- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-93-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 36-3-00048-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Advokatai
- Rinaldas Vili
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo:
S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 247 straipsnio 31 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas.
Nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta S. M. atžvilgiu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 32 dalį, nenustačius administracinio teisės pažeidimų sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. M. nubaustas už tai, kad jis, buvęs įmonės vadovas, kuris pareigas ėjo iki 2017 m. vasario 17d., kada buvo paskelbtas įmonės bankrotas, (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 1 d., 12.00 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 12.00 val., neužtikrino, kad iki 2017 m. vasario 10 d. nustatyta tvarka būtų pateiktos 2016 metų atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo apskaitų ataskaitos. Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje 2016 metų tvarkymo apskaitos ataskaitos būsena „pradėta“, o susidarymo apskaitos – „koreguojama“. Tuo pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 36 punktą, kuriame nurodyta, kad už praėjusius kalendorinius metus atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo ataskaitos pateikiamos iki vasario 10 d.
Įmonės vadovas neužtikrino, kad kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos būtų pateiktos atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo apskaitų ataskaitos. Tuo pažeidė Taisyklių 45 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi e-ASTA pateikti Agentūrai šių Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 31 dalį.
1.1. S. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir už tai, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. patikrinus bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas S. M., kuris pareigas ėjo iki 2017 m. vasario 17 d., kada buvo paskelbtas įmonės bankrotas, neužtikrino įmonei 2015 m. vasario 13 d. išduoto taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų laikymosi. Pagal leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę per metus perdirbti 10000 t statybinių ir griovimo atliekų – betono, plytų, čerpių ir kitų keramikos gaminių mišinių, nenurodytų 170106 (170107). Leidime nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis – 20 t. Šių atliekų likutis įmonės teritorijoje tikrinimo metu apie 100 m³ – apie 2200 t (nustatyta vizualiai). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas, reikalavimus.
Įmonės vadovas neužtikrino, kad kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos būtų pateiktos atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo apskaitų ataskaitos. Tuo pažeidė Taisyklių 45 p., kuriame nurodyta, kad įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi e-ASTA pateikti Agentūrai šių Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą.
Įmonės vadovas S. M. neorganizavo 2015 m sausio 12 d. suderintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau Planas) numatytų priemonių įgyvendinimo. Pagal planą visos veiklos nutraukimo priemonės turėjo būti įvykdytos per 30 darbo dienų nuo įmonės veiklos nutraukimo. Plane numatytos priemonės neįvykdytos – per 30 darbo dienų nuo įmonės veiklos nutraukimo nesutvarkytos padangų atliekos (160103) ir statybinių ir griovimo atliekos – betono, plytų, čerpių ir kitų keramikos gaminių mišiniai, nenurodytos 170106 atliekos (170107). Tuo pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 6 punktą, kuriame nurodyta, kad visų atliekų sutvarkymo trukmė – 30 darbo dienų. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 32 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje skiriant S. M. nuobaudas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 32 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas konstatavo, kad 2017 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, S. M. neatitinka tinkamo administracinė atsakomybėn traukiamo juridinio asmens vadovo ir už jį atsakingo subjekto šio administracinio nusižengimo prasme sąvokos, todėl jo atžvilgiu bylą dėl administracinių nusižengimų ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir ANK 247 straipsnio 32 dalyje nutraukė.
2.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukiamo asmens S. M. subjekto tinkamumo sprendė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
2.2.1. Nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos įrodymai – 2017 m. spalio 23 d. rašytiniai paaiškinimai dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akte Nr. RSP-94 fiksuotų pažeidimų – patvirtina, kad 2200 t statybinių ir griovimo atliekų yra sukaupta iki to momento, kai 2017 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pažeidimo atsiradimą sąlygojo 2016 metais sutrikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Veiklos sutrikimus lėmė sunki įmonės finansinė padėtis. Dėl atsiradusių finansinių sunkumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apmokėjusi sąskaitų viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) regiono atliekų centrui, kuriai buvo perduodamos įmonės veikloje susidarančios statybinės ir griovimo atliekos. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl fiksuotų pažeidimų S. M. atstovas advokatas R. Viliušis nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. BUAB bankroto administratorius visas atliekas (sąskaitoje pavadintas statybiniu laužu) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl išnyko pats objektas. Pasak institucijos atstovo, objektas neišnyko, nes atliekos ir toliau liko įmonės teritorijoje. Be to, šis sandoris prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pažymi, jog pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės tvarkyti atliekų, nes nėra atliekas tvarkanti įmonė (neturi leidimo, nėra įregistruota atliekų tvarkytojų sąvade). Perduodamas atliekas įmonei, kuri neturi teisės tvarkyti atliekų, administracinį nusižengimą padarė įmonės bankroto administratorius. Neteisėtai įsigydama ir laikydama atliekas pažeidimą padarė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui.
