Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išvadą Nr. KS1-653(14.7E) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. CSPR-210 bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos derinimo procedūrą.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad yra poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio patalpa), savininkas. Pabrėžia, jog Poilsio patalpa yra pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Poilsio Pastatas, Pastatas), turinčiame unikalų numerį (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad siekiant patikslinti Poilsio patalpos kadastrinius matavimus, pareiškėjo pavedimu matininkė R. A. atliko kadastrinius matavimus ir teikė juos išankstinei patikrai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 78 punktas. Teigia, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2024 m. kovo 21 d. priėmė išvadą Nr. KS1-653 (14.7 E) (toliau – ir Išvada), kuria nusprendė nederinti pateiktos Poilsio patalpos kadastro duomenų bylos, kadangi patalpos (buto) kadastro duomenų 1D formoje nurodyti duomenys apie Poilsio pastatą neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102, 103 punktuose nustatytų reikalavimų. Išvadoje nurodoma, kad Poilsio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra Poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudarytas atidalijus du pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurie suformuoti atskirais turtiniais vienetais, todėl likusi Poilsio pastato dalis turi būti formuojama nauju identifikavimo kodu. Argumentuoja, jog Nekilnojamojo turto registre šiuo metu nurodomas Poilsio pastato unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad šis unikalus numeris yra nebegaliojantis, archyvinis, turi būti keičiamas arba dėl kažkokių priežasčių fiziniai ar juridiniai asmenys negalėtų remtis šiuo unikaliu numeriu. Mano, jog Pastatas turi būti laikomas ne nauju nekilnojamuoju daiktu, o senu nekilnojamuoju daiktu, išsaugančiu tą patį unikalųjį numerį, iš kurio atidalijimo būdu buvo atskirti du objektai, pastariesiems suteikus unikalius numerius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju Pastato performavimas būtų neteisėtas, nes naujas unikalus numeris Pastatui turėjo būti suteiktas atskyrimo metu ir objektas negali būti paliktas be unikalaus numerio arba vien su „archyviniu numeriu“, kurio teisinis statusas neaiškus bei neapibrėžtas. Akcentuoja, jog absoliučiai didžioji Pastato dalis, kurioje yra pareiškėjo Poilsio patalpa, priklauso UAB poilsio namams „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjas negali įtakoti, kad nurodyta bendrovė atliktų savo objekto kadastrinius matavimus ir įregistruotų Poilsio pastatą nauju identifikavimo kodu. Pažymi, kad pareiškėjui Išvadą apskundus, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR-210 skundą atmetė. Nors Komisija pripažino, kad Išvadoje padaryta klaida, nurodant, jog Poilsio pastatas, kuriame yra Poilsio patalpa, yra suformuotas atidalijus du pastatus, nes pastatas yra ne suformuotas, o performuotas, tačiau sutiko su Kadastro tvarkytojo pozicija, jog vadovaujantis Kadastro nuostatų 102, 103 punktais, Registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą padalinus / atidalijus, įrašomiems į Kadastrą naujiems nekilnojamiesiems daiktams suteikiami nauji identifikavimo kodai, o buvusieji jų identifikavimo kodai tampa archyviniai. Teigia, kad skundžiamus administracinius aktus atsakovas grindžia teisiniu faktu, t. y. tariamu Pastato performavimu, apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas. Mano, jog Pastatas negalėjo persiformuoti pats savaime, tam buvo būtinas kažkoks viešojo administravimo sprendimas, kurio pareiškėjas niekada negavo, jo turinio nežino ir neturėjo galimybės jo apskųsti. Vertina, kad toks įvykęs Poilsio pastato atidalijimas yra neteisėtas, kadangi likusi Poilsio pastato dalis turėjo būti formuojama nauju identifikavimo kodu tuo pačiu metu, kai vyko atidalijimas, o toks performavimas, kuomet tinkamai nesuformuojama likusi Pastato dalis pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punktą ir teisinio tikrumo principą. Be to, atliktas Poilsio pastato performavimas pažeidė ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią, jog į nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašyti šio įstatymo 6 straipsnyje numatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, tarp kurių ir unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką (6 straipsnio 2 punktas) bei patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris taip pat nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką (6 straipsnio 3 punktas). Tvirtina, kad atsakovas nesivadovavo nurodytomis Įstatymo nuostatomis ir jas pažeidė, kadangi neužtikrino, jog nauji identifikavimo kodai būtų suteikti nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atidalijimo ar sujungimo metu. Akcentuoja, kad pareiškėjo skundą dėl Išvados teisėtumo nagrinėjusi Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimo motyvuoti administracinį sprendimą, nes neatsakė į dalį pareiškėjo skundo argumentų, be to, pažeidė viešojo administravimo išsamumo principą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad matininkė R. A. VĮ Registrų centrui pateikė 2024 m. kovo 21 d. prašymą atlikti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ pateikto nekilnojamojo daikto – Poilsio patalpos 2024 m. kovo 18 d. kadastro duomenų bylos išankstinę/pakartotinę patikrą. Kadastro tvarkytojas 2024 m. kovo 22 d. priėmė išvadą, kuria nusprendė nederinti pateiktos Poilsio patalpos kadastro duomenų bylos. Pareiškėjas R. N. Komisijai 2024 m. balandžio 5 d. pateikė 2024 m. balandžio 2 d. skundą. Komisija 2024 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2024 m. kovo 22 d. išvadą. Remiasi Kadastro nuostatų 103 punktu, numatančiu, kad Registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą padalijus, atidalijus įrašomiems į Kadastrą šiems suformuotiems naujiems nekilnojamiesiems daiktams suteikiami nauji identifikavimo kodai, o buvusieji jų identifikavimo kodai tampa archyviniai. Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registre esančios 2019 m. rugsėjo 26 d. deklaracijos Nr. 1 ir Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 12 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Pastatas buvo padalintas į tris statinius, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Atkreipia dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registre Pastatui (kuriame įregistruota Poilsio patalpa) 2019 m. spalio 14 d. įregistruotas statusas „Daiktas performuotas“. Pastatas performuotas atidalijus du pastatus - daiktai, kilę iš Pastato yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir koncertų salė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), o likusi Pastato dalis (kurioje yra Poilsio patalpa) nesuformuota atskiru nekilnojamuoju daiktu ir neįregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas Registre. Akcentuoja, jog matininkės Kadastro tvarkytojui pateiktoje Poilsio patalpos kadastro duomenų byloje esančioje 1D formoje grafoje, nurodytas senas Pastato dalies identifikavimo kodas (unikalus numeris). Tvirtina, kad Pastatas, kuriame yra Poilsio patalpa, yra performuotas atidalijus du pastatus, kurie suformuoti atskirais turtiniais vienetais, todėl likusi Pastato dalis turi būti formuojama nauju identifikavimo kodu. Teigia, kad pareiškėjas neskundžia Kadastro tvarkytojo sprendimų, priimtų dėl Pastato performavimo ir Nekilnojamųjų daiktų registravimo, todėl mano, jog pareiškėjo argumentai dėl Pastato performavimo neteisėtumo visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, o juo labiau nepagrindžia skundžiamos Kadastro tvarkytojo išvados neteisėtumo. Atkreipia dėmesį, jog Kadastro tvarkytojas neformuoja nekilnojamųjų daiktų, nes tokia teisė jam nėra suteikta jokiais teisės aktais, ir neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už kurį atsako juos surašę ir išdavę asmenys ar institucijos. Paaiškina, jog Kadastro nuostatų 24 punktas numato, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Kadastro nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į Kadastrą. Tai reiškia, kad pirma turi būti pakeisti Pastato kadastro duomenys ir tik po to gali būti keičiami Poilsio patalpos kadastro duomenys. Teigia, kad naujus identifikavimo kodus suteikia ne Kadastro tvarkytojas savo iniciatyva, o tik gavęs matininko prašymą. Matininkas prašyme Kadastro tvarkytojui privalo nurodyti, kiek jis formuoja naujų nekilnojamųjų daiktų ir kiek nekilnojamojo daikto kadastro įrašų elektronine forma prašo padaryti. Mano, kad Kadastro tvarkytojas išankstinės patikros metu pagrįstai nustatė, kad matininkės R. A. pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro nuostatų 78.1 punkte išdėstytų sąlygų, todėl, kaip numato Kadastro nuostatų 78.3 punktas, grąžino bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodė trūkumus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė ir teismo posėdyje, apie kurį laiku ir tinkamai pranešta, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išvados Nr. KS1-653(14.7E) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. CSPR-210 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai - nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjui R. N. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); pastato, kuriame yra patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkė R. A. pareiškėjo užsakymu atliko Poilsio patalpos kadastrinius matavimus ir VĮ Registrų centrui pateikė 2024 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 38999203 atlikti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ pateikto nekilnojamojo daikto – Poilsio patalpos 2024 m. kovo 18 d. kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą. Kadastro tvarkytojas 2024 m. kovo 22 d. priėmė išvadą Nr. KS1-653(14.7E), kuria nusprendė nederinti pateiktos Poilsio patalpos kadastro duomenų bylos, kadangi pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje patapos kadastro duomenų 1D formoje nurodyti duomenys apie Poilsio pastatą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102, 103 punktuose nustatytų reikalavimų; Poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atidalijus du pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie suformuoti atskirais turtiniais vienetais, todėl likusi Poilsio pastato dalis turi būti formuojama nauju identifikavimo kodu. Pareiškėjas R. N. Komisijai 2024 m. balandžio 5 d. pateikė 2024 m. balandžio 2 d. skundą dėl Išvados teisėtumo. Komisija 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR-210 paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2024 m. kovo 22 d. išvadą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus, inter alia įtvirtinta, jog nekilnojamieji daiktai formuojami padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Neringos savivaldybės administracija 2019 m. birželio 12 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas), kuriuo leido pakeisti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį, suformuojant tris nekilnojamuosius daiktus, pagal 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. KP-2018-07/08-PPK, t. y. Poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris statinius, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir atidalintų pastatų paskirties keitimo, pagal esamas patalpų paskirtis, neatliekant statybos darbų, projektą.

Registro duomenų bazės duomenimis Registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Poilsio pastatui (kurio bendras plotas – 5487,24 kv. m, tūris – 21228 kub. m) įregistruotas statusas „Daiktas performuotas“ ir nurodyta, kad daiktai, kilę iš šio pastato yra nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 15 d. įregistruotas pastatas – Koncertų salė (turinti 282,07 kv. m bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), registro įraše nurodoma, kad šio pastato statusas – „Suformuotas padalijus daiktą“, daikto istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“. Registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 14 d. įregistruotas pastatas – Gyvenamasis namas (turintis 667,08 kv. m bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro įraše nurodyta, kad šis nekilnojamasis daiktas „Suformuotas atidalijus iš un. Nr. (duomenys neskelbtini)“, daikto istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“.

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis spręstina, jog Poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į tris atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Kadastro nuostatų 103 punktas, kuriuo priimdamas ginčijamus administracinius aktus rėmėsi atsakovas, numato, jog įregistruotą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą padalijus, atidalijus ar kelis nekilnojamuosius daiktus sujungus, įrašomiems į kadastrą šiems suformuotiems naujiems nekilnojamiesiems daiktams suteikiami nauji identifikavimo kodai, o buvusieji jų identifikavimo kodai tampa archyviniai. Vadinasi, nustačius, jog Poilsio pastatas buvo padalintas, naujai suformuotiems trims nekilnojamiesiems daiktams remiantis minėta teisės akto nuostata turėjo/turi būti suteikiami nauji identifikavimo kodai. Nors Kadastro nuostatų 102 punktas ir numato, jog nekilnojamojo turto objektams suteiktas unikalus numeris yra nekintantis visą nekilnojamojo turto objekto egzistavimo laiką, tačiau Nekilnojamąjį daiktą padalijus, nekilnojamojo turto objekto, kuriam buvo suteiktas unikalus numeris, nelieka, o po padalinimo suformuoti nekilnojamieji daiktai vertinti kaip atskiri (nauji), todėl jiems atitinkamai suteikiami ir nauji identifikavimo numeriai.

