Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjui Č. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. B., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Papildoma valstybinė socialinio draudimo senatvės pensijos dalis asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuojama pagal šią formulę 0,005 xsxkxD + 0,005 xSxKxD. Pagal Pensijų įstatymo 24 ir 56 straipsnių nuostatas, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuojant pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Jei asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojant pensiją gali būti atsižvelgta į du draudžiamųjų pajamų koeficientus: draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir į pirmiau minėtą draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Pensijų įstatyme nėra numatytos galimybės asmeniui pasirinkti, pagal kurio laikotarpio draudžiamąsias pajamas skaičiuoti pensiją. Pagal nustatytą reglamentavimą apskaičiuodamas pareiškėjui senatvės pensiją atsakovas neturėjo pagrindo vertinti jo draudžiamąsias pajamas iki 1984 m. sausio 1 d., todėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. PE_SP1-10304 laikytinas teisėtu ir jo naikinti nėra pagrindo. Tai patvirtino ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. PE_SP1-10304, kuriuo pareiškėjui Č. B. buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)1-4826, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną senatvės pensiją jo nurodytu būdu, t. y. taikant pareiškėjo nurodytus jam naudingus draudžiamųjų pajamų laikotarpius iki 1984 metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Č. B. 2017 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo (b. l. 48-50). VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PE_SP1-10304 pareiškėjui Č. B. skyrė 188,27 Eur dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2017 m. liepos 20 d. iki gyvos galvos (b. l. 16, 40, 63). Minėtais duomenimis nustatyta, kad senatvės pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota atsižvelgus į jo įgytą 35,8103 metų trukmės darbo stažą bei 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas - 0,5758, 2017 m. liepos mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PE_SP1-10304 pareiškėjas Č. B. skundu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl skirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4826 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą (b. l. 14-15, 37-38). VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime pažymėta, kad pareiškėjui paskirta 188,27 Eur dydžio senatvės pensija apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į pareiškėjo įgytą 35,8103 metų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą – 0,5758, kuris yra paskaičiuotas pagal pajamas turėtas po 1994 m. sausio 1 d. ir šis draudžiamųjų pajamų laikotarpis pareiškėjui yra palankiausias.

Ginčas šioje byloje iš esmės kyla dėl pareiškėjui skirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl draudžiamų pajamų koeficiento apskaičiavimo teisingumo atsakovui vertinant 1996-2017 metų draudžiamąsias pajamas, nes, kaip nurodo pareiškėjas, laikotarpiai po 1984 metų jam nėra naudingiausi. Todėl vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą svarbu nustatyti, ar skiriant pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, atsakovas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas iki 1984 metų.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Remiantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Pagal Pensijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuojama pagal šią formulę 0,005 xsxkxD + 0,005 xSxKxD, kurioje: s – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. (54 straipsnio 1 ir 2 dalys); k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. (56 straipsnis); S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d. (8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys); K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (19 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis); D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (16 straipsnio 1 dalis) (Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 xsxkxD + 0,005 xSxKxD. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis). Senatvės pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga.

Sistemiškai aiškinant išdėstytas Pensijų įstatymo 24 ir 56 straipsnių nuostatas, pažymėtina, kad valstybinė socialinio draudimo pensija asmenims skiriama draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuojant pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Jei asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojant pensiją gali būti atsižvelgta į du draudžiamųjų pajamų koeficientus: draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir į pirmiau minėtą draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio.

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PE_SP1-10304 apskaičiavo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą – 0,5758, pagal nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio apskaičiuotas pakaitines draudžiamąsias pajamas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti palankiausi penkeri paeiliui einantys kalendoriniai metai yra 1984-1988, o pagal 1984-1988 metais turėtas pajamas apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas – 0,4857. Kadangi pastarasis draudžiamųjų pajamų koeficientas yra mažesnis, VSDFV Kauno skyrius pagrįstai pareiškėjui skyrė senatvės pensiją, kurios dydis apskaičiuotas pagal pajamas, turėtas jam naudingesniu laikotarpiu, t. y. nuo 1994 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas mano, kad skiriant senatvės pensiją atsakovas turėjo taikyti draudžiamų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal pareiškėjo draudžiamąsias pajamas iki 1984 metų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad jam naudingi yra 1978-1983 metai, tačiau jis neturėjo galimybės pasirinkti šio laikotarpio.

Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą, reikšmingi yra tik darbo (draudžiamųjų pajamų gavimo) periodai, pradedant nuo 1984 m. sausio 1 d., o pareiškėjo siekiami įtraukti į paminėtų koeficientų apskaičiavimą jo darbo periodai iki 1984 metų (1978-1983 m.) jam taikytinų draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimui aptariamų teisės normų taikymo prasme nėra reikšmingi, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjo atstovas taip pat teigė, kad nagrinėjamu atveju, apskaičiuodamas pareiškėjui pensiją, atsakovas turėjo taikyti Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad asmeniui neturint Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turint stažo, draudžiamų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius stažo metus.

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta, jei asmuo neturi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 iki 1974 metų imtinai.

Iš Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 nuostatų matyti, kad asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai už stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojami vertinant palankiausius kalendorinius stažo metus, buvusius laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., o ankstesniais laikotarpiais dirbti metai į šiuos skaičiavimus gali būti įtraukiami tik esant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. jei asmuo laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą, ar stažo iš viso neturėjo.

Byloje esantys duomenys apie Č. B. draudžiamąsias pajamas (b. l. 18) liudija, kad pareiškėjas 1984–1994 m. dirbo ir šiuo laikotarpiu įgijo didesnį kaip penkerių metų darbo stažą (b. l. 52). Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad VSDFV Kauno skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtiną senatvės pensiją, neturėjo pagrindo vertinti jo 1978-1983 metais dirbto darbo bei mokėtų draudžiamųjų įmokų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio, 48 straipsnio, 52 straipsnio, 54 straipsnio nuostatoms.

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina jo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Vien tik pareiškėjo pateikti samprotavimai apie galimą teisės akto nuostatų neatitikimą Konstitucijai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, todėl šis pareiškėjo prašymas taip pat atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. į bylą pateikė pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 65).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.