- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- II-811-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- V. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. G. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010-03-18 nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-18 nutarimu Nr. 184/2010/I/VIL-178 V. G. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁶ straipsnio 3 dalį už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už parduotus patiekalus iš 314 klientų paėmė grynus pinigus ir įmonės administratorių B. B. ir J. B. nurodymu iš klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė.
Skunde paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas, surašęs ATP protokolą, nenustatė kvito neišdavimo fakto. Taip pat nėra surinkta įrodymų apie tai, kad pareigūnas jai būtų davęs nurodymą neišduoti kasos aparato kvitą, administratorė B. B. ir kitos padavėjos savo paaiškinimuose Inspekcijos prielaidų nepatvirtino. Inspekcija nenustatė, kokiu konkrečiu atveju nurodymą neišduoti kasos aparato kvitą davė B. B., kokiu atveju – J. B. . Nurodė, kad programos „R-Keeper“ paskirtis yra palengvinti darbuotojų darbą, tačiau tai nėra buhalterinės apskaitos programa. Duomenų neatitikimas tarp programos „R-Keeper“ ir kontrolinių juostų atsiranda dėl to, kad klientai kartais neapmoka sąskaitų, todėl jas tenka minusuoti; keičia pasirinktus staliukus; pasibaigus pamainai tenka „uždaryti“ staliuką ir perduoti jį kitai padavėjai ir kitų priežasčių. Čekio galima nerasti ne dėl to, kad jis nebuvo išduotas, o todėl, kad atliktas veiksmas, nurodytas aptarnavimo instrukcijoje „stalas buvo perkeltas (perduotas) kito padavėjo aptarnavimui taip pat pakeičiant stalo numerį“ ir programa čekio tiesiog neranda. Inspekcijos darbuotojas surašė ATP protokolą, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, o pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, tiesiog perrašė ATP protokolo turinį net tinkamai nemotyvuodamas nutarimo. Neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą V. G. davė paaiškinimus, jai buvo įteiktas pasirašytas nutarimas taip, jos nuomone, pažeidžiant jos teisę į gynybą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad administratoriaus kortelė yra prieinama padavėjoms – ji yra prie kasos aparato, kad kiekvieną kartą atsisakius patiekalų nereiktų kviesti administratorės.
Inspekcijos atstovas Jonas Osteris teismo posėdyje paaiškino, kad padarius užsakymą, išduodamas pre-čekis, o atsiskaitant padavėja privalo išduoti fiskalinį kvitą. Pre-čekis – tai sąskaita, ji paliekama klientui. Kai klientas užsisako patiekalą ir paprašo sąskaitos, jam atnešamas pre-čekis, kuriame nurodomas užsakymas bei jo kaina. Klientui padavus pinigus, padavėja suveda duomenis į kasos aparatą ir atneša fiskalinį kvitą. Tik fiskalinio kvito duomenys lieka apskaitos juostoje, o pre-čekis gali būti panaikinamas, ištrinamas. Kai asmeniui kvitas neišduodamas, atliekama operacija „perkeltas stalas“, o kitam asmeniui, užsisakiusiam tokį pat patiekalą, išduodamas kvitas. Tokiu atveju pajamos iš pirmojo stalo neapskaitomos kontrolinėje juostoje. Nutarime nurodyta, kad pažeidimas atliktas administratorės nurodymu, nes kortelę atlikti minėtoms operacijoms turi tik administratorė.
Liudytoja B. B. teismo posėdyje parodė, kad padavėjos ir administratorės turi skirtingas korteles, administratorės kortelė yra prie baro, ja visą laiką naudojasi padavėjos. Atlikus operacijas, rašomi paaiškinimai, kurie saugomi vieną mėnesį.
Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad padavėjos atliko operacijas „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“ ir „tuščio stalo uždarymas“. Šios operacijos nefiksuojamos kasos aparato kontrolinėje juostoje, taigi nuo jų nėra skaičiuojami mokesčiai. Pavalgęs klietas paprašo sąskaitos ir jam pateikiamas pre-čekis (sąskaita). Kai klientas apmoka sąskaitą ir nelaukęs fiskalinio čekio išeina, pardavėja tų pinigų neapskaito, fiskalinio čekio neišduoda. Pasirenkamos operacijos „patiekalų perkėlimas“ ir „išmestas tuščias stalas“. Nukėlus patiekalus ant kito stalo, juos galima dar kartą parduoti kitam klientui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistai M. K. ir M. Š. nuo 2010-01-08 iki 2010-03-09 vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-1134 atlikto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrinta įmonėje naudojamo kompiuterinio kasos aparato taikomosios programos duomenys, kontrolinė juosta, kompiuterinio kasos aparato techninis pasas bei kiti dokumentai (b. l. 17, 18). Buvo patikrintas elektroninis kasos aparatas POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB Nr. 00302751. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 barmenių pareigose dirbusios darbuotojos atliko 7590 operacijų pre-čekio atsisakymas, patiekalų atsisakymas, tuščio stalo uždarymas. Sulyginus šiuos duomenis su kasos kontroline juosta buvo nustatyta, kad įvykus šioms operacijoms klientams nebuvo išduodami kvitai.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistas M. K. 2010-03-08 surašė ATP protokolą Nr. 189690 V. G. už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) pardavėja-barmene, laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už parduotus patiekalus iš 314 klientų paėmė grynus pinigus ir įmonės administratorių B. B. ir J. B. nurodymu iš klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė; tokiais savo veiksmais pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 p. nuostatas (b. l. 15, 16). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu Nr. 184/2010/I/VIL-178 V. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda (b. l. 14).
Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalį kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
V. G. veika pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį kvalifikuota dėl to, kad ji nesilaikė Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto, kur nustatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus, nuostatų.
Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo būti įrengti kasos aparatai, nėra ginčijama šioje byloje. Pareiškėjo naudojamas kasos aparatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą. R-Keeper sistema yra kasos aparato programinė įranga. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 31 punkte numatyti reikalavimai programinei įrangai. Čia nurodyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai). Protokole nurodytos operacijos - pre-čekio atsisakymas, patiekalų atsisakymas, tuščio stalo uždarymas, turi būti suprantamos kaip pirkimo panaikinimą įforminanti operacija. Dėl pirkimo panaikinimo operacijos įforminimo jokių pažeidimų operatyvinio patikrinimo metu nebuvo pastebėta. Tikrintojams tik kilo abejonės dėl to, kad pirkimo atsisakymo operacijų yra labai daug, daugiau nei kitose kavinėse. Tuo yra grindžiamas įtarimas, kad iš tikrųjų nebuvo atsisakoma pirkimo, o iš klientų gauti pinigai nebuvo apskaitomi ir kasos kvitai nebuvo išduodami.
Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje nėra nustatyta, kad vykdant pirkimo atsisakymo operaciją kasos aparatu, būtų reikalinga turėti ir rinkti šį veiksmą patvirtinančius ir pateisinančius dokumentus. Šios tvarkos 20 punkte yra nustatyta, kad klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Tik tokiu būdu įformintuose aktuose užfiksuota grąžinimų ir taisymų suma dienos pabaigoje registruojama atitinkamoje kasos operacijų žurnalo grafoje ir pagrindžia kasos aparate užregistruotos inkasuotinos realizacijos sumos sumažėjimą. Tačiau nei vienas šių atvejų negali būti taikomas pirkimo panaikinimo atveju, koks yra nagrinėjamas šioje byloje. Klaidų taisymas galimas tada, kai pirkėjui išspausdinamas fiskalinis čekis, o šiuo atveju čekis nėra išspausdintas. Byloje dalyvavęs mokesčių inspekcijos atstovas negalėjo nurodyti teisės akto, kuris įpareigotų asmenis bylos situacijoje papildomai sudaryti dokumentus – rašyti pranešimus, pateikti pasiaiškinimus, sudaryti aktus ar pan.
Teismui pateiktoje R-Keeper programos instrukcijoje yra nurodyta nemažai atvejų, kada pasinaudojant šia programa galima sukčiauti. Tačiau kol toks sukčiavimas neišduodant ar netinkamai išduodant atsiskaitymo čekius nėra pagrįstas kitais įrodymais, negalima laikyti tokių faktų patvirtintais. Šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima V. G. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas veikas, konkrečiai nustatant neteisėtai atliktų veiksmų turinį. V. G. inkriminuojami veiksmai gali būti sąlygoti paprastų dažnai gyvenime pasitaikančių situacijų, kai asmenys pakeičia staliuką, atsisako užsakytų patiekalų, vietoje vieno prie-čekio keturiems paprašo atnešti keturias atskiras sąskaitas, stalas perkeliamas kito padavėjo aptarnavimui. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn šios prielaidos turi būti paneigtos pakankamais įrodymais. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad V. G. pinigus paėmė ir neapskaitė iš 314 klientų. Bylos atveju dėl vienos prielaidų paneigimo įrodymų nepateikta. Nurodoma tik tai, kad minėti veiksmai šioje kavinėje atliekami dažniau, tačiau duomenų dėl šio fakto taip pat nesurinkta. Todėl toks teiginys galėtų būti vertinamas tik kaip tyrimą atlikusio asmens nuomonė. Jokios analizės, kad šios operacijos nebuvo atliktos, ar negalima logiškai paaiškinti operacijų masto, neatlikta. Vadinasi, V. G. inkriminuotus pažeidimus galima vertinti tik kaip prielaidas. Kaip matyti iš programos „R-Keeper“ duomenų išrašo (b. l. 19-33), operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“ ir „išmestas tuščias stalas“ kartojasi, todėl prielaidos dėl kasos kvito neišdavimo gali kilti, tačiau, tam, kad asmuo būtų nubaustas, reikalinga surinkti jo kaltę patvirtinančius ir prielaidas paneigiančius įrodymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.).
Teismo posėdyje B. B. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato. Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautus pinigus neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Toks nurodymas turi būti įrodytas visiems atvejams, kurie yra inkriminuojami pagal nurodymą veikusiam asmeniui.
Kadangi praėjęs ilgas laiko tarpas, nustatyti 314 klientų ir patikrinti protokole išdėstytas aplinkybes, o taip pat sulyginti patiekalų ruošimui išleistas lėšas su klientams parduota produkcija, esant analogiškoms problemoms ir su kitomis kavinės padavėjomis, nėra įmanoma. Todėl byla nėra grąžinama papildomam tyrimui.
Dėl paminėtų aplinkybių teismas bylą nutraukia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,
nutarė:
V. G. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-18 nutarimą Nr. 184/2010/I/VIL-178 panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.