2.4. Pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas aktyviai neveikė, ir šiai dienai nėra aišku, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis dar vykdė ūkinę veiklą 2017 m. vasario 17 d. Šiaulių apygardos teismui nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą. Teigia, kad nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. vasario 17 d. nevykdė ūkinės veiklos, nekiltų abejonių, kad S. M. yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 32 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinį skundą S. M. atstovas advokatas Rinaldas Viliušis prašo atmesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą.
3.1. Pažymi, kad S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmuose nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės — aplaidumo ir kaltės, todėl negali būti taikoma administracinė atsakomybė.
3.2. Nurodo, kad 2017-09-26 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo teigiama, kad įmonės teritorijoje rasta apie 2200 t statybinių ir griovimo atliekų, nors pagal išduotą taršos leidimą leidžiamas laikyti atliekų kiekis – 20 t, bei 0,500 t naudotų padangų. Pažymi, jog rastas statybinių medžiagų kiekis nustatytas vizualiai „iš akies“. Paaiškina, jog nustatyto pažeidimo atsiradimą sąlygojo jau 2016 metais sutrikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Veiklos sutrikimus, dėl kurių galėjo kilti neaiškumai, dėl atliekų kiekio, lėmė sunki įmonės finansinė padėtis. Dėl atsiradusių finansinių sunkumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apmokėjusi sąskaitų viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras, kuriai buvo perduodamos įmonės veikloje susidarančios statybinės ir griovimo atliekos, ir dėl egzistuojančios skolos VšĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras 2016 metais atsisakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti statybines ir griovimo atliekas. Pažymi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centro atsisakymas priimti atliekas sąlygojo tai, jog susidarė patikrinimo akte minimas statybinių ir griovimo atliekų perviršis. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pažyma, kuri buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VšĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras sudaro net 5 566,86 Eur, ir ši suma bankrutuojančiai įmonei yra didelė.
3.3. Pažymi, kad statybinių ir griovimo atliekų kiekio minimalus perviršis susidarė dėl nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo protingų pastangų bei valios nepriklausančių priežasčių. Nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. M. veiksmuose administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – aplaidumo ir kaltės, nėra teisėto pagrindo jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę.
3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje visos buvusios statybinės ir griovimo atliekos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka jau buvo realizuotos – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius A. G. 2017-10-05 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuosavybės teises į statybines ir griovimo atliekas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2017-10-05. Pardavus statybines ir griovimo atliekas, išnyko pats pažeidimo objektas, su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas.
3.5. Pasak advokato, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoto pažeidimo, teigiant jog įmonės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje vizualiai rastas didesnis atliekų kiekis nei buvo numatyta įmonei išduotame taršos leidime, negali būti skiriama nuobauda, kadangi nėra privalomų administracinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės ir pažeidimo objekto, o administracinės atsakomybės taikymui yra būtinas visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų egzistavimas.
3.6. Taip pat pažymi, kad atliekos ir atliekų perviršis susidarė 2016 metais, o pagal tuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, t. y. būtent 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnis numatė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teigia, kad pažeidimo paaiškėjimo diena turi būti laikoma 2017-02-11, kadangi (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūrai turint duomenis, jog atliekų tvarkymo ir susidarymo ataskaitos nepateiktos, agentūra turėjo objektyvias galimybes patikrinti leidžiamą laikyti atliekų kiekį jau 2017-02-11. Nurodo, kad nuo šio momento skaičiuojant 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti, jis yra objektyviai praleistas, todėl administracinė nuobauda S. M. atžvilgiu negali būti skiriama, kadangi dar 2017-08-10 suėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai paskirti.
3.7. Teigia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti inicijuojama po įmonės veiklos pabaigos. Nurodo, kad 2017-09-26 patikrinimo akte tariamai užfiksuotas pažeidimas, dėl to, jog tariamai neįgyvendinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių reikalavimai, yra klaidingas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, statybinės ir griovimo atliekos tariamai užfiksuoto pažeidimo dienai buvo parduotos, o pardavimo aplinkybės buvo nurodytos rašytiniuose paaiškinimuose. Advokato teigimu, veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės dėl statybinių ir griovimo atliekų realizavimo buvo įgyvendintos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane egzistavo sąlygų prieštaravimas: vienoje plano dalyje buvo nurodyta, jog įmonės bankroto atveju, visų atliekų sutvarkymo trukmė – 30 darbo dienų (būtent į šį terminą yra koncentruojamasi patikrinimo akte), tačiau kitoje plano dalyje yra detalizuota, jog įmonės bankroto atveju, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo priemonės įgyvendinamos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo. Teigia, kad 30 darbo dienų terminas, nurodytas veiklos nutraukimo plano 3 puslapyje, nėra aiškus. Plane nedetalizuota nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas toks terminas. Advokato nuomone, esant minėtai plano sąlygų kolizijai, plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės pasibaigimo. Būtent tokia pozicija yra logiška ir racionali, atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus. Teigia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena galėjo būti inicijuojama tik tuo atveju, jei veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės nebūtų įgyvendintos iki įmonės pabaigos, bet ne anksčiau.
