Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 187 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A. (D. A.) tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, pasipriešino valstybės tarnautojui ir jį nesunkiai sužalojo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos, o būtent:

kaltinamasis D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:50 val., Vilniuje, Minsko plente, neįgijęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuodamas svetimą – N. S. vardu registruotą, bet V. A. priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobiliu veždamas keleivius Z. B. (Z. B.) bei V. A. (V. A.), nepaklusęs policijos pareigūnų kartojamiems reikalavimams sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę ir norėdamas pabėgti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų, bei tokiu būdu, bandydamas išvengti priverstinio automobilio sustabdymo bei jo (kaltinamojo) sulaikymo, judėdamas dideliu greičiu vairuojamu automobiliu, savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į judantį policijos automobilį su jame esančiais policijos pareigūnais B. V. ir D. B., dėl ko galėjo nukentėti žmonės, t. y. policijos automobilyje buvę policijos pareigūnai, pats kaltinamasis ir kartu su juo važiavę dar du keleiviai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadindamas svetimą, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą - tarnybinį policijos automobilį „Nissan NV200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarydamas 656,69 € dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 01:05 val., Vilniuje, Minsko plento kelkraštyje, tyčia, bandydamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, koja vieną kartą spyrė jį tuo metu sulaikyti bandžiusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio specialistui M. P. (M. P.) į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam M. P. kairės plaštakos lūžį, ir tokiu būdu, pasipriešindamas valstybės tarnautojui M. P. bei nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą dėl nukentėjusiojo M. P. tarnybos.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015 m. rugpjūčio 17 d. naktį, būdamas neblaivus, vairavo savo broliui V. A. priklausantį automobilį Mitsubishi Colt, tačiau stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir bandė nuo jų pasprukti, tačiau nesuvaldė automobilio ir juo atsitrenkė į policijos pareigūnų automobilį. Kas buvo vėliau, kaltinamojo D. A. teigimu, jis neprisimena, tačiau pripažino, kad jis, vengdamas sulaikymo, galėjo aktyviais veiksmais pasipriešinti policijos pareigūnams.

Be kaltinamojo D. A. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinamojo D. A. kaltė tyčiniu svetimo turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu, pasipriešinimu valstybės tarnautojui ir nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu dėl nukentėjusiojo tarnybos, įrodoma taip pat ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis – policijos pareigūnas - M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., patruliavimo metu, gavo pranešimą, kad iš Jašiūnų kaimo Šalčininkų rajone, link Vilniaus važiuoja automobilis Mitsubishi Colt, kuris gali būti pasišalinęs iš įvykio vietos. Šį automobilį jie pastebėjo Liepkalnio gatvėje, todėl policijos pareigūnai, įjungę policijos tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, bandė automobilį sustabdyti, tačiau automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimui ir nuvažiavo toliau. Pradėjus persekioti nuo policijos pareigūnų sprunkantį automobilį Mitsubishi Colt, prie persekiojimo prisijungė ir kitas policijos patrulių ekipažas, tačiau automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas, norėdamas išvengti sulaikymo, tyčia taranavo kitą policijos patrulių tarnybinį automobilį ir padidinęs automobilio greitį nuvažiavo. Sprukdamas nuo pareigūnų, automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas, kaip vėliau sužinojo nukentėjusysis M. P., kad automobilį Mitsubishi Colt vairavo kaltinamasis D. A., posūkyje nesuvaldė automobilio ir juo trenkėsi į didelį akmenį. Nukentėjusysis M. P., pribėgęs prie automobilio Mitsubishi Colt vairuotojo D. A., atidarė automobilio dureles ir liepė kaltinamajam padėti rankas ant vairo, tačiau tuo metu kaltinamasis D. A., pasisukęs į nukentėjusįjį M. P., spyrė koja nukentėjusiajam į kairę ranką, pataikydamas į plaštaką, taip pat kaltinamasis, nukentėjusiojo teigimu, dar ranka bandė suduoti smūgį M. P. į veidą, tačiau nukentėjusysis M. P. kaltinamąjį pargriovė ant žemės ir jį prispaudė, kol atbėgę kiti policijos pareigūnai padėjo uždėti kaltinamajam antrankius. Dėl plaštakos sumušimo nukentėjusysis M. P. kreipėsi į medikus, kurie nustatė kairės rankos plaštakos lūžį.

