino. Matė, kad šis nuėjo pas kaimyną (duomenys neskelbtini) aukšte, bet ir kaimynas nesugebėjo susišnekėti su tuo vyriškiu, nes tas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to jis grįžo namo ir nematė, ar buvo atvažiavusi policija. Name yra telefonspynė, be to, (duomenys neskelbtini) aukšte yra dar vienos rakinamos durys į (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelę, todėl gal ir negirdėjo, ar kas nors skambino į duris. Dėl savo poelgio gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus, tačiau ir nukentėjusysis buvo stipriai girtas, priekabiavo prie jo draugės, todėl, apimtas emocijų, jis sudavė šiam smūgį. Ketina nukentėjusiojo atsiprašyti (t. 1, b. l. 163–165).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas įtariamasis K. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, laikosi savo parodymų, duotų pirmosios apklausos metu. Jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veidą, po to išvarė jį iš namų. Taip pasielgė, nes įvykio metu, nubudęs iš miego, pastebėjo, kad šis priekabiavo prie jo draugės D. Jis tikrai nesudavė smūgių serijos nukentėjusiajam, dantų nedaužė. Jis atsimena, kaip sudavė A. smūgį į veidą kumščiu. Jis tuo metu buvo ant fotelio, o nukentėjusysis ant minkšto kampo (sofos). D. buvo virtuvės zonoje – tai bendra patalpa su kambariu. Gali parodyti parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis gali patvirtinti savo parodymus akistatos su nukentėjusiuoju metu (t. 1, b. l. 172–175).

Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. akistatos protokolo nustatyta, kad K. Š. parodė, jog jis pripažįsta, kad įvykio metu sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą, tik neatsimena, kad būtų daugiau smūgiavęs. Neatmeta galimybės, kad sudavė ir daugiau smūgių. Taip pasielgė, nes nukentėjusysis priekabiavo prie jo draugės, ir jam tai nepatiko. Priekabiavimas buvo tik žodinis (t. 1, b. l. 188–190).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 29 d. apklaustas įtariamasis K. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos veikos. Laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Po akistatos su nukentėjusiuoju gali patikslinti savo parodymus, kad jis prisimena, jog įvykio metu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių (t. 1, b. l. 179–180).

Iš 2022 m. vasario 28 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. B. pranešė, jog 2022 m. vasario 24 d. apie 01.27 val., (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) bute, vartojant alkoholius gėrimus su nepažįstamais asmenims, vienas iš jų netikėtai jį užpuolė ir dešine ranka sudavė seriją smūgių į kairę veido pusę, nosį, žandikaulį, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė sveikatą (t. 1, b. l. 7–8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 28 d. apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2022 m. vasario 23 d. apie 20 val. nuvyko pavakarieniauti į restoraną (duomenys neskelbtini). Atėjęs į restoraną, pasisveikino su barmene ir salėje pastebėjo vieną stalą, prie kurio sėdėjo du vyrai ir viena moteris. Šiems pakvietus, jis sutiko prie jų prisėsti, jie susipažino. Vienas iš vyrų prisistatė K., kitų vardų neatsimena. Kalbėjo, leido laiką bendraudami. Pokalbio metu vyras, vardu K., pasakė gimęs (duomenys neskelbtini) metais, jo draugas taip pat paminėjo, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais. K. buvo stipriai neblaivus. Moteris paaiškino, kad K. vartoja alkoholinius gėrimus nuo vasario 16 d. K. yra vidutinio ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Kaip minėtas vyras buvo apsirengęs, neatsimena. Kitas vyras buvo vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, retų šviesių plaukų. Moteris buvo apkūni, vidutinio ūgio, šviesių plaukų, apvalaus veido. Moteris buvo apsirengusi tamsiai. Minėtame restorane jie vartojo alkoholį, du kartus užsakė degtinės po 50 g sau ir dviem vyrams. Apie 21 val. restoranas baigė darbą, ir vyras, kurio vardo nežino, nuėjo atsiskaityti prie baro. Atsiskaičius buvo iškviestas taksi automobilis. Tuo momentu K. jam pasiūlė vykti kartu į butą ir pratęsti pažintį. Atvykus taksi automobiliui, jie nuvyko į nurodytą butą. Kur atvažiavo, jis nematė, neatkreipė dėmesio nei į gatvę, nei į namo numerį, tik pastebėjo, kad atstumas buvo trumpas. Namas buvo naujos statybos, butas taip pat buvo tvarkingas. Bute atsisėdo kambaryje ant sofos. Iš dešinės pusės sėdėjo K., jie bendravo. Antras vyriškis atsigulė ant šalia esančios sofos–kampo ir miegojo apie 20-30 min. Moteris sėdėjo priešais jį ir K. Prabudus antrajam vyrui, šis nuėjo pagaminti maisto. Tuo momentu jis su K. kalbėjo apie šių dienų aktualijas ir galimai paminėjo, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Tuo momentu atsisukęs antras vyras pasakė, kad jis yra „zekas“ ir yra šio rajono „verchas“. Jis atsakė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), žino nusikaltėlius, nurodė, kad po įkalinimo įstaigos vieni žmonės baigia aukštuosius mokslus, o kiti tęsia savo nusikalstamą veiklą. Po šių žodžių antras vyras staiga prisiartino, sudavė eilę smūgių dešine ar abiem rankomis, tiksliai pasakyti negali, į jo veido kairę pusę. Jį ištiko šokas. Atsipeikėjęs pastebėjo, kad vyras stovi prie virtuvės ir galimai siekia peilio. Kadangi vyras minėjo, kad yra „zekas“, suprato, kad reikia gelbėtis, nes kilo pavojus gyvybei. Paliko juodus karinius batus, išbėgo į laiptinę, išsikvietė liftą ir nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą prašyti gyventojų pagalbos – iškviesti policijos pareigūnus. Būdamas šoke nesuprato, kad turi telefoną, pasą ir piniginę su savimi striukėje. Priėjęs prie arčiausiai esančių durų, paskambino kelis kartus skambučiu, jas atidarė vyras. Paprašė iškviesti policiją, nes jį gali persekioti. Tuo momentu, kai minimo vyro prašė pagalbos, nusileido liftas. Atsidarius durims, vienas žmogus bandė išlipti, bet pamačius, kad jis kalba su gyventoju, liftas užsidarė ir pakilo. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Apžiūrėję medikai paklausė, ar jam reikalinga pagalba. Kadangi jis nematė, kaip atrodo, ir tuo metu dėl šoko skausmo nejuto, pagalbos atsisakė. Policijos pareigūnai parvežė jį namo. Grįžęs namo ir pamatęs, kaip atrodo, iš savo kišenėje rasto telefono pakartotinai paskambino policijos pareigūnams, kad jie atvyktų ir užfiksuotų įvykį. Atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad dėl įvykio turi kreiptis į policijos komisariatą. 2022 m. vasario 24 d. apie 10 val. pasijuto blogiau – svaigo galva, pykino, sutriko koordinacija, jis sunerimo, kad gali būti lūžusi nosis ir sutrenktos smegenys, klibėjo kairės pusės dantys, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai suleido nuskausminamųjų, nurodė, kad galimai jis yra patyręs mikrosmegenų sutrenkimą (t. 1, b. l. 22–23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 28 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad buto numerį paminėjo policiją iškvietęs gyventojas iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Vyras, kvietęs policiją, policijos pareigūnams nurodė, kad įvykis vyko (duomenys neskelbtini) aukšte, galimai (duomenys neskelbtini) bute. Vaizdo stebėjimo kameros restorane (duomenys neskelbtini) įmontuotos ir vaizdą fiksuoja prie baro ir kasos. Ar vaizdo stebėjimo kameros yra įmontuotos name, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo prieigose, pasakyti negali (t. 1, b. l. 24–26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, juos atsimena. Patikslina, kad įvykio dieną per pietus namuose buvo išgėręs vieną butelį alaus, o apie 20 val. atėjo pavakarieniauti į kavinę (duomenys neskelbtini). Kavinėje jis prisėdo prie linksmos kompanijos, kurioje buvo du vyriškiai ir moteris, nes jį pakvietė prisėsti. Kompanija buvo maloni, jis pats juos pavaišino alkoholiu, tris kartus pirko po 50 g degtinės. Kompanija taip pat turėjo alkoholio, tiksliai neatsimena, ką jie gėrė, galimai alų. Restorane buvo tamsoka, neatkreipė dėmesio. Jie iš pradžių draugiškai šnekučiavosi, surado bendrą kalbą, rado bendrų temų, todėl jam šie žmonės pasirodė patikimi. Dėl šios priežasties jis sutiko toliau pratęsti vakarą, jį pakvietė į namus. Kiek atsimena, vienas iš jų buvo vardu K., o kito vyriškio vardo neatsimena. Kuris iš tų dviejų vyriškių buvo vardu K., jis neatsimena, tik žino, kad minėjo šį vardą. Buvo neblaivus, bet puikiai atsimena įvykius. Kai atvyko į namus, jie turėjo vieną butelį viskio, namuose jie toliau išgėrinėjo. Jie visi buvo viename kambaryje. Jis sėdėjo ant minkštasuolio, šalia sėdėjo kitas vyriškis. Po to vyriškis, kuris vėliau jam sudavė smūgius, užmigo ant minkštasuolio, po to atsikėlė. Jis prie moters nepriekabiavo, jos nelietė. Kai vyriškis atsikėlė, jie toliau bendravo, jis nuėjo prie stalo toje pačioje patalpoje, pasiėmęs peilį kažką pjaustė, sakė, kad yra „zekas“, „(duomenys neskelbtini) verchas“, o jis sakė, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Pasakė šiam, kad ir asmenys, kurie padaro nusikaltimus, tampa žmonėmis. Jis tuo metu sėdėjo ant sofos. Tuomet tas vyriškis staiga puolė link jo ir pradėjo jam smūgiuoti kumščiais į veidą, daugiausiai į kairę veido pusę ir už kairės ausies. Tai buvo smūgių serija be sustojimo, tai tikrai nebuvo vienas smūgis. Iš viso buvo tikrai ne mažiau 5 smūgių kumščiu į veido sritį. Tikslaus smūgių skaičiaus jis neužfiksavo, nes viskas vyko labai greitai. Jis nespėjo nei prisidengti, nei paklausti, už ką jį muša. Tuomet vyriškis pasakė, kad papjaus, ir jis tuo metu pamatė, kad šis turi rankoje peilį. Tuomet jis iš karto pasileido bėgti iš buto. Buto durys nebuvo užrakintos. Nors ir buvo neblaivus, sąmonės nebuvo praradęs, bet buvo šoko būsenoje, skambino (duomenys neskelbtini) į namo gyventojų duris, kad iškviestų policiją. Iš karto po įvykio atsisakė medikų pagalbos, nes buvo šoko būsenoje, o vėliau, tą pačią dieną po kelių valandų, išsikvietė greitąją pagalbą. Jį apžiūrėjo medikai, užfiksavo sužalojimus, bet į ligoninę nevežė, nes nebuvo tokios būklės, kad jį reiktų hospitalizuoti. Dėl įvykio jam buvo sužalotas veidas, sumušta kairė akis, sumušta nosis, pažeista nosies pertvara, t. y. pertvara iškrypo, ir jis iki šiol negali laisvai kvėpuoti. Šiuo metu yra susilpnėjusi ir klausa. Pateikia (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicininių dokumentų išrašą. Jis yra prisiregistravęs (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, tačiau gydosi privačiai pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) Po įvykio buvo nuvykęs pas šią gydytoją dėl nosies, gydytoja jį nukreipė pas neurologą, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas otolaringologą ir neurologą. Neurologas nukreipė į (duomenys neskelbtini), kur jam atliko galvos tomografiją. Galvoje pakitimų nėra, tačiau šiuo metu yra pablogėjusi jo klausa, kartais svaigsta galva. Jam padaryta fizinė žala, nes buvo sumušta akis, sužalota nosis, dėl to iškrypo nosies pertvara, yra pablogėjusi klausa kaire ausimi, iki šiol svaigsta galva, taip pat blogai miega naktimis, gydytoja prirašė raminančių vaistų. Taip pat jam buvo pažeisti dantys. Paskutinį kartą pilnai susitvarkė dantis maždaug prieš 8 metus, buvo sudėti tiltai ir implantai. Po šio įvykio, jo viršutinių dantų tiltai yra pažeisti, t. y. jie kliba, todėl reikės atlikti odontologijos procedūras, o taip pat buvo nuskeltas apatinis priekinis dantis. Jis dėl to kreipėsi į odontologijos kliniką (duomenys neskelbtini), kur jam atliko apžiūrą ir nustatė, kad dėl pažeidimų reikės suteikti odontologijos paslaugų už 11 519 Eur. Jam padarytą fizinę žalą įvertina 13 000 Eur, o padarytą moralinę žalą – 3 000 Eur. Artimiausiu metu pateiks civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 31–34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja E. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) padavėja. 2022 m. vasario 23 d. nuo 11 val. pradėjo pamainą restorane (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. baro buhalterė sulaukė skambučio – paskambinę asmenys prašė rezervuoti staliuką restorane K. vardu. Ji patenkino prašymą. Tuomet galimai minimas K. paskambino antrą kartą ir teiravosi, ar tikrai staliukas rezervuotas, ar yra jo pageidaujamų patiekalų. Abu kartus, kai asmuo skambino, jis atrodė neblaivus. Apie 20 val. į restoraną atvyko du vyrai, moteris ir šuo. Į banketinę salę atėjo vyras ir pasakė, kad K. vardu buvo rezervacija. Kaip minimas vyras atrodė, neatsimena. Kaip atrodė kitas vyras, taip pat neatsimena. Moters išvaizdos apibūdinti taip pat negali, tik atsimena, kad ji buvo blondinė. Šuo buvo mažas, rudos spalvos. Kompanija buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Minimus asmenis palydėjo iki staliuko prie židinio. Asmenys užsisakė alkoholinių gėrimų, karšto maisto. Kompanija sėdėjo, bendravo. Apie 20.30 val. į baro salę atėjo A., taip jis vadinamas personalo, nes yra nuolatinis klienas, dažnai ateina atsigerti alkoholinių gėrimų. Minimas asmuo buvo geros nuotaikos, galimai truputį išgėręs. Prie staliuko sėdėję asmenys pastebėjo A. ir pakvietė jį prisėsti. Jis sutiko ir vaišino asmenis alkoholiniais gėrimais. Asmenys bendravo mandagiai ir draugiškai. Moteris vartojo mažai alkoholio. Kaip suprato, K. buvo tas asmuo, kuris sėdėjo prie staliuko, buvo gana tylus ir ramus, jis buvo neblaiviausias, nes jam buvo sunku atsistoti. Antrasis iš vyrų buvo linksmas ir bendraujantis. Vienas iš kompanijos vyrų, ne K., apie 22 val. paprašė iškviesti taksi automobilį. Paskambino į taksi įmonę, kurios telefono numeryje yra (duomenys neskelbtini), tiksliai nurodyti negali. Kokiu adresu minimi asmenys planavo vykti, taip pat nepamena. Kompanija pateiktą sąskaitą apmokėjo grynais, o A. atsiskaitė banko kortele. Girdėjo, kad kompanija pasiūlė A. važiuoti kartu su jais pratęsti vakarėlio. A. padėjo K. atsistoti ir apsirengti, kartu su visa kompanija išėjo. Ar A. su jais važiavo, pasakyti negali, nematė. Minimą kompaniją matė pirmą kartą. Ar filmuojamas restorano vidus ir aplinka, nežino (t. 1, b. l. 109–110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 2 d. apklaustas liudytojas N. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 24 d. apie 01.30 val. išgirdo skambutį į buto duris. Jo mergina priėjo prie durų ir pamatė kruviną vyrą. Jis liepė pasitraukti nuo durų ir pats jas atidarė. Pamatė apie (duomenys neskelbtini) metų vyrą. Vyras buvo kruvinu veidu ir rankomis, be batų. Vyras paprašė jo iškviesti policiją, nes šį sumušė. Vyras atrodė neblaivus, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Paskambino į policiją ir informavo apie situaciją, jo paklausė, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba. Atsakė, kad taip, nes vyras kraujavo. Tuomet jis vyro paklausė, kur šį sumušė. Jis atsakė, kad nieko nežino. Tuomet liepė palaukti. Tuo momentu atėjo kitas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras buvo aukštas, rausvų garbanotų plaukų. Vyras buvo su plona tamsia striuke. Vyras nukentėjusiajam pradėjo grasinti „tau pizda“. Jis to vyro paklausė, ar jis sumušė nukentėjusįjį. Vyras atsakė, kad sumušė, nes nukentėjusysis bandė išprievartauti jo draugę. Mušeika dar šį kvietė atgal į butą, bet sumuštas vyras baiminosi vėl būti sumuštas. Tuomet paklausė sumušto vyro, ar šis bandė išprievartauti moterį, šis atsakė „nu ir ką“. Tuo momentu mušeika pasišalino. Atvyko policijos pareigūnai. Jiems nurodė, kad mušęs vyras yra iš (duomenys neskelbtini) aukšto, nes lifte rodo, kur buvo pakilęs liftas. Buto jis nenurodė, nes nežinojo, kuriame bute vyko muštynės ir kur svečiavosi nukentėjusysis. Namo laiptinėje vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Nukentėjusįjį sumušusį vyrą galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 104–106).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 3 d. apklausta liudytoja D. S. parodė, kad ji kartu su K. Š. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. 2022 m. vasario 23 d. nuo maždaug 20 val. ji kartu su K. Š. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini). Kartu dar buvo vienas K. pažįstamas iš matymo, atrodo, vardu D. ar D., tiksliai neatsimena, pavardės nežino, kontaktų neturi, jį matė pirmą kartą. Leido laiką minėtoje kavinėje ir maždaug apie 21 val. prie jų stalo prisėdo nepažįstamas vyriškis, prisistatęs A., kuris jau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir sakė, kad švenčia tarybinės armijos dieną. Tas A. labai norėjo bendrauti, todėl toliau su jais sėdėjo prie stalo, išgėrinėjo alkoholį. Vyrai išgėrė gana daug alkoholio, o ji išgėrė nedaug, porą kokteilių. Apie maždaug 22 ar 22.30 val. nusprendė važiuoti namo. Kadangi visi buvo gerokai neblaivūs, ir vyrai norėjo pratęsti vakarą, K. pakvietė A. kartu pas save į svečius. Padavėja iškvietė taksi. Jie nuvažiavo į jų su K. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Čia toliau buvo tęsiamos išgertuvės, vyrai gėrė viskį. Ji iš pradžių daugiau buvo virtuvėje. Visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Ji buvo nepatenkinta, kad A. užsibuvo, nes kambaryje, kur jie išgėrinėjo, buvo muzika, triukšmas, girtų kalbos. Jau pradėjo A. sakyti, kad eitų namo, bet jis vis neišėjo. Visi vyrai buvo stipriai girti. Tas vyriškis, D. ar D., pirmas užsnūdo kambaryje, o po to ir K. prisnūdo kambaryje ant lovos. Ji tuo metu buvo kambaryje prisėdusi ant fotelio. A. buvo prisėdęs prie jos ir pradėjo ją kalbinti, klausinėti, pasakojo, kad turi jauną draugę, pradėjo kabinėtis, bandė apkabinti, siūlė masažą. Tuo metu iš miegų pakilo K., tai pamatęs ir išgirdęs vožtelėjo A. kumščiu į veidą. K. suprato, kad A. prie jos priekabiauja. Ji matė tik vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl kito smūgio nėra įsitikinusi, nes tai buvo daugiau jų susistumdymas. Ji pradėjo raminti K., o A. liepė pasišalinti iš buto. A. pradėjo eiti, bet link miegamojo. Ji jam rodė, kad ne ten išėjimas, nes jis buvo labai girtas. Ji jam dar padavė jo kuprinę, visus daiktus, ir A. išėjo iš buto. Ji uždarė buto duris ir nuėjo miegoti. Tai įvyko apie 1 val., tikslaus laiko nebeatsimena. Po kiek laiko išgirdo, kad K. kažkur išėjo iš buto, bet netrukus grįžo. Sakė, kad nuėjo pažiūrėti, ar viskas gerai, bet nepasakojo, kas vyko laiptinėje. Kadangi laiptinės apačioje yra telefonspynė, kuri pas juos neveikė, tai negirdėjo, ar kas nors tą naktį jiems skambino į duris, o (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje yra dar vienos rakinamos durys, skambučio nėra (t. 1, b. l. 139–142).