3.8. Pažymi, jog priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali būti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismui pateiktas 2017-01-20, o 2017-02-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Pasak advokato, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neteko savo įgaliojimų. Pažymi, kad netekęs savo įgaliojimų S. M. nėra atsakingas už atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą, kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vardu veikia išimtinai bankroto administratorius. Teigia, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto reguliavimą, S. M. nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, jog nebuvo pranešta (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui apie atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą ir, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės nebuvo neįgyvendintos per 30 darbo dienų nuo veiklos nutraukimo.
3.8.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. neatitinka tinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens vadovo ir už jį atsakingo subjekto, atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-17 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą S. M. neteko savo kaip vadovo įgaliojimų, o patikrinimas atliktas ir pažeidimai nustatyti tik 2017-09-23. Todėl S. M. negali buti taikoma atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 32 dalį, nesant veikloje nurodytos administracinių teisės pažeidimų sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3.9. Pažymi, kad šiuo atveju nėra surinkti įrodymai, neišnagrinėti reikšmingi faktai, kyla pagrįstų abejonių net tik dėl administracinio nusižengimo sudėties, bet ir dėl S. M., ar jis galėtų būti atsakingas už tariamai nustatytą pažeidimą.
4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta S. M. atžvilgiu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 32 dalį, jog S. M. neatitinka tinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens vadovo ir už jį atsakingo subjekto šio administracinio nusižengimo prasme sąvokos, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu S. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 32 dalį nutraukė, konstatavęs, jog S. M., jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, neteko savo kaip vadovo įgaliojimų, todėl jis neatitinka šių nusižengimų subjektui keliamų reikalavimų. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad S. M. įmonės vadovo pareigas ėjo iki 2017 m. vasario 17 d., kai jo vadovaujamai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Kaip nurodyta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus A. G. 2017-09-25 rašte Nr. 103, įmonė veiklą vykdė iki bankroto bylos iškėlimo (12 b. l.). Pažymima, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, ji nenustoja egzistavusi kaip juridinis asmuo, kadangi įmonę bankroto proceso metu administruoja teismo paskirtas bankroto administratorius. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus, teikti įvairioms institucijoms, kreditoriams ar įmonės savininkui informaciją bei ataskaitas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas A. G. (13–15 b. l.). Taigi 2017 m. vasario 17 d. teismui priėmus nutartį iškelti minėtai įmonei bankroto bylą ir paskyrus A. G. šios bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi, po šios nutarties įsiteisėjimo būtent A. G. laikomas juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios, šiuo metu jau bankrutavusios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tuo pačiu atsakingu už teisės aktų, reglamentuojančių minėtos bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi, įskaitant ir 2015 m. sausio 12 d. suderintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą – visos veiklos nutraukimo priemonės turėjo būti įvykdytos per 30 darbo dienų nuo įmonės veiklos nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad planinis įmonės patikrinimas buvo atliktas ir pažeidimai nustatyti 2017 m. rugsėjo 23 d., kai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo paskelbtas bankrotas.
5.1. Įvertinus aptartus duomenis, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. M., jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, neteko savo, kaip vadovo, įgaliojimų, todėl nagrinėjamu atveju jis nebuvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių minėtos bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi, įskaitant ir 2015 m. sausio 12 d. suderintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą.
6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
7. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatydamas administracinio nusižengimo protokole S. M. išdėstytų kaltinimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 32 dalyje, aplinkybes, nepagrįstai praplėtė S. M. pareikštą kaltinimą nurodydamas, kad „Įmonės vadovas neužtikrino, kad kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos būtų pateiktos atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo apskaitų ataskaitos. Tuo pažeidė Taisyklių 45 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonė, nutraukusi veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos privalo naudodamasi e-ASTA pateikti Agentūrai šių Taisyklių reikalavimus atitinkančią metinę ataskaitą“. Todėl šios aplinkybės iš S. M. išdėstyto kaltinimo pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 32 dalį šalintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama