Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1788-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2S-1788-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27953-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
O. F.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1788-565/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27953-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.; 106.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministrijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. DGKS – 710, priimtą darbo byloje APS-1-1209, dalyje dėl 5 082,92Lt materialinės žalos išieškojimo iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Gulija“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovo O. F. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovu negali būti Darbo ginčų komisija, nes ieškovas inicijavo teisminį procesą nesutikdamas su sprendimu dėl ginčo esmės, tačiau savarankškų reikalavimų Darbo ginčų komisijai nereiškia. Todėl atsakovu byloje turi būti ginčo šalis – UAB „Gulija“. Kadangi atsakovu turi būti UAB „Gulija“, kurios buveinė yra Šalčininkų r. sav. Jašiūnų k., ieškinys yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.

Nurodė, kad jei valstybės institucija išnagrinėjo ginčą ne teismo tvarka ir priėmė sprendimą, kuris turi įpareigojančias pasekmes vienai iš šalies ir toks sprendimas gali būti priverstinai vykdomas, tai, apskundus tokį sprendimą, civilinėje byloje atsakovu turi būti pripažintas būtent organas, priėmęs skundžiamą sprendimą, t.y. Darbo ginčų komisija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, inicijavo teisminį procesą pareikšdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriuo prašė tanaikinti Darbo ginčų komisijos 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. DGKS – 710 dalyje dėl materialinės žalos išieškojimo iš ieškovo O. F. uždarosios akcinės bendrovės „Gulija“ naudai, atsakovu nurodęs Darbo ginčų komisiją, priėmusią skundžiamą sprendimą. Teismas atsisakė priimti ieškinį kaip pateiktą pažeidžiant teritorinio teisingumo taisykles, nurodęs, kad atsakovu turėtų būti UAB „Gulija“, o ne Darbo ginčų komisija.

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama Darbo kodekso (toliau - DK) 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas.

Darbo ginčų komisija nagrinėjamu atveju yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosis CPK nuostatomis (DK 296 str., 299 str.). Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 297 str.). Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su formaliais CPK 111 ir 135 straipsniuose nustatytais ieškinio formai ir turiniui keliamais reikalavimais, kaip antai ieškovo pareiga nurodyti ieškinio šalis, dalyką ir pagrindą.

Ieškovas atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją. Ieškinys pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal ieškinyje nurodyto atsakovo buveinės vietą kaip tai numatyta CPK 29 str. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinys paduotas pažeidžiant civilinių bylų teritorinio teismingumo taisykles.

Bylos iškėlimo stadijoje teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, dėl ko teisminis bylos nagrinėjimas civilinio proceso tvarka negalimas, teismas turi pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netinkamo atsakovo teismas negali pašalinti iš proceso prieš ieškovo valią, tai prieštarautų dispozityvumo principui. Bylos nagrinėjimo eigoje nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, netinkama šalis gali būti pakeista pagal CPK 45 straipsnio nustatytas taisykles teisminio nagrinėjimo metu.

Tačiau darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančio CPK XX skyriaus CPK 414 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, jis turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apylinkės teismui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir ieškovo O. F. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė