Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Ieškovė paaiškino, kad jos ir JAV piliečio J. S. P. santuoka truko labai neilgai. Jie susituokė (duomenys neskelbtini), tų pačių metų rugsėjo mėnesį atvyko į Lietuvą, lapkričio mėnesį jos sutuoktinis grįžo į JAV. 2009 m. pradžioje ji sužinojo, kad jos sutuoktinis turi kitą moterį, jo iniciatyva JAV buvo iškelta byla dėl jų santuokos nutraukimo. Faktiškai jų santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, nes jam išvykus jie nebevedė bendro ūkio ir nepalaikė šeimyninių santykių. Gyvendami santuokoje trumpą laiką jie jokio turto neįsigijo. Ji viena nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Jos buvęs sutuoktinis J. S. P. nedalyvavo pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme, įsigytame bute niekada negyveno, prie turto įsigijimo neprisidėjo. Pradinį įnašą už perkamą butą ir dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), sumokėjo jos sūnus ir ji iš savo asmeninių lėšų, sutaupytų iki santuokos sudarymo, likusi perkamo turto kaina padengta iš banko suteiktos paskolos, kurią ji moka viena iš savo uždirbtų lėšų. Jos sutuoktinis niekada jokių pretenzijų į jos Lietuvoje įsigytą turtą nereiškė. Ji prašo ieškinį patenkinti, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

9. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 260-378/2018, 20 punktas).

10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.98 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 15 punktas). Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu.

11. Įrašai nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/33 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra registruoti ieškovės vardu, kas patvirtina, kad būtent ieškovė siekė išviešinti savo nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį turtą.

12. Iš Indianos valstijos Porterio apygardos teismo sprendimo matyti, kad byla dėl ieškovės ir jos sutuoktinio J. S. P. santuokos nutraukimo iškelta J. S. P. prašymu, teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai maždaug 2008 m. gruodžio 11 d. išsiskyrė, visą turtą, tame tarpe ir nekilnojamąjį, yra pasidaliję. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad ieškovė butą su dalimi žemės sklypo įsigijo sutuoktiniams jau nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio, ieškovės sutuoktinis į ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, jokių pretenzijų nereiškė.

13. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo sutuoktiniams kartu nebegyvenant, įrašai santuokos nutraukimo byloje ir mirties liudijime patvirtina, kad J. S. P. gyveno (duomenys neskelbtini), kas pagrįstai leidžia spręsti, kad ieškovės sutuoktinis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, jame negyveno.

14. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad kainos dalį 38632 Lt ieškovė yra sumokėjusi prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, likusią kainos dalį 44022,24 Eur pardavėjui perves AB DnB NORD, suteikęs kreditą nekilnojamojo turto pirkimui. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad nekilnojamojo turto, kurį įsigijo ieškovė, pardavėjui UAB „Keliukai“ 30000 Lt avansą prieš sudarant sutartį, t. y. 2009 m. sausio 14 d., pervedė ieškovės sūnus D. L.. Luminor Bank AS (buvęs AB DnB NORD) pateiktoje informacijoje nurodyta, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2009-25 įmokos ir kitos mokėtinos sumos buvo nurašomos nuo V. P. sąskaitos, sumokėta 37338,96 Eur paskolos ir 14725,86 palūkanų, V. P. ir J. S. P. įsipareigojimai 2025 m. balandžio 24 d. yra 6683,28 Eur. Tai, kad dalį kainos už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo ieškovės sūnus, kitą dalį kainos ieškovė sumokėjo po santuokos nutraukimo, grąžindama paskolą bankui dalimis, pagrįstai leidžia spręsti, kad turtas įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų. Tai, kad J. S. P. nuo turto įsigijimo, t. y. 2009 m. birželio 11 d., iki savo mirties, (duomenys neskelbtini), pretenzijų į ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą nereiškė, galima spręsti, kad ieškovės sutuoktinis šį turtą pripažino esant asmenine ieškovės nuosavybe.

15. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/33 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovės asmeninėn nuosavybėn.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, ši byla iškelta dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Turėdama galimybę, nekilnojamąjį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, šia galimybe ieškovė nepasinaudojo, turinius klausimus privalėjo spręsti sutuoktiniui esant gyvam, dėl ko, ir esant ginčui, nebūtų atsakovais patraukti juridiniai asmenys, kuriems pavesta valdyti valstybės paveldimą turtą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai nereikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes tokių išlaidų atlyginimas šioje byloje prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,33 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.