Nagrinėjamu atveju Poilsio pastatui naujas numeris nėra suteiktas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas asmenų, kurie turi teisę pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juo pakeisti. Pagal nurodytos straipsnio dalies 1 punktą, tokia teisė suteikta nekilnojamojo daikto savininkui, jo įgaliotam asmeniui arba bet kuriam šio nekilnojamojo daikto bendraturčiui. Pabrėžtina, kad VĮ Registrų centrui savo iniciatyva teisė įrašyti ar keisti kadastro duomenis (įskaitant nekilnojamojo daikto unikalų numerį) nėra suteikta. Atkreiptinas dėmesys, jog po Poilsio pastato padalinimo dviem iš trijų naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų – pastatui-Koncertų salei ir pastatui-Gyvenamajam namui, buvo suteikti nauji unikalūs numeriai, šių nekilnojamųjų daiktų savininkė/valdytoja yra Neringos savivaldybė, kuri ir išdavė Leidimą. Likusi Poilsio pastato dalis, kurioje yra pareiškėjo Poilsio patalpa, Neringos savivaldybei nepriklauso - pagal Registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise yra valdoma UAB poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Poilsio pastato padalijimo metu visiems trims naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams privalėjo būti suteikti ir nauji unikalūs numeriai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nesant išreikštos nekilnojamojo daikto savininko valios, atsakovas tokių veiksmų atlikti negalėjo.

Nors pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog nebuvo informuotas apie Poilsio pastato performavimą, todėl neturėjo galimybės apskųsti Registro tvarkytojo sprendimo dėl pastato performavimo, tačiau tokie argumentai galėtų būti vertinami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29-30 straipsnių aspektu (sprendžiant, ar nėra praleistas kreipimosi į administracinį teismą terminas ir ar nėra pagrindo jo atnaujinti), tačiau nėra aktualūs sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Pagal Kadastro nuostatų 24 punktą, atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.

Kadangi pareiškėjui priklausanti Poilsio patalpa yra performuotame Poilsio pastate, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog visų pirma turi būti pakeisti viso statinio kadastro duomenys.

Pagal Kadastro nuostatų 78.1.3. papunktį, kai kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai teikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kadastro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos gavimo patikrina, ar kadastro duomenų formose įrašyti visi duomenys, nurodyti šių Nuostatų 55–62 punktuose. Kadastro nuostatų 61.2. reikalauja į patalpos (buto) kadastro duomenų formas inter alia įrašyti ir pastato, kuriame yra patalpa (butas) unikalų numerį. Nors pareiškėjui priklausančios Poilsio patalpos išankstinei patikrai atsakovui pateiktoje kadastro duomenų byloje nurodytas Pastato, kuriame yra Poilsio patalpa, unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis Poilsio pastatas yra performuotas ir nėra įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, atitinkamai jam nėra suteiktas ir naujas unikalus numeris, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 103 punktas. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog Poilsio pastatas po padalinimo yra paliktas be unikalaus numerio, nes, kaip ir nurodė atsakovas, Poilsio pastatas po padalinimo nėra įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu. Tuo tarpu skunde akcentuojamas situacijos neapibrėžtumas šiuo atveju yra susijęs ne su atsakovo, o su Poilsio pastato savininko veiksmais/neveikimu. Darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai vadovavosi Kadastro nuostatų 78.3. papunkčiu, t. y. išankstinės patikros metu nustatęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šių Nuostatų 78.1 punkte išdėstytų sąlygų, grąžino bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodė trūkumus.

Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjo argumentai dėl galimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl tinkamumo motyvavimo ir išsamumo principo pažeidimų, kadangi atsakovo priimti sprendimai nesukliudė pareiškėjui juos ginčyti, iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, jog ginčijamų administracinių aktų esmę jis suprato, o vien ta aplinkybė, kad nebuvo išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo skundo Komisijai argumentus, pati savaime nesudaro pagrindo tokį administracinį aktą laikyti nemotyvuotu.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl atsakovo priimtų administracinių aktų neteisėtumo. Teisėjų kolegijai nenustačius jokių VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išvados Nr. KS1-653(14.7E) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. CSPR-210 neteisėtumo pagrindų, patikslinto skundo reikalavimas šiuos administracinius aktus panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo atlikti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos derinimo procedūrą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo R. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.