Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vaidas Drungilas, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, D. G., E. V. ir UAB „Litagra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Vaidas Drungilas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Antstolis patvarkyme dėl pateikto skundo Nr. 036P-539 nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog civilinėje byloje Nr. e2-l61-225/2020 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei negalimas išieškojimas iš jo turto, kadangi minėtoje civilinėje byloje teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu leido vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo turto be hipotekos turėtojo sutikimo. Galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių minėtoje civilinėje byloje nėra, tai patvirtina Turto arešto aktų registro išrašas, todėl pareiškėjo motyvai iš esmės yra klaidingi. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0047/17/02086 buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo bei nustatyta areštuoto turto vertė. Nors 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pateikė savo prieštaravimus dėl atlikto įkainojimo, tačiau prieštaravimų objektyviais įrodymais nepagrindė, vertinimo nepateikė, taip pat nepateikė nuomonės dėl turto vertės, todėl 2019 m. lapkričio 25 d. antstolis pasiūlė pareiškėjui įmokėti sumą, būtiną ekspertizės atlikimui (vertinimui), tačiau pareiškėjas siūlymo neįgyvendino, lėšų neįmokėjo. Nurodo, kad 2020 m. spalio 4 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, siekiant įvertinti pareiškėjui priklausantį kitą turtą, tačiau 2021 m. balandžio 27 d. kartu su turto vertintoju atvykus į skolininko buvimo vietą (duomenys neskelbtini), skolininkas atsisakė aprodyti areštuotą turtą, neleido įeiti į kiemą ir daryti fotonuotraukas. Tokiu būdu matyti, jog skolininkas tyčia trukdė turto vertintojui atlikti vertinimą, nebendradarbiavo su antstoliu bei nesuteikė galimybės įvertinti jam priklausančio turto. Kadangi skolininkas neįmokėjo pinigų sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą (turto vertinimą), tokiais savo veiksmais trukdė atlikti vykdymo veiksmus, todėl 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo paskelbtas turto pardavimas iš varžytynių Nr. 214304, Nr. 214300, Nr. 214305, Nr. 214299, Nr. 214307, Nr. 214306 pagal antstolio nustatytą turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nutarė pardavinėti jo turto iš varžytynių, kadangi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. vasario 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-161-225/2020 taikyti laikinąsias apsaugos priemones esamam pareiškėjo turtui, kurios šiai dienai yra galiojančios.

Nagrinėjamu atveju, teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba susipažinęs su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išnagrinėta civiline byla Nr. e2-161-225/2020, atkreipia dėmesį, jog minėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonės apskritai nebuvo taikytos, o 2020 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta leisti vykdyti išieškojimą iš skolininko V. U. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeisto turto: 1,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be hipotekos kreditoriaus R. J. sutikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą, todėl sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-225/2020 leido vykdyti išieškojimą iš skolininko V. U. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeisto turto, teismas visiškai sutinka su antstolio Vaido Drungilo patvarkyme išdėstytais motyvais, kad galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių minėtoje civilinėje byloje nėra, be kita ko, tai patvirtina ir Turto arešto aktų registro išrašas, todėl šie pareiškėjo motyvai visiškai nepagrįsti.

Dėl areštuoto turto įvertinimo pažymėtina, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys).

Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga ir skolininko skunde nurodytais motyvais, pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodo antstolis, nors skolininkas buvo pateikęs prieštaravimą dėl turto įkainojimo, tačiau ekspertizės išlaidų, kurias 2019 m. lapkričio 25 d. antstolis pasiūlė sumokėti, neįmokėjo bei nepateikė nustatytą turto vertę paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad skolininkas, tiek teikdamas prieštaravimus dėl antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl antstoliui nekilus abejonių dėl turto rinkos vertės, jis galėjo neskirti ekspertizės savo iniciatyva ir taip pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise.

Nustatytų aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Šią pareigą jis privalo įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi šiuo atveju skolininkas, manydamas, kad turtas gali būti parduotas už didesnę nei antstolio nustatytą kainą, galėjo pats surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0047/17/00674, 0047/17/01300, 0047/17/01769 ir 0047/17/02086 duomenų, kad skolininkas būtų pasinaudojęs tokia teise, nėra.

Įvertinus vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0047/17/00674, 0047/17/01300, 0047/17/01769 ir 0047/17/02086 esančius įrodymus, nustatytas ir paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio Vaido Drungilo skundžiamus veiksmus neteisėtais, skolininko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513, 593 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. U. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0047/17/02086; Nr. 0047/17/01300; Nr. 0047/17/01769; Nr. 0047/17/00674 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.