Savo parodymus nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju D. A. metu (T. 1., b.l. 73-74), bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 1., b.l. 78-81).

Teismo medicinos specialisto išvadoje (T. 1., b.l. 37-38) konstatuota, kad nukentėjusiajam M. P. diagnozuotas kairės plaštakos V-o delnakaulio lūžis, kuris padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-08-17) ir šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata, dėl kairės plaštakos V-o delnakaulio lūžio, sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Liudytoja – policijos pareigūnė - B. V., duodama parodymus teisme, paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. patruliavimo metu, ji kartu su kitu policijos pareigūnu - D. B., policijos tarnybiniu automobiliu persekiojo automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti ir bandė pasprukti nuo policijos pareigūnų. Tuo metu, kai policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiavo prie persekiojamo automobilio iš kairės pusės, automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas taranavo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau vėliau automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, todėl tuo automobiliu važiavę asmenys buvo sulaikyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – policijos pareigūnas - D. B. pareiškė, kad jis neprisimena aplinkybių, dėl kurių yra iškviestas liudyti į teismą, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, bei siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, perskaitė liudytojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 46-47).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas D. B. nurodė, kad jis su pareigūne B. V. ekipaže AP-30 persekiojo automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį jie stabdė naudodami raudonus - mėlynus švyturėlius ir per garsiakalbį nuolat kartodami reikalavimą sustoti. Į šiuos reikalavimus Mitsubishi Colt vairuotojas nereagavo, tik padidino važiavimo greitį, o vėliau savo automobiliu taranavo policijos tarnybinį automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindamas policijos tarnybinio automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles bei dešinį sparną. Liudytojo D. B. teigimu, jis, išlipęs iš tarnybinio automobilio, matė, kaip nukentėjusysis M. P. grūmėsi su automobilio Mitsubishi Colt vairuotoju, todėl D. B. pribėgo ir padėjo M. P. uždėti vairuotojui antrankius.

Liudytojas – policijos pareigūnas - A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie su nukentėjusiuoju M. P. 2015 m. rugpjūčio 17 d. naktį dirbo viename ekipaže ir kartu su kitu policijos ekipažu persekiojo nuo policijos pareigūnų bandžiusį pasprukti automobilio Mitsubishi Colt vairuotoją, kuris savo automobiliu tyčia trenkėsi į policijos tarnybinį automobilį. Taip pat liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas, nevykdė policijos pareigūno - nukentėjusiojo M. P. reikalavimų, jam fiziškai pasipriešino ir sužalojo nukentėjusįjį.

Teismas mano, kad kaltinamojo D. A. prisipažinimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, nors jis neprisimena ir negali nurodyti esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kadangi jo kaltė taip pat yra įrodoma ir nukentėjusiojo M. P. bei liudytojų parodymais. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo M. P. ir liudytojų B. V., A. P. bei D. B. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos šie asmenys suvokė įvykio metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl šių asmenų parodymų tikrumo neabejoja, ir vertindamas tiek kaltinamojo D. A. prisipažinimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tiek nukentėjusiojo M. P. ir liudytojų B. V., A. P. bei D. B. parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, patvirtinti šioje baudžiamojoje byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis bei kitais neabejotinais įrodymais (teismo medicinos specialistų išvada), todėl jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, pasipriešino valstybės tarnautojui ir jį nesunkiai sužalojo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 286 straipsnyje.