Iš 2022 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas įtariamojo K. Š. parodymų patikrinimas vietoje. Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti protokole (t. 1, b. l. 181–187).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvados Nr. G712/2022(01) nustatyta, kad: 1. A. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; 2. sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 3. A. B. nustatytas vienas sužalojimas; 4. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; 6. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojime neužsifiksavo; 7. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui; 8. Sužalojimas padarytas prieš daugiau nei savaitę laiko iki apžiūros 2022 m. kovo 8 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 24 d.; 9. Neatmetama galimybė, kad tiek sužalojimo padarymo metu, tiek atliekant užduotyje nurodytus veiksmus, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 48–50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. papildomos specialisto išvados Nr. G712/2022(01) nustatyta, kad: 1. A. B. nustatyta kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (Duomenys neskelbtini) ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2022 m. gegužės 9 d. įraše įskaitomi pavieniai žodžiai, kurie neturi aiškios prasmės; (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d. odontologo įrašuose, įskaitomuose iš dalies, nėra išsamaus makromorfologinio dantų, dantenų aprašymo, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti išvardintų dantų pakitimų trauminę atsiradimo kilmę, taip pat apžiūros metu burnos ertmėje, lūpose sužalojimų nepastebėta, todėl minimi dantų pakitimai negali būti siejami su užduotyje minimu įvykiu; (duomenys neskelbtini) poliklinikos dokumentuose minimos diagnozės J34.2 „Iškrypusi nosies pertvara“ ir H90.3 „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“ nėra siejamos su trauma, nes apžiūros metu išoriškai sužalojimų šiose srityse nebuvo pastebėta ir nėra medicininių įrašų ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu, kurie pagrįstų šių pakitimų trauminę atsiradimo kilmę; 2. A. B. medicininės pagalbos į greitąją medicinos pagalbą kreipėsi 2022 m. vasario 24 d. (2 kartus), į (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d.; į (duomenys neskelbtini) polikliniką 2022 m. gegužės 24 ir 27 d., į (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d.; 3. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 4. A. B. nustatytas vienas sužalojimas; 5. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek užduotyje nurodytu laiku, tiek ir aplinkybėmis (t. 1, b. l. 81–84).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo K. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, patvirtino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2022 m. vasario 24 d. apie 01.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. B., sudavė jam ne mažiau nei vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų E. M., N. J. ir D. S. parodymai, 2022 m. vasario 28 d. protokolas-pareiškimas, 2022 m. rugsėjo 29 d. akistatos protokolas, 2022 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. G712/2022(01) ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. papildoma specialisto išvada Nr. G712/2022(01). Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo K. Š. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmių skyrimas ir susiję klausimai

Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. Š., kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. Š. atsakomybei be užstato, nustatant trejų metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla K. Š. atžvilgiu buvo nutraukta.

BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje K. Š. pripažintinas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, nustatytu laidavimo metu, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra skirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas, skirdamas bausmes K. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus – vieną žmogaus sveikatai, o kitą, susijusį su transporto eismo saugumu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 194–196), baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 199–200), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti K. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu visu laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu K. Š. įpareigotinas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis; taip pat jam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, skirtinos bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės visiškai pridedant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. Š. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. Š. laikino sulaikymo prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-990/2020 laikas nuo 2020 m. gegužės 2 d. 23.23 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 12.14 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, K. Š. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 3 d., kas reiškia, kad šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas yra pasibaigęs; taip pat automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 600 Eur, išieškojimas; ši baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta, ką patvirtina prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-990/2020 esantis mokėjimo nurodymas (prijungtos b. l. 191–192).

