- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 1S-526-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- D. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2017 m. gegužės 11 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-444 taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė D. Č. paskirta 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 21 d.2017 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-444 nutarta taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat neturi ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad D. Č. elgesio rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą išlieka vidutinė, jis teistas už du nužudymus, o Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis gali pasielgti impulsyviai bei neapgalvotai. Be to, nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama jo sėkmingam taisymui būnant neizoliuotam nuo visuomenės.Skunde nuteistasis D. Č. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Ilgas įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, bet, priešingai, skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi. Šiuo atveju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorai neprieštaravo jo lygtiniam paleidimui iš įkalinimo vietos. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra aštuonis kartus skatintas, jo darbinė motyvacija teigiama, jis dalyvavo šešiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo šešias specialybes. Be to, jis turi mamą, pas kurią vyktų gyventi po galimo lygtinio paleidimo. Jo motinai pastaruoju metu labai pablogėjo sveikata, ją reikia prižiūrėti, vežioti pas gydytojus, o tai padaryti be jo praktiškai nėra kam. Jis turi dvi seseris, kurių viena gyvena ir dirba užsienyje, kita – gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ tiekimo vadybininke. Dėl darbo pobūdžio ji negali kiekvieną dieną atvykti į Marijampolę. Nuteistojo pagalbos reikia ir jo mažametei dukrai. D. Č. tikina, jog jis nesidangsto ligota mama ir mažamete dukra. Po paskutinio karto, kai teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo, jis buvo paskatintas, dirba elektriku. Savo praeities klaidas jis pilnai suprato, padarė išvadas ir atsakingai pasižada teismui, jog daugiau nenusikals.Nuteistojo D. Č. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų –pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus D. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 57 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, kartu įvertintus ir tai, kad D. Č. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, nuteistojo pažanga mažinant šią riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos pažangos nuo paskutinio svarstymo nuteistasis nepadarė, kas atsispindi ir OASys metodikos rezultatuose. 2016 m. spalio 26 d. jam buvo nustatyti 57 rizikos balai, 2017 m. gegužės 2 d. atlikus pakartotinį testą, gauti tie patys 57 balai. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtus balus sudaro 35 statiniai balai ir 22 dinaminiai balai. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas laikomas žemu nuo 0 iki 40 balų. Vadinasi, D. Č. gali pavyzdingu elgesiu sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos, tačiau to padaryti jam iki šiol nepavyko.D. Č. nustatyti šie jį neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – smurtiniai nusikaltimai, mąstymas ir elgesys, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, nuostatos, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Būtent šių veiksnių vertinimas bei konkretūs nuteistojo veiksmai ir pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, visumoje.Vertinant pateiktą medžiagą matyti, kad šis teistumas D. Č. nėra pirmasis. Anksčiau nuteistasis teistas du kartus. Pirmąjį kartą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, antrą kartą taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis padarė nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Paskutiniai du D. Č. nusikaltimai yra labai sunkūs, sukėlę negrįžtamas pasekmes, t. y. atimta gyvybė dviems žmonėms. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines D. Č. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisę ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl nuo pat paauglystės susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėtina, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, todėl aptarta nuteistojo kriminalinė praeitis leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis D. Č. asmeninių pokalbių metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo vis dar pilnai nepripažįsta. Vadinasi, programos, kuriose dalyvavo nuteistasis – „Pažink save“, „Kitoks“, „EPP“ – jam nebuvo labai efektyvios, D. Č. mąstymas išlieka iš esmės toks pats, kaip ir bausmės vykdymo pradžioje. Asmuo, negebantis prisiimti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, nejaučiantis kaltės bei neapgailestaujantis dėl kilusių negrįžtamų padarinių, būdamas laisvėje, taip pat negebės gerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. HCR-20 testo duomenimis D. Č. nustatyta vidutinė rizika įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Be to, jo savitvarda silpnoka, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Šios elgesio problemos nėra veiksmingai sprendžiamos, nuteistasis nesikonsultuoja su psichologu dėl savitvardos problemų ar netinkamų draugų pasirinkimo, nors pateikta medžiaga liudija, kad nužudymas įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Taigi, vien pastaruoju metu rodomo pavyzdingo elgesio, vidaus tvarkos taisyklių laikymosi nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.Sutiktina su nuteistuoju, kad bausmės atlikimo metu jis buvo ne kartą paskatintas, mokėsi bei įgijo kelias specialybes, šiuo metu dirba, neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos pataisos įstaigos administracijos ir D. Č. perkeltas iš paprastosios į lengvosios grupės laikymo sąlygas. Šis perkėlimas įvyko 2016 m. gruodžio 15 d., taigi, pakankamai neseniai, todėl nuteistasis pirmiausia turi įrodyti, jog geba atlikti bausmę švelnesnio režimo sąlygomis, o tik tuomet tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Aukštesnysis teismas vertina D. Č. elgesį viso bausmės atlikimo metu, todėl negalima visiškai ignoruoti jo gautų drausminių nuobaudų (nors šiuo metu ir negaliojančių) ar fakto, kad iš darbo gamybos ceche nuteistasis 2009 m. buvo atleistas dėl nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidinėjimo. Į darbą jis vėl buvo priimtas tik po septynerių metų – 2016 m. vasarą, taigi, jo pozityvus užimtumas trunka apie metus laiko, kas teisėjų kolegijai neleidžia tvirtai teigti, jog nuteistojo darbinė motyvacija yra pakankamai stipri. Būdamas laisvėje, D. Č. dirbo atsitiktinius darbus, pastovių darbo santykių nepuoselėjo, stabilių pajamų neturėjo. Šiuo metu nuteistasis taip pat aktyviai nesiieško darbo laisvėje, Socialinio tyrimo išvados duomenimis pažyma apie jo galimybę įsidarbinti iš jokio konkretaus darbdavio nėra gauta. D. Č. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jo motina yra ligota bei senyvo amžiaus, jai reikia priežiūros, be to, jis turi mažametį vaiką. Prokurorai jo lygtiniam paleidimui neprieštarauja, taip pat yra pateiktas nukentėjusiojo E. M. (nužudytojo brolio) pranešimas, kuriame jis nurodo, kad D. Č. atlygino visas nužudytojo laidojimo išlaidas, nuteistajam jokių pretenzijų neturi, neprieštarauja, kad D. Č. būtų paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Atsakant į šiuos teiginius, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas procesinį sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu. Nei prokuroro, nei nukentėjusiojo ar kito proceso dalyvio pateiktas vertinimas teismui nėra privalomas ir neturi jokios išskirtinės, prioritetinės galios. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nors jų neabejotinai yra) nepakanka daryti išvadai, kad D. Č. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.