Kaltinamojo D. A. gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį D. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi, gynėjo nuomone, nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. BK 187 straipsnyje numatyta veika yra tyčinė nusikalstama veika, kuria neteisėtai paveikdamas svetimą turtą, kaltininkas numato, kad dėl jo veikimo svetimas turtas bus sunaikintas ar sugadintas, tai yra turto savininkui ar valdytojui atsiras turtinė žala, ir jos nori arba yra abejingas tokių padarinių atsiradimui. Akivaizdu, kad kaltinamasis D. A., savo vairuojamą automobilį nukreipdamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir sukeldamas eismo įvykį, suvokė, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas policijos pareigūnų automobilis, t.y. automobilis visiškai ar iš dalies praras savo ekonominę vertę ir jo naudojimas pagal paskirtį taps neįmanomu arba ribotu, ir nors tokių padarinių kaltinamasis D. A. nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl šią nusikalstamą veiką kaltinamasis D. A. padarė netiesiogine tyčia (BK 14 straipsnio 3 dalis). Turto sunaikinimo ar sugadinimo kvalifikuojantis požymis – visuotinai pavojingas būdas – tai būdas, kuris dėl objektyvių priežasčių gali kelti pavojų kitiems asmenims ar visuomenės saugumui. Automobilis, kaip transporto priemonė, yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl kaltinamasis D. A., dideliu greičiu važiuojančią transporto priemonę tyčia panaudodamas kaip įrankį kitai transporto priemonei sugadinti, ir tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, objektyviai sukėlė pavojų abiejuose automobiliuose buvusių kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, todėl jo panaudotas būdas svetimam turtui sugadinti, neabejotinai kvalifikuotinas kaip visuotinai pavojingas būdas ir ši jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, buvo padarytos viena veika ir vieninga tyčia, kaltinamajam D. A. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo, todėl teismas šiuos kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptį.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas D. A. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, nėra saistomas šeiminiais ryšiais, o taip pat į tai, kad šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) numatyta, bausmė ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. A. BK 187 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 286 straipsnio sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. A. anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam D. A. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), maksimaliam įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytam trejų metų terminui, kadangi kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę, taip pat konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, įrankis, ir nors jis priklauso ne kaltinamajam, o jo broliui V. A., tačiau automobilio savininkas nusikaltimo darymo metu buvo automobilyje kartu su kaltinamuoju D. A. ir leido automobilį vairuoti kaltinamajam, nors žinojo, kad kaltinamasis neturi teisės jį vairuoti ir yra apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, automobilio savininkas V. A., leisdamas neteisėtai vairuoti jam priklausantį automobilį girtam kaltinamajam, turėjo žinoti, kad girtas ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones vairuotojas gali sukelti eismo įvykį ir sugadinti svetimą turtą, t.y. jis turėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas gali būti naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl teismas daro išvadą, kad automobilis, kaip BK uždraustos veikos įrankis, privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. A. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam D. A. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga D. A. paskirtas kardomąsias priemones taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis M. P. (M. P.) pareiškė 10 000 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo jam padarytą neturtinę žalą (T. 1., b.l. 39).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. A. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis M. P. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo D. A. nukentėjusiajam padaryto delnakaulio lūžio, nukentėjusysis M. P. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis M. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo D. A. turtinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti daug mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis M. P., ir daro išvadą, kad iš kaltinamojo D. A. nukentėjusiojo M. P. naudai priteistinas 1000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 150,18 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 8-13), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo D. A. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidos sudarė 150 eurų 18 centų, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo D. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, ir jam paskirti:

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 286 straipsnį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtąsias bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei BK 286 straipsnį subendrinus apėmimo būdu, ir šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, D. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, D. A. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant D. A. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, trejiems metams, taip pat sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Kardomąsias priemones, paskirtas D. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas.

Išieškoti iš D. A. nukentėjusiojo M. P. (M. P.) naudai 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 150,18 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 18 centų) nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.