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusysis A. B., kuris Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 97–98), pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo konsultuotas dėl nosies pertvaros operacijos ir ausų būgnelių pažeidimo, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl nosies pertvaros operacijos, jam buvo atliktas žandikaulių radiologinis tyrimas, sudarytas žandikaulių ir dantų gydymo planas. Taip pat dėl patirtų sužalojimų jis kentė didelius skausmus, jam svaigo galva, keletą mėnesių buvo sutrikęs miegas, dėl to jis juto didelius dvasinius išgyvenimus, buvo gili emocinė depresija, sumažėjo bendravimo su aplinkiniais galimybės, jautė didelį diskomfortą. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo ilgą laiką negalėjo matytis su (duomenys neskelbtini). Jo emocinė būsena iki šiol nėra stabili, kankina nemiga, nuolat apima slogios mintys. Patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma. Taip pat prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 89–93).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais ir remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju teismas iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio, o taip pat ir iš jo parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatė, kad didžioji dalis jo nurodomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir patyrimų yra siejama su tuo, kad iškrypo jo nosies pertvara, buvo išmušti du dantų tiltai, atitinkamai jis juto didelius skausmus, turi lankytis pas gydytojus ir pan. Tačiau ši nukentėjusiojo nurodoma neturtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su K. Š. šioje byloje inkriminuojama nusikalstama veika. Kaip jau buvo nurodyta, K. Š. yra kaltinamas ir pripažintinas kaltu sudavęs nukentėjusiajam ne mažiau nei vieną smūgį kumščiu į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o kartu buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, kas pasireiškė poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. G712/2022(01) nurodyta, jog nukentėjusiojo pateiktuose medicinos dokumentuose fiksuoti dantų pakitimai negali būti siejami su užduotyje minimu įvykiu, taip pat prikurtimas nėra siejamas su trauma, nes apžiūros metu išoriškai sužalojimų šiose srityse nebuvo pastebėta, ir nėra medicininių įrašų ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu, kurie pagrįstų šių pakitimų trauminę atsiradimo kilmę. Nepaisant to, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam vartojant jo atžvilgiu fizinį smurtą ir padarant jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo nukentėjusiajam padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo jam teko ilgam keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė dėl jos padarymo besigailintis, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, o šis minėtą atsiprašymą priėmė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti jam iš kaltinamojo išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 726245, patvirtinantį, kad A. B. sumokėjo advokatui 1 200 Eur už civilinio ieškinio surašymą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į tyrėją su prašymu pateikti informaciją civilinio ieškinio surašymui ir atstovavimui ikiteisminiame tyrime, kartu pateikė 2022 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 22-06-22 ir 2022 m. liepos 8 d. advokato orderį; minėtoje sutartyje numatyta, jog advokato atlygis už civilinio ieškinio surašymą yra 600 Eur, o atlyginimas už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme bus nustatytas atskiru šalių sutarimu; 2022 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė civilinį ieškinį, taip pat atstovavo nukentėjusiojo interesams ikiteisminio tyrimo metu ir viename teisiamajame posėdyje, kuris truko iki 1 val., bylos sudėtingumą ir pobūdį (byla nelaikytina sudėtinga, ji išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), taip pat į tenkintiną civilinio ieškinio dalį, nukentėjusiojo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam K. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 166–167), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, visu bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis; taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pripažinti K. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, K. Š. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės visiškai pridedant paskirtą baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, visu bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis; taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. Š. laikino sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-990/2020 laiką nuo 2020 m. gegužės 2 d. 23.23 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 12.14 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 (dviejų) MGL, t. y. 100 (vieno šimto) Eur, dydžio baudą.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. B. iš K. Š. 300 (trijų šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Priteisti iš K. Š. A. B. naudai 800 (aštuonis šimtus) Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti K. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat K. Š. išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda (galutinis baudos dydis – 1 600 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Eglė Ramanauskienė