Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Broniaus Zalagos ir Raimundo Jurgaičio,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. V., I. L., A. Š. ir R. Š. atstovui advokatui V. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Iš E. U. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. V., I. L., A. Š. ir R. Š. priteista po 12500,00 litų neturtinės žalos atlyginimo.

E. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d. apie 19 val., Kelmės rajone, kelio Kelmė – Užventis 12-me kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė eismo saugumo taisykles, t.y. kelių eismo taisyklių 59, 68 ir 164 punktų reikalavimus – vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š.. Avarijos metu žuvo A. Š., automobilio „VW Passat“ keleiviams R. L. ir O. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, L. L. nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio „O. V.“ keleiviams D. V. ir V. V. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. U. prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendį – paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė LR BPK 1 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas teisingai ir niekas nekaltas negali būti nubaustas, taip pat, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą bei žmogaus teisę į tai, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų bešališkas ir nepriklausomas teismas. Nuteistojo teigimu, teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 dalies ir LR BPK 305 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų įrodymus vertinti ir pagrįsti išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. E. U. manymu, apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo (E. U.) vairuojamas automobilis, kaip matyti iš specialisto išvados, autoįvykio metu buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą tik 50 centimetrų, o kelio plotis įvykio vietoje yra daugiau kaip 6 metrai, dėl ko laikyti, kad jo nežymus įvažiavimas į priepriešinio eismo juostą buvo neišvengiama minėto autoįvykio priežastis, būtų neteisinga. Teigia, jog tuo atveju, jei priešpriešais važiavusio automobilio vairuotojas A. Š. būtų laikęsis KET 125 punkto reikalavimų, t.y. važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, autoįvykis nebūtų įvykęs. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog iškilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „VW Passat“ vairuotojas savo vairuojamą automobilį privalėjo stabdyti.

Apelianto teigimu, jo vairavimas išgėrus nebuvo piktybinis veiksmas, nes apsinuodijus mažamečiui sesers vaikui, pastarajam reikėjo skubios pagalbos.

Apeliantas nurodė, kad nuoširdžiai gaili padaręs nusikalstamą veiką ir savo veiksmais sukeltas pasekmes stengiasi sušvelninti dalimis atlygindamas nukentėjusiesiems padarytą žalą. Mano, kad jo ankstesni teistumai negali būti pagrindas skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskutinį nusikaltimą jis buvo įvykdęs daugiau nei prieš trejus metus.

Nuteistojo teigimu, teismo išvada, kad jei jis (E. U.) automobilį įsigijo neturėdamas teisės jį vairuoti, tai rodo, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepagrįsta, nes nusipirkęs automobilį jis pats šiuo automobiliu nevažinėjo.

E. U. prašė atsižvelgti į tai, kad jis serga, yra netekęs 60 proc. darbingumo, dėl ko reikalingas tolimesnis gydymas, kuris laisvės atėmimo vietoje negalėtų jam būti suteiktas, be to, paskirtą bausmę dėl ligos jam būtų sunku atlikti. Mano, kad esant minėtoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirti ekspertizę tikslu nustatyti, ar jis serga sunkia nepagydoma liga ir ar gali atlikti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis E. U. ir jo gynėjas adv. V.Blažaitis prašė nuteistojo skundą patenkinti. Prokurorė N. Raugienė prašė pirmos instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusiųjų D. V., I. L., A. Š. ir R. Š. atstovas adv. V. M. prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Skirdamas E. U. bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d., pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas E. U. bausmę, Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendyje teisingai ir motyvuotai nurodė, kad jis yra teistas septynis kartus, tame tarpe 2002-04-03 už eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitam asmeniui sunkų kūno sužalojimą (t.1, b.l. 81-116); kad naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės; kad nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes; kad sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog E. U. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai; kad eismo įvykio metu jis važiavo norėdamas padėti apsinuodijusiam mažamečiui D. V. greičiau patekti į gydymo įstaigą; kad prisipažino kaltu ir gailisi dėl savo nusikalstamos veikos; kad gera valia atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą; kad yra tik dalinai darbingas, ir, kolegijos nuomone, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. U. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Kolegijos nuomone, apeliantui už neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 dalyje, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra per griežta, nes E. U. nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes, t.y. vieno asmens mirtį, dviejų asmenų sveikatos nesunkų sutrikdymą bei trijų asmenų sveikatos nežymų sutrikdymą; E. U. paskirta bausmė yra mažesnė už LR BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (vidurkis 6 m. 6 mėn.), ir bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Nuteistojo skundo argumentą, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes pats E. U. pirmos instancijos teisme patvirtino, kad 2006 m. gegužės 14 d. pas savo seserį E. V. į Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kaimą jis atvažiavo savo automobiliu „O. V.“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (t.3, b.l. 19).

Nuteistojo skundo argumentas, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino, jog eismo įvykis įvyko ne tik dėl jo, bet ir dėl nukentėjusiojo A. Š. kaltės, nepagrįstas, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas E. U. kaltės klausimą, rėmėsi specialisto išvada, liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. įrodymus vertino jų visumoje, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos, ir padarė teisingą išvadą, kad būtent E. U. vairuojamo automobilio „O. V.“ išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Nuteistojo skunde nurodytą aplinkybę, kad dėl blogos savo sveikatos būklės jis negalės atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo pagal LR BK 76 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas papildomai ištyrė paskirdamas teismo medicinos ekspertizę. Minėtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad E. U. nustatytos ligos ir jų eiga nėra įtrauktos į nepagydomų ligų ir sveikatos būklės sąrašą, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės (t.3, b.l. 88